2018 m. vasario 9 d. Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir lyderis, pogrindinės spaudos leidėjas, minės 90-ąjį jubiliejų. A. Terlecko ir jo įkurtos Lietