Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos įkūrimo 100 metų sukaktį, pristato teminę parodą „Lietuvos Respublikos Prezidento institucijai – 100 metų“. Šioje parodoje siūlome iš arčiau susipažinti su tarpukario Lietuvos Prezidento institucijos įsteigimu ir raida, kuri formavo pagrindą ir tradicijas šiandienei Lietuvos parlamentinei-prezidentinei valdymo sistemai.
Tarpukario Lietuvoje Pirmojo valstybės asmens galios smarkiai kito. Prieš šimtą metų, 1919 m. balandžio 4 d., buvo nutarta parengti įstatymą, pagal kurį Lietuvoje būtų įtvirtintas prezidentinės Respublikos modelis. Tuo metu nuolat vyko ginčai dėl Prezidento institucijos reikalingumo, kirtosi skirtingas pažiūras išpažįstančių žmonių nuomonės. Kairiosioms partijoms Prezidento institucija asocijavosi su monarchija ir atrodė antidemokratiška, o štai dešiniųjų partijų atstovai tikrai pasvajodavo apie Mindaugo II karūną. Dauguma Lietuvos gyventojų tuo metu pirmą kartą išgirdo ir patį žodį – „prezidentas“.
1922 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos Konstitucija pagaliau įtvirtino Prezidento instituciją ir seimokratinį valdymo modelį. Pagal šį modelį Prezidentą rinko Seimas, o jo kadencija truko trejus metus. Lietuvos Prezidentu galėjo būti renkamas kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris galėjo būti renkamas Seimo nariu. Tiesa, egzistavo 35 metų amžiaus cenzas.
1926 m. gruodžio 17 diena laikoma dar viena kertine data. Įvykdžius valstybės perversmą ir netrukus paleidus Seimą, Lietuvoje pradėjo stiprėti Antano Smetonos prezidentinis režimas. Pagal 1928 m. gegužės 15 d. Konstituciją Prezidentas tapo svarbiausia institucija. Prezidentui buvo suteikti platūs įgaliojimai užsienio politikos srityje, jis tapo Vyriausiuoju kariuomenės vadu, jo kadencija pailginta iki 7 metų. 1938 m. gegužės 12 d. Konstitucija Prezidentui suteikė absoliutų imunitetą ir galimybę paleisti Seimą bei Vyriausybę.
Tarpukario Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas ėjo: Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Kazys Grinius ir vėl Antanas Smetona. Ilgiausiai valstybei vadovavo Antanas Smetona – penkiolika metų, Aleksandras Stulginskis Prezidentu buvo šešerius metus. Trumpiausiai Prezidento postą užėmė Kazys Grinius – jo prezidentavimas truko vos šešis mėnesius.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo parodą sudaro dešimt dalių: (i) Konstitucijos. Prezidento institucijos steigimas, (ii) Prezidento rinkimai, (iii) Priesaikos, (iv) Prezidento kanceliarija, (v) Prezidento veikla, (vi) Valstybinės ir tradicinės šventės, (vii) Prezidentūros rūmai, (viii) Asmenybės, (ix) Laisvalaikis, (x) Šeimos. Parodoje eksponuojami 178 rašytiniai ir fotodokumentai atskleidžia tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentų pagrindinius veiklos ir asmenybės bruožus bei asmeninio gyvenimo detales. Tarp eksponatų galėsite išvysti pačių prezidentų ranka rašytų dokumentų, Lietuvos Prezidentūros pastato Kaune istoriją atskleidžiančių planų, brėžinių ir nuotraukų. Dalis dokumentų leis iš arčiau susipažinti su prezidentų aplinkos žmonėmis (tiek iš politikų, tiek iš artimųjų rato). Eksponuojami parodoje rašytiniai dokumentai yra atrinkti net iš 17 fondų. Parodoje taip pat galima susipažinti su visų Pirmosios Lietuvos Respublikos Konstitucijų ištraukomis.
Kviečiame apžiūrėti parodą!