Ne vėliau kaip 1925 m. rugsėjo 11 d. 

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13383, SB, l. 19.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13383, l. 5.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J. Babušis 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Šakių aps. skyriaus ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS  NKVD 1943 m. sausio 20 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Mirė lageryje 1943 m. balandžio 9 d.

1943 m. sausio 20 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13383, l. 21.

Ne vėliau kaip 1943 m. balandžio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13383, l. 6-1.

1958 m. spalio 10 d.

Originalas.

Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 14237, l. 31.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, S. Barauskas 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Altajaus kraštą už tai, kad buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, 1932–1937 m. buvo Marijampolės aps. Skriaudžių šaulių būrio vadas. Iš spec. ištrėmimo paleistas 1957 m. spalio 10 d. be teisės gyventi Lietuvoje. Lietuvoje leista gyventi Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1959 m. balandžio mėn. nutarimu.

1941 m. birželio 9 d. 

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-8787, l. 6, 6 a. p.

1941 m. spalio 24 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-8787, l. 10.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13701, l. 5.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Bronevičius 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Panevėžio aps. skyriaus ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį, kur mirė 1942 m. liepos 4 d. Po mirties Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 2 d. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje.

Ne vėliau kaip 1942 m. liepos 4 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13701, l. 6-1.

1943 m. sausio 2 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13701, l. 24.

P. Bronevičius SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lageryje mirė 1942 m. liepos 4 d., tačiau po mirties buvo teisiamas.

Joniškis.

Ne vėliau kaip 1941 m. birželio 14 d.

J. Fišerio nuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13619, SB, l. 12-5.

1943 m. vasario 3 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13619, l. 20.

Ne vėliau kaip 1943 m. balandžio 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13619, l. 6-3.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, K. Butavičius 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Šiaulių aps. skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. vasario 3 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Mirė lageryje 1943 m. balandžio 14 d.

1941 m. gegužės 7 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 5851/3, l. 1, 1 a. p.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, V. Daudzvardas 1940 m. rugsėjo mėn. buvo palenktas bendradarbiauti su sovietiniu saugumu, tačiau jokios informacijos neteikė. 1941 m. gegužės 8 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKGB Slaptojo politinio skyriaus, kalintas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kalėjime Nr. 1 Kaune. Sušaudytas 1941 m. birželio 26–27 d. Červenės miške (Baltarusija).

1947 m. spalio 15 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 5851/3, l. 24.

Ne vėliau kaip 1933 m. gruodžio 13 d. 

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37502/3, l. 28-1.

Ne anksčiau kaip 1940 m. liepos 13 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37502/3, l. 7-1.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Dibisteris 1940 m. liepos 13 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Kretingos aps. skyriaus. Sušaudytas 1941 m. birželio 25 d. Rainių miške (Telšių aps.).

1941 m. birželio 1 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37502/3, l. 46, 47.

1942 m. lapkričio 24 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 37502/3, l. 41.

1954 m. spalio 27 d.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 41951, l. 44.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Dinsmanas 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Komijos ASSR už tai, kad buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, vadovavo būriui.

1941 m. gegužės 13 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-10053, SB, l. 2, 2 a. p.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Gedmantas tarnavo Raudonoje armijoje – dirbo Karo mokyklos Vilniuje maitinimo viršininku. Vėliau dirbo mokytoju Kauno 43-ojoje mokykloje. 1941 m. gegužės 17 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKGB Slaptojo politinio skyriaus, apkaltintas priklausymu „slaptai ginkluotai kontrrevoliucinei organizacijai „Penktoji kolona“, kurios tikslas – „ginkluotu sukilimu nuversti sovietų valdžią Lietuvoje“. Sušaudytas 1941 m. birželio 26 d. šalia Bigosovo geležinkelio stoties, Polocko rajone (Baltarusija).

Ne anksčiau kaip 1941 m. gegužės 17 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-10053, SB, l. 4-3.

Ne vėliau kaip 1944 m. gegužės 18 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-10053, l. 31.

Ne anksčiau kaip 1940 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14368, l. 8-1.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, M. Girčys 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Zarasų aps. skyriaus. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. balandžio 19 d. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS NKVD Vorkutos pataisos darbų lageryje Komijos ASSR. 1948 m. ištremtas į Krasnojarsko kraštą. Iš spec. ištrėmimo paleistas 1960 m. kovo 7 d. be teisės gyventi Lietuvoje. Lietuvoje leista gyventi Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1965 m. sausio 14 d. nutarimu.

