1936 m. 

Žvalgybos skyriaus valdininkas, Kontržvalgų dalies viršininkas, Politinės policijos slaptasis agentas (slapyvardis Rytas).
Poetas, žurnalistas ir leidėjas (humoro ir satyros žurnalo „Pupų dėdė“ leidėjas ir redaktorius, žurnalų „Skydas“, „Kardas“ redaktorius), kraštotyrininkas, estrados artistas, dainininkas, kino aktorius. 

Pasaulio anykštėnų bendrija. Anykštėnų biografijų žinynas. Petras Biržys, www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=57

 Kauno miesto muziejus.

1967 m. 

1919 m. P. Brazdžiūnas baigė Karo aviacijos mokyklą. Tarnaudamas Žvalgybos skyriuje buvo atsakingas už žvalgų parinkimą ir parengimą, atstovavo skyriui Tautų Sąjungos komisijoje, veikusioje Lietuvoje.
P. Brazdžiūnas yra daugelio fizikos šakų pradininkas Lietuvoje. 1956 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu.
2009 m. minint Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejų, P. Brazdžiūno pavardė iškalta skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Rolando Paleko skulptūroje „Vienybės medis“. Taip P. Brazdžiūnas įamžintas tarp šimto iškiliausių Lietuvos asmenybių. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

1956 m. 

Sėdi (iš dešinės): pirmas Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Jonas Budrys, trečias – S. Lozoraitis. 

Po tarnybos Žvalgybos skyriuje ir politinėje policijoje J. Budrys (Polovinskas) dirbo diplomatu: buvo Lietuvos generaliniu konsulu Karaliaučiuje ir Rytų Prūsijoje (1928–1936 m.) ir Niujorke (1936–1964 m.). 1940 m. J. Budriui suteiktas Niujorko miesto garbės piliečio vardas. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

S. Čiurlionienė – lietuvių modernizmo teoretikė, literatūros ir meno kritikė, rašytoja, publicistė. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja. 1929 m. paskirta Tautų Sąjungos delegacijos nare. Buvo Lietuvos moterų skaučių vadovė, dalyvavo tarptautiniame moterų judėjime.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

1968 m. 

S. Lozoraitis sėdi kairėje. Antroje eilėje pirmas iš kairės – Jonas Dainauskas. 

1927–1940 m. J. Dainauskas dirbo politinėje policijoje ir saugume. Buvo VSD Žinių skyriaus valdininku, Valstybės saugumo policijos Kauno apygardos viršininko pavaduotoju. 1940 m. birželio 16–18 d.  – laikinasis Departamento direktorius.
 Lietuvių emigracijoje reiškėsi kaip istorikas, leidėjas, publicistas, teisininkas, bibliofilas ir bibliografas. Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centro kūrėjas bei vienas iš jo vadovų.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

1921 m. 

1920 m. vasarą JAV lietuvis Kazys Pilėnas, Žvalgybos skyriaus instruktorius ir Piliečių apsaugos departamento valdininkas, į Lietuvą grįžusį S. Darių įdarbino Vidaus reikalų ministerijos „krašto žinybos agentu“ (Policija, 1933, Nr. 20).
1920 m. rudenį S. Darius pradėjo mokytis Karo mokykloje, baigė lakūnų kursus, buvo oro žvalgu. Žvalgybinio pobūdžio veiklą vykdė ir per 1923 m. Klaipėdos sukilimą.
1933 m. liepos 15 d. S. Darius kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlanto vandenyną, tačiau Kauno nepasiekė, nes orlaivis sudužo Rytų Prūsijoje.
Kaip ir P. Brazdžiūno, S. Dariaus ir S. Girėno vardai iškalti Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis“.

 Kauno miesto muziejus.

1919 m. 

Dešimtas iš kairės – Žvalgybos skyriaus instruktorius, 1-ojo Žvalgų punkto viršininkas Feognijus Dunajevas. 

1919 m. spalio 16 d. Rokiškio rajone, prie Obelių, buvo priverstas nusileisti iš bermontininkų teritorijos į Maskvą skridęs vokiečių gamybos lėktuvas „Junkers F 13“, pavadinimu „Annelise“. Juo skrido trys revoliucionieriai, iš jų du – Turkijos piliečiai. F. Dunajevas lėktuvo keleivius traukiniu išsiuntė į Žvalgybos skyrių Kaune, o pats sėdo į lėktuvą ir liepė lakūnams skristi į  Kauno oro uostą (faksimilė: F. Dunajevo raportas Žvalgybos skyriaus viršininkui).
„Junkers F 13“ buvo konfiskuotas ir perduotas Lietuvos karo aviacijai. Šis lėktuvas buvo pirmasis pasaulyje keleivinis metalinės konstrukcijos orlaivis ir kaip didelė to meto technikos naujovė labai sudomino anglų ir prancūzų specialistus (A. Gamziukas, G. Ramoška, Lietuvos karinė aviacija 1919-1940, Kaunas, 1999, p. 17.)

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

1929 m. 

Nuotraukos viduryje – Feognijus Dunajevas.

F. Dunajevas yra vienas pirmųjų Lietuvos kino operatorių. Jis nufilmavo ir pirmuosius lietuvių meninius filmus „Kareivis – Lietuvos gynėjas“ (1928 m.) bei „Onytė ir Jonelis“, 1931 m.). Pirmąją kino komediją jos užsakovai – Krašto apsaugos ministerijos komisija – įvertino kaip juodinančią kariuomenę ir įsakė sunaikinti. Antroji – buvo parodyta, susilaukė teigiamų atsiliepimų, tačiau iki mūsų dienų neišliko.
Ekspozicijoje pateikiama: nuotrauka, rodanti kaip F. Dunajevas filmavo komediją „Onytė ir Jonelis“;  kadras iš filmo „Kareivis – Lietuvos gynėjas“ (iš kairės į dešinę: Ipolitas Tvirbutas, Vladas Fedotas Sipaitis, Elena Žalinkevičiūtė-Petrauskienė); palydų iš kaimo į miestą scena (filmas „Onytė ir Jonelis“).

Kretingos muziejus.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas.

1919 m. 

V. Gustainis buvo Žvalgybos skyriaus valdininkas. 1928–1932 m. redagavo dienraštį „Lietuvos aidas“. Ketvirtą dešimtmetį – kaip „Lietuvos aido“ užsienio korespondentas – vykdė žurnalisto-diplomato funkcijas Lenkijoje ir Prancūzijoje, kartu vykdė ir vadinamąją žurnalistinę žvalgybą. 1939–1940 m. – Lietuvos telegramų agentūros ELTA direktorius.

Maironio lietuvių literatūros muziejus.

1934 m. 

Garsiojo lietuvių kalbininko Jono Jablonskio sūnus Jonas 1934 m. dirbo Valstybės saugumo departamento Spaudos skyriuje. Kaip mokantis ne vieną užsienio kalbą, pakviestas į diplomatinę tarnybą, buvo Lietuvos pasiuntinybių Švedijoje ir Vokietijoje spaudos atašė. 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Portreto autorius – Vilius Jomantas. 

 Petrogrado dailės mokyklos auklėtinis V. Jomantas – nacionalinės žvalgybos kūrėjas ir vienas pirmųjų jos darbuotojų. Kūrė portretus, plakatus, grafiką, iliustravo knygas. 

Vytauto Didžiojo Karo muziejus.

Stasys Liepas – dešinėje. 

Baigė  Vytauto Didžiojo universitetą ir Kauno konservatoriją. 1940 m. S. Liepas pradėjo dirbti Valstybės saugumo departamente. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
S. Liepas buvo solistas (bosinis baritonas). Išeivijoje surengė daug rečitalių, plačiai reiškėsi kaip muzikos kritikas.

Juozo Žilevičiaus-Juozo Kreivėno lietuviškos muzikos archyvas Čikagoje. Nuotrauką nuskenavo ir  pateikė Danutė Petrauskaitė.

1957 m.

Iš kairės į dešinę: Jurgis Baltrušaitis, Stasys Antanas Bačkis, Prancūzijos Senato vicepirmininkas Ernestas Pezetas, Juozas Lanskoronskis.

