Šiais metais sukanka 100 metų, kai buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Steigiamasis Seimas, įtvirtinęs Lietuvoje parlamentinę demokratiją ir padėjęs svarbiausius nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus. Tai pirmas kartas mūsų šalies istorijoje, kai surengti visuotiniai, tiesioginiai, slapti ir lygūs rinkimai.
Rinkimai į Seimą vyko 1920 m. balandžio 14–16 dienomis. Jų rezultatai ryškiai atspindėjo to meto Lietuvos visuomenės sluoksnių, įvairių grupių interesus bei įtakas. Daugiausia vietų Steigiamajame Seime laimėjo Krikščionių demokratų blokas, gavęs 59 vietas. 29 vietas Seime užėmė Valstiečiai liaudininkai, 14 vietų atiteko Lietuvos socialdemokratų partijai ir 10 – tautinių mažumų atstovams. Istorinę 1920 m. gegužės 15-ąją, 18 val. 15 min. Kauno miesto teatro rūmuose prasidėjo pirmasis Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis. Posėdžiui pirmininkavo Gabrielė Petkevičaitė, Steigiamojo Seimo pirmininku išrinktas Aleksandras Stulginskis. Tą pačią dieną Steigiamasis Seimas paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją, kuri iš esmės atkartojo 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą. Steigiamasis Seimas posėdžiavo dvejus metus. Tiesioginės Lenkijos agresijos prieš Lietuvą metu, 1920 m. spalio mėn.–1921 m. sausio mėn., veikė Mažasis Seimas, nes nemaža dalis Steigiamojo Seimo narių dalyvavo nepriklausomybės kovose.
Steigiamasis Seimas užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį ir pradėjo lietuvių tautos valstybinio gyvenimo metus. Iki 1922 m. rudens surengti 257 plenariniai posėdžiai, per juos buvo priimta apie 300 teisės aktų. Steigiamojo Seimo veiklos laikotarpiu sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis, Lietuvą de jure pripažino daugelis valstybių. Nuo 1921 m. rugsėjo mėn. Lietuva – Tautų Sąjungos narė. 1922 m. vasario 15 d. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą. Žemės reforma padėjo modernizuoti svarbiausią šalies ūkio šaką, sustiprinti ūkininkų padėtį. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją. Jos originalas saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve. Lietuvos Valstybės Konstitucija yra įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą kaip nacionalinės reikšmės dokumentas. Dar vienas įsimintinas Steigiamojo Seimo nuopelnas yra nacionalinės valiutos – lito – įvedimas. 1922 m. rugpjūčio 9 d. priimtas Piniginio vieneto įstatymas, rugpjūčio 11 d. – Lietuvos banko įstatymas. Apyvartoje naujieji pinigai pasirodė 1922 m. spalio 2 d. Šis Seimas svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus (įvedė Lietuvoje metrinę matų, saikų ir svorių sistemą, Vidurio Europos laiką ir kt.), įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą.
Parodą Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė kartu su kolegomis – Kauno regioniniu valstybės archyvu ir Lietuvos ypatinguoju archyvu.
Parodos didžiąją dalį sudaro rašytiniai ir fotodokumentai iš Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų fondų bei kolekcijų. Jie atspindi Steigiamojo Seimo rinkimus, Seimo veiklos organizacinius momentus, nuveiktus pagrindinius darbus, suteikia mums galimybę dar kartą sugrįžti į tą laiką, kai buvo kuriama Lietuvos nepriklausoma valstybė, prisiminti istorines asmenybes ir jų nuopelnus.
Steigiamojo Seimo narius geriau pažinti padės Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktos Steigiamojo Seimo narių Lietuvos Respublikos piliečių vidaus pasų kortelės.
Paroda papildyta Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentais, kurie pasakoja apie sovietinių represinių struktūrų represuotus Lietuvos Steigiamojo Seimo narius. Jau pirmosios sovietų okupacijos metais už aktyvią visuomeninę bei politinę veiklą nepriklausomoje Lietuvoje dalis Steigiamojo Seimo narių buvo suimti ir ištremti į tolimus, atšiauraus klimato Sovietų Sąjungos regionus kalinimui ar darbams lageriuose. Antrosios sovietų okupacijos metais trėmimai bei represijos palietė ir dalį Steigiamojo Seimo narių, kurie dar tarpukariu buvo pasitraukę iš aktyvios politinės veiklos. Ne visi ištremtieji ištvėrė sunkias gyvenimo specialiosiose tremtinių gyvenvietėse sąlygas ir nepakeliamą priverstinį darbą pataisos darbų lageriuose. Išgyvenę ir paleisti iš tremties ilgai negalėjo grįžti gyventi į Lietuvą. Grįžusieji sovietų saugumo buvo stebimi ir persekiojami iki mirties, tad jų gyvenimas net ir tėvynėje netapo lengvas.
Paskutinioji parodos dalis yra skirta Steigiamojo Seimo įamžinimui – Tautos šventės minėjimui. Parodoje eksponuojamos nuotraukos lankytoją trumpam nukelia į 1925–1927 metus, kai gegužės 15 d. buvo iškilmingai minima Steigiamojo Seimo atidarymo diena. Daug dėmesio šiam įvykiui buvo skiriama ne veltui. Juk demokratiniai, modernios valstybės pamatus padėję rinkimai vyko pirmą kartą ne tik tuomet gyvenusių žmonių gyvenime, bet ir Lietuvos istorijoje. Dabar galime tik įsivaizduoti nuotaikas, entuziazmą ir ūpą apėmusius Lietuvos gyventojus, kurie galėjo laisvai pareikšti savo valią. Žmonės pirmąkart ir atsakingai rinkosi, kas juos atstovaus ir gins jų interesus, kokios politinės partijos geriausiai pateisins jų lūkesčius ir, svarbiausia, kokią valstybę ateityje jie nori matyti. Gyvename demokratinėje santvarkoje ir retai kada susimąstome, kad prieš šimtą metų ši valdymo forma užgimė tuomet dar jaunoje Lietuvoje.
Ši paroda – tai dar vienas būdas įamžinti reikšmingą Lietuvos valstybei ir jos piliečiams istorinį įvykį. Nuoširdžiausius padėkos žodžius tariame prisidėjusiems prie šios parodos rengimo ir kviečiame ją apžiūrėti!