1941 m. balandžio 19 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14368, l. 41.

1960 m. kovo mėn.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14368, l. 42.

1956 m. sausio 31 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 15496, l. 84.

Poetas, vertėjas J. Graičiūnas 1949 m. kovo 25 d. buvo ištremtas į Irkutsko sritį už tai, kad priklausė Lietuvos šaulių sąjungai.

1947 m. rugpjūčio 11 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43666/3, T. 7, l. 7–9.

Lietuvos SSR MGB surengtos karinės-čekistinės operacijos metu Punios šile buvo surastas Dainavos apygardos štabo bunkeris. Mūšio metu nukauti keturi slėptuvėje buvę partizanai, tarp jų Lietuvos kariuomenės kapitonas, Pietų Lietuvos srities vadas Domininkas Jėčys-Ąžuolis. Palaidojimo vieta nežinoma.

Ne vėliau kaip 1925 m. balandžio 9 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42051/3, l. 48-2.

Ne anksčiau kaip 1940 m. liepos 13 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42051/3, l. 7-2, 7-2 a. p.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, K. Katkus 1940 m. liepos 13 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Kretingos aps. skyriaus. 8-os armijos spec. komisijos 1941 m. birželio 25 d. nuteistas aukščiausia bausme. Sušaudytas 1941 m. birželio 25 d. Rainių miške (Telšių aps.).  

1941 m. balandžio mėn.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42051/3, l. 46, 47.

XX amžiaus 3–4 dešimtmetis. 

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 3155/3, l. 51b-10.

Fotonuotrauka, kaip daiktinis įkaltis, saugoma M. Kemčio baudžiamojoje byloje, kurią  1944 m. spalio 15 d. iškėlė  Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Mažeikių aps. skyrius.

XX amžiaus 3–4 dešimtmetis.

L. Mikalausko fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 3155/3, l. 51b-11.

Fotonuotrauka, kaip daiktinis įkaltis, saugoma M. Kemčio baudžiamojoje byloje, kurią  1944 m. spalio 15 d. iškėlė  Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Mažeikių aps. skyrius.

XX amžiaus 3–4 dešimtmetis.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 3155/3, l. 51b-12.

Fotonuotrauka, kaip daiktinis įkaltis, saugoma M. Kemčio baudžiamojoje byloje, kurią  1944 m. spalio 15 d. iškėlė  Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Mažeikių aps. skyrius.

Mažeikių aps., Sedos vls., Grūstės k.

Ne anksčiau kaip 1934 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 3155/3, l. 51b-13, 51b-13 a. p.

Paminklas buvo pastatytas 1934 m. Žemės sklypą paminklo statybai 1928 m. padovanojo ir statymo darbams vadovavo šaulys, Sedos valsčiaus viršaitis, ūkininkas Martynas Kemtys. Paminklą mūrijo Justinas Mikalauskas, padėjo Antanas Virkšas. Paminklas buvo pastatytas Grūstės šaulių skyriaus lėšomis. Paminklą pašventino Sedos parapijos  klebonas kanauninkas M. Vėlutis.
Sovietų okupacijos metais paminklas buvo nuniokotas – nugriautas kryžius, numušti reljefai, apnaikinti įrašai, jį ketinta nugriauti. Tačiau – nors ir neprižiūrimas – išliko. M. Paminklas, M. Kemčio sūnaus Vytauto Kemčio pastangomis, 1988 m. rudenį buvo sutvarkytas. 1989 m. vasario 16 d. jį pašventino Sedos klebonas Algis Genutis.
Fotonuotrauka, kaip daiktinis įkaltis, saugoma M. Kemčio baudžiamojoje byloje, kurią  1944 m. spalio 15 d. iškėlė  Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Mažeikių aps. skyrius.

1941 m. birželio 27 d.

Originalas.

Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 3155/3, l. 45, 45 a. p.

1945 m. vasario 25 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 3155/3, l. 57, 57 a. p.