1930–1934 m. J. Lanskoronskis buvo Generalinio štabo II skyriaus viršininku. Nuo 1937 m. –  Lietuvos karo atašė Prancūzijoje ir Belgijoje. Sovietams okupavus kraštą, tęsė tarnybą kaip Nepriklausomos Lietuvos valstybės diplomatas. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys, JAV įkurto Lietuvos laisvės komiteto atstovas Europoje, Pavergtųjų Europos tautų asamblėjos veikėjas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

1922 m. gruodį–1923 m. birželį A. Miškinis tarnavo Žvalgybos skyriuje laisvai samdomu valdininku.
Lietuvių literatūros klasikas, poetas, rezistentas. Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio narys, redagavo partizanų laikraštį „Laisvės žvalgas“. 1948 m. vasarį suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio. Į Lietuvą grįžo 1956 m.
Įvairių literatūros premijų laureatas. 1983 m. už poezijos rinkinį  „Klevai prie kelio“ skirta Nacionalinė literatūros ir meno premija.

Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga.

1929 m. 

1929–1930 m. J. O. Penčyla tarnavo Kriminalinės policijos I skyriuje (politinė policija) raštininku.
1932 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1943 m.  – Vilniaus dailės akademiją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, o po karo gyveno Kolumbijoje.
J. O. Penčyla yra laikomas vienu geriausių Lietuvos karikatūristų – „šaržų karaliumi“. Ekspozicijoje pateikiama: VSD direktoriaus Augustino Povilaičio, VSD kriminalinės policijos viršininko Petro Pamataičio ir Valstybės saugumo policijos Šakių rajono viršininko Petro Klipšto draugiški šaržai (nuskenuota iš: Domas Šniukas, Juozas Olinardas Penčyla: šaržų karalius, Vilnius, 2004).

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

S. Sirutis antras iš dešinės. 

Kolumbija. 

1930–1935 m. S. Sirutis tarnavo Kriminalinės policijos valdyboje ir VSD. Teisininkas, diplomatas, žurnalistas.
1936 m. perėjo į Užsienio reikalų ministeriją. Dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Briuselyje. Po karo emigravo į Lotynų Ameriką. Buvo Kolumbijos lietuvių komiteto pirmininku. 1956 m. paskirtas Lietuvos garbės konsulu Bogotoje. Atkūrus Nepriklausomybę, 1992 m. paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Venesueloje patarėju.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Nuotrauka daryta Palestinoje. 

Žurnalistas, redaktorius, rašytojas. Šaulių sąjungos steigėjas, trečiojo dešimtmečio viduryje buvo jos pirmininku bei šios organizacijos Ypatingojo skyriaus, kuris vykdė slaptas misijas, viršininku. Aktyviai veikė Vilniaus vadavimo sąjungoje.  Lietuvos telegramų agentūros ELTA direktorius. Visuomenėje išgarsėjo kaip keliautojas. 1935–1936 m. išleido 6 t. knygą „Svečiuose pas 40 tautų“.   
XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje M. Šalčius buvo Žvalgybos skyriaus Propagandos biuro viršininku.

 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

1938 m. 

Mykolo Truso meninė nuotrauka. 

M. Trusas – vienas žinomiausių tarpukario Lietuvos fotografų, meninio fotoreportažo kūrėjas, aktyvus Lietuvos foto mėgėjų sąjungos narys.
1939–1940 m. dirbo Valstybės  saugumo departamento Kriminalinės policijos Vilniaus apygardoje fotografu.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Stovi: Ksaveras Urbanavičius. 

K. Urbanavičius buvo Žvalgybos skyriaus vertėju, taip pat – Spaudos (tuomet vadinosi Presos) dalies vedėju.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Poetas (slapyvardis Sakalinis), žurnalistas, leidėjas, visuomenės veikėjas (Lietuvos karo invalidų sąjungos valdybos narys).     

1919 m. kovose su bolševikais buvo sunkiai sužeistas. 1922–1923 m. atliko slaptą misiją: vadovavo neutralios zonos dalyje veikusiai 6-ajai partizanų grupei. Pirmoje ketvirtojo dešimtmečio pusėje dirbo Valstybės saugumo departamente. 

Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga.

Nuo 1926 m. iki 1935 m. tarnavo Valstybės saugumo departamente. Spaudos skyriaus viršininkas. 1936 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti Ministrų Kabineto kanceliarijos vedėju.
Sovietams okupavus Lietuvą, 1940 m. birželį pasitraukė į Vakarus. Po karo gyveno Vakarų Vokietijoje.                 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

1989 m. 

M. Žilinskas buvo meno kolekcionierius. 1974–1988 m. Kaunui padovanojo 1683-ijų meno kūrinių rinkinį. Jam saugoti Kaune pastatyta paveikslų galerija, pavadinta mecenato vardu. Jos statybą finansavo M. Žilinskas.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas.