Parodos
Albumai
„LIETUVOS VALSTYBININKUI, DIPLOMATUI, ISTORIKUI PETRUI KLIMUI – 130“ (LCVA)

Virtuali paroda „Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130“

Šiais metais vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, visuomenininko Petro Klimo (1891-02-23–1969-01-16) 130-osios gimimo metinės. Šia proga Lietuvos centrinis valstybės archyvas kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu parengė virtualią parodą „Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130“.  

Dar studijuodamas Maskvos universiteto Teisės fakultete P. Klimas tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, vadovavo prie draugijos veikusiai lietuviškoms mokykloms skirtų vadovėlių rengimo komisijai, 1915 m. parengė vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“, sudarė chrestomatiją „Skaitymai lietuvių kalbos pamokoms“.

1915 m. apsigyvenęs Vilniuje aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą: dalyvavo Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti darbe, Vilniaus lietuvių susibūrimuose, kartu su kitais lietuvių veikėjais rengė memorandumus vokiečių okupacinei valdžiai. Dalyvavo rengiant 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje vykusią Lietuvių konferenciją, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, tapo jos sekretoriumi, vėliau – generaliniu sekretoriumi. Redagavo Lietuvos Tarybos 1917 m. gruodžio 11 d. ir 1918 m. vasario 16 d. pareiškimus. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais pasirašė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Buvo laikraščio „Lietuvos aidas“ faktinis redaktorius.

Netrukus Petras Klimas pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje. 1919 m. buvo Lietuvos delegacijos sekretorius Paryžiaus taikos konferencijoje. 1919 m. spalio 24 d. paskirtas laikinuoju Užsienio reikalų ministerijos valdytoju, o gruodžio 15 d. – užsienio reikalų viceministru, ėjo ministro pareigas. 1920 m. dalyvavo taikos derybose su Sovietų Rusija, 1922 m. kovo mėn. buvo Lietuvos delegacijos Genujos konferencijoje narys, rengė dokumentus dėl rytinės Lietuvos sienos, gynė Lietuvos teises į Klaipėdos kraštą.

1923 m. P. Klimas pradėjo dirbti Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Iš pradžių ėjo nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas Italijoje, o nuo 1925 m. vadovavo pasiuntinybei Prancūzijoje. Reziduodamas Paryžiuje jis taip pat atstovavo Lietuvai Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje ir Portugalijoje.  

Atstovaudamas Lietuvai Prancūzijoje, P. Klimas daug dėmesio skyrė lenkų ir lietuvių konflikto esmės aiškinimui, prekybos tarp Lietuvos ir Prancūzijos plėtojimui, kultūriniam bendradarbiavimui.
Už nuopelnus Lietuvos valstybei P. Klimas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo II laipsnio (1934 m.), Gedimino II ir I laipsnio (1928 ir 1938 m.) ordinais.

1939 m. spalio mėn. P. Klimas dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasiuntinių posėdžiuose Paryžiuje dėl SSSR politikos siekių Baltijos valstybėse, o lapkričio mėn. su K. B. Balučiu ir S. Lozoraičiu parengė slaptą memorandumą užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui, kuriame svarstė Lietuvos vyriausybės pasitraukimo į užsienį galimybes.

Prasidėjus Antrajam pasauliam karui ir Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, diplomatas 1940 m. rugpjūčio 4 d. įteikė notą Prancūzijos vyriausybei, kurioje buvo prašoma nepripažinti Lietuvos aneksijos. Notos rankraštį galima išvysti šioje parodoje. P. Klimo prašymas nebuvo išgirstas. Tuo metu Paryžius buvo okupuotas nacistinės vokiečių valdžios.

1941 m. pavasarį P. Klimas su žmona apsigyveno Grase.  1943 m. rugsėjo mėn. vokiečių gestapas areštavo Petrą Klimą. Jis buvo tardomas ir kalinamas net aštuoniolikoje Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos kalėjimų. Tik 1944 m. pavasarį P. Klimas buvo atvežtas ir paleistas Kaune.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, P. Klimas ėmė slapstytis, bet buvo susektas ir 1945 m. rugsėjo 15 d. suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno miesto skyriaus. Apkaltintas diplomatine veikla, notos dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo įteikimu Prancūzijos vyriausybei, dalyvavimu Lietuvos pasiuntinių 1940 m. pasitarime Romoje bei tuo, kad išvertė į prancūzų kalbą memorandumą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, skirtą Anglijos ir JAV vyriausybėms. SSRS NKVD kariuomenės Karo tribunolo 1946 m. kovo 30 d. nuosprendžiu P. Klimas, nuteistas 10 metų laisvės atėmimu, kalėjo pataisos darbų lageryje Čeliabinsko srityje.

Tik 1954 m. šv. Kalėdų dieną Petras Klimas išėjo į laisvę. Nuo pat grįžimo į Lietuvą iš įkalinimo jis nuolat siekė išvažiuoti į Prancūziją, tačiau sovietinė valdžia neleido Sibire sveikatą praradusiam Petrui Klimui išvykti pas užsienyje gyvenančius šeimos narius. Petras Klimas mirė okupuotoje Lietuvoje 1969 m. sausio 16 d.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtualią parodą sudaro penkios dalys. Pirmoje dalyje Petras Klimas atsiskleidžia kaip Lietuvos diplomatas ir politikas. Antroje dalyje eksponuojami dokumentai liudija sovietų valdžios represijas, vykdytas prieš Petrą Klimą. Dauguma šioje dalyje eksponuojamų dokumentų yra saugomi Lietuvos ypatingajame archyve. Parodos trečios dalies dokumentai susiję su diplomato moksline veikla. Petrui Klimui visada buvo artimi Lietuvos istorijos bei lietuvių kalbos tyrinėjimai. Ketvirta parodos dalis nušviečia Petro Klimo šeimą, jo aplinką ir draugus. Paskutinė parodos dalis leidžia iš arčiau pažinti Petro Klimo sūnų Petrą Klimą (jaunesnįjį), kuris tęsė tėvo pradėtus darbus – nuo 1992 iki 1995 m. Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje ėjo antrojo ir pirmojo sekretoriaus pareigas.

Parodoje pristatomi neseniai gauti, dar niekur neeksponuoti dokumentai iš asmeninių Petro Klimo ir jo sūnaus archyvų. Parodoje galite išvysti ištraukas iš Petro Klimo dienoraščio ir „Lietuvių tautos istorijos“ rankraščio bei keletą pavydžių iš jo asmeninės korespondencijos. Šiuo metu dokumentai yra tvarkomi. Tikimės, kad neužilgo jie bus prienami plačiajai visuomenei ir istorijos tyrinėtojams.

Kviečiame apžiūrėti parodą!

 

 

Lt En