M. Kemtys buvo Mažeikių aps. Sedos vls. Grūstės šaulių būrio organizatorius. 1924–1927 m. buvo Sedos valsčiaus šaulių būrio kasininku, 1932–1940 m. – XIII rinktinės 5 Sedos šaulių būrio Grūstės skyriaus pirmininku. 1928 m. padovanojo žemės sklypą Grūstėje paminklo Lietuvos Nepriklausomybės 10-osioms metinėms statybai ir vadovavo statymo darbams. Paminklas Grūstės šaulių skyriaus lėšomis buvo pastatytas 1934 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. gegužės mėn. buvo suimtas „kaip antisovietinis elementas“ ir iki 1941 m. birželio 23 d. kalėjo Kaune. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui buvo išlaisvintas, grįžo į Sedos vls. Nuo 1942 m. pabaigos dirbo Sedos vls. viršininku. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, 1944 m. spalio 15 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Mažeikių aps. skyriaus. Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1945 m. vasario 25 d. nuosprendžiu už „Tėvynės išdavimą“: dalyvavimą Sedos vls „baltųjų partizanų“ būrio veikloje, bendradarbiavimą su Vokietijos okupacine valdžia nuteistas 15 m. katorgos darbų. Mirė 1945 m. rugpjūčio 12 d. Omsko stotyje, pakeliui į įkalinimo vietą – SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Taišeto pataisos darbų lagerį Irkutsko srityje. 

Ne anksčiau kaip 1940 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14610, l. 9-1.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Kuzmickas 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Zarasų aps. skyriaus. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. balandžio 19 d. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS NKVD Vorkutos pataisos darbų lageryje Komijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1958 m. ir iki mirties 1964 m. gyveno Vilniuje.

1941 m. balandžio 19 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14610, l. 38.

1941 m. birželio 7 d.

Originalas.

Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 13272, TAB, l. 29.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J. Linartas 1941 m. birželio mėn. buvo ištremtas už tai, kad buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, vadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šaulių būriui.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14754, l. 7-1.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, V. Matulionis 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Marijampolės aps. skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1943 m. sausio 27 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteistas 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Mirė lageryje 1943 m. gegužės 2 d.

1943 m. sausio 27 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14754, l. 26.

1956 m.

Originalas.

Dokumentas rusų ir lietuvių kalbomis.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 38952, l. 36.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, K. V. Michalauskas 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremtas į Jakutijos ASSR už tai, kad buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, vadovavo Biržų šaulių rinktinei. 

 [Ne vėliau kaip 1940 m.].

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16211, l. 8-13.

[1940 m. lapkričio 11 d.].

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16211, l. 8-12.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, V. Mironas 1940 m. rugsėjo 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Alytaus apskrities skyriaus ir įkalintas kalėjime Kaune. Prasidėjus Vokietijos – SSRS karui, 1941 m. birželio 23 d. buvo išlaisvintas kartu su kitais politiniais kaliniais. Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, 1944 m. sovietinio saugumo vėl suimtas, 1945 m. paleistas. Palenktas bendradarbiauti su sovietiniu saugumu, tačiau vertingos informacijos neteikė. Trumpai kalintas 1946 m. 1947 m. sausio 3 d. vėl buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir įkalintas kalėjime Vilniuje. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS MGB 1947 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu „už dalyvavimą antisovietinėse nacionalistinėse organizacijose, kovą su revoliuciniu judėjimu ir specialiųjų užduočių nevykdymą“ nuteistas 7 m. laisvės atėmimo kalėjime. Mirė 1953 m. vasario 18 d. Vladimiro kalėjime, palaidotas kalėjimo bendrose kapinėse. 2007 m. Rasų kapinėse Vilniuje jam pastatytas kenotafas.

1945 m. kovo 19 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16211, SB, l. 65-11.

1947 m. rugpjūčio 23 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16211, SB, l. 38.

Ne anksčiau kaip 1941 m. liepos 13 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, P-12006, KAB, 2, 2 a. p.

1942 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, P-12006, t. 1, l. 246-1.

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, J. Papečkys 1940 m. rugsėjo 1 d. paskirtas Lietuvos SSR teisingumo liaudies komisariato skyriaus konsultantu. 1941 m. sausio 17 d. atleistas iš užimamų pareigų. 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSRS NKVD ir išvežtas į SSRS NKVD Šiaurės Uralo pataisos darbų lagerį Sverdlovsko srityje. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. spalio 17 d. nutarimu už „dalyvavimą antisovietinėje sukilėlių organizacijoje“ nuteistas aukščiausia bausme – sušaudyti. Bausmė įvykdyta 1942 m. lapkričio 4 d. SSRS NKVD Sverdlovsko srities valdybos kalėjime Sverdlovske. Palaidojimo vieta nežinoma.

1942 m. spalio 17 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, P-12006, t. 4, l. 359.

1942 m. sausio 2 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, t. 3, l. 168, 168 a. p.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, A. Pošiūnas 1941 m. birželio 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Ukmergės aps. skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1952 m. vasario 27 d. nutarimu už „aktyvią kovą prieš darbininkų klasę ir revoliucinį judėjimą, dalyvavimą kontrrevoliucinėje grupėje ir antisovietinę agitaciją“ nuteistas 25 m. laisvės atėmimu kalėjime. Kalėjo SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Aleksandrovsko kalėjime Sachalino m. 1954 m. birželio mėn. paleistas iš kalėjimo ir ištremtas į Irkutską. Į Lietuvą grįžo 1960 m., apsigyveno Pabradėje. Mirė 1985 m.

1952 m. vasario 27 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42880/3, T. 5, l. 137.

Ne anksčiau kaip 1940 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12841, l. 7-2.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, S. Putvinskis-Pūtvis 1940 m. liepos 12 d. buvo suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Šiaulių aps. skyriaus. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1941 m. gegužės 24 d. nutarimu „kaip socialiai pavojingas elementas“ nuteistas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS NKVD kalėjime Nr. 1 Gorkyje (dab. Nižnij Novgorodas, Rusija). Mirė kalėjime 1942 m. balandžio 4 d. Palaidojimo vieta nežinoma.

1941 m. gegužės 24 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12841, l. 41.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 14 d. 

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14848, l. 6-1.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, V. Putvinskis-Pūtvis 1941 m. birželio 14 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKVD Raseinių aps. skyriaus ir išvežtas į SSRS NKVD (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1942 m. rugsėjo 19 d. nutarimu  „dalyvavimą kontrrevoliucinėje organizacijoje“ nuteistas aukščiausia bausme – sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1942 m. lapkričio 5 d.

Ne anksčiau kaip 1941 m. liepos 8 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14848, KAB, l. 1.

1942 m. rugsėjo 19 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14848, l. 17.

1923 m. rugpjūčio 16 d.   

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 1402/3, l. 70-1.

O. Rajeckaitė nuo 1924 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos narė, XII Beižionių šaulių būrio sekretorė, V Trakų rinktinės Semeliškių valsčiaus 12 Beižionių šaulių būrio valdybos narė, 1939 m. kovo 26 d. įsteigto Ginklų fondo komiteto narė. Beižionių šaulių būrys, O. Rajeckaitės iniciatyva,  Žikaronių, Klieriškių, Vaitkūnų kaimų pradžios mokyklose rengdavo viešus vakarus, kuriuose vykdavo dramos veikalų vaidinimai. 

Pirmoje eilėje trečia iš kairės Ona Rajeckaitė.

XX a. 3–4 dešimtmetis.   

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 1402/3, l. 70-10.

Fotonuotrauką Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Trakų aps. skyriaus darbuotojai 1944 m. rugsėjo 23 d. rado dėžutėje, kurią O. Rajeckaitė užkasė Trakų aps. Semeliškių vls. Žikaronių k. mokyklos kieme.

XX a. 3–4 dešimtmetis.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 1402/3, l. 70-11.

1938 m. birželio 24 d.

Originalas.

Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 1402/3, l. 71.

1945 m. sausio 31 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 1402/3, l. 62, 62 a. p.

NKVD kariuomenės Karo tribunolo 1945 m. sausio 31 d. nuosprendžiu už komunistų, komjaunuolių ir sovietų aktyvistų registravimą ir duomenų perdavimą sukilėliams, paramos Vokietijos kariuomenei rinkimą O. Rajeckaitė nuteista 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Šiaurės geležinkelių statybos pataisos darbų lageryje Komijos ASSR. Iš lagerio paleista 1954 m. rugpjūčio 13 d., grįžo į Lietuvą.

Ne anksčiau kaip 1940 m. liepos 31 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-10851, l. 6-1.

1940 m. spalio 22 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-10851, l. 1, 1 a. p.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, P. Saladžius 1940 m. liepos 31 d. buvo suimtas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Tardymo dalies, apkaltintas aktyvia politine veikla tarpukario Lietuvoje, priklausymu „kontrrevoliucinei organizacijai“, kova su „komunistų partija ir revoliuciniu judėjimu“. Išlaisvintas 1941 m. birželio 23 d. prasidėjus Vokietijos–SSRS karui. 1941–1942 m. buvo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiojo įgaliotinio įstaigos vedėjo pavaduotoju, nuo 1941 m. pabaigos – Savitarpio pagalbos vyriausiojo komiteto Aukų rinkimo skyriaus vedėjas. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Mirė 1965 m. liepos 12 d., palaidotas Ročesterio m. kapinėse.

Iš kairės: 1. iždininkas J. Sargelis, 2. bibliotekininkas, korespondentas K. Skeberys (Skebėra), 3. pirmininkas [M. Puklevičius], 4. vadas M. Jakučiūnas, 5. sekretorius S. Suckelis.

Ne vėliau kaip 1932 m. kovo 4 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16005, SB, l. 239-9, 239-9 a. p.

Ne vėliau kaip 1934 m.   

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16005, SB, l. 239-5, 239-5 a. p.

1944 m. gruodžio 27 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16005, T. 1, l. 209, 209 a. p.

Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, K. Skebėra 1944 m. gruodžio 28 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKGB Kauno m. skyriaus. Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1945 m. birželio 8 d. nutarimu už antisovietinių atsišaukimų ir spaudos platinimą nuteistas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS NKVD Vorkutos pataisos darbų lageryje Komijos ASSR. Į Lietuvą grįžo 1952 m., dirbo Lietuvos dailės institute. 1957 m. gruodžio mėn. buvo antrą kartą suimtas Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 4 valdybos. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1958 m. birželio 9–14 d. nuosprendžiu už antisovietinę veiklą nuteistas 10 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageryje. Kalėjo SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Oziornyj lageryje Irkutsko srityje, nuo 1960 m. – SSRS MVD Dubrovnyj lageryje Mordovijos ASSR. Iš lagerio paleistas 1967 m. gruodžio mėn., apsigyveno Širvintų r. Nors saugumo organų buvo stebimas, aktyviai bendravo su kitais antisovietinio pogrindžio dalyviais, ypač Lietuvos Helsinkio grupės steigėju Vytautu Petkumi, palaikė ryšius su kraštotyrinio judėjimo aktyvistais, dalyvavo Lietuvos laisvės lygos 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1929 m. rugpjūčio 17 d.

Originalas.

Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. V-5, ap. 1, b. 36901, l. 1–2 a. p.

1939 m. balandžio 13 d.

Originalas.

Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13866, SB. l. 21-1.

Ne anksčiau kaip 1941 m. birželio 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13866, l. 6-4.

Lietuvos Prezidento Antano Smetonos sesuo J. Smetonaitė 1929–1940 m. buvo aktyvi Lietuvos šaulių sąjungos narė.  Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1941 m. birželio 14 d. buvo suimta Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Ukmergės aps. skyriaus ir išvežta į SSRS NKVD Krasnojarsko pataisos darbų lagerį.  Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1944 m. gegužės 3 d. nutarimu už „priklausymą kontrrevoliucinei organizacijai“ nuteista ištrėmimu 5 m. Gyveno tremtyje Krasnojarsko krašte. Iš tremties paleista 1944 m. lapkričio 3 d. Į Lietuvą grįžo apie 1947 m., iki mirties gyveno Taujėnuose (Ukmergės r.). Palaidota Užupušių  kapinėse Ukmergės r.).

1944 m. gegužės 3 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-13866, l. 28.

1941 m. balandžio 19 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, SB, P-8882, l. 4, 4 a. p.

Ne anksčiau kaip 1941 m. balandžio 26 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-8882, l. 42-1.

1941 m. balandžio 26 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-8882, l. 2, 2 a. p.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, J. Šarauskas 1940 m. birželio 26 d. laikinai buvo paskirtas Vytauto Didžiojo karo muziejaus viršininku, tačiau jau rugpjūčio 1 d. atleistas iš pareigų ir paskirtas Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininku, kartu einant Karo muziejaus viršininko pareigas. 1941 m. balandžio 26 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo komisariato (NKGB) Slaptojo politinio skyriaus, apkaltintas antisovietine veikla ir priklausymu „kontrrevoliucinėms nacionalistinėms organizacijoms“. 1941 birželio 26 d. sušaudytas miške prie Červenės (Baltarusija).

1941 m. birželio 4 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14218, l. 2, 3.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, V. Žutautas 1940 m. birželio 29 d. paskirtas Šiaulių apskrities kariniu viršininku, 1941 m. kovo mėn. išleistas į atsargą. 1941 m. birželio 3 d. buvo suimtas LSSR NKGB Šiaulių aps. skyriaus, apkaltintas dalyvavimu kovose su Raudonąja armija, aktyvia politine veikla tarpukario Lietuvoje, kovojus su komunistų partija ir išvežtas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį, kur mirė 1941 m. gruodžio 7 d.

1941 m. gruodžio 7 d.

Originalas.

Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-14218, l. 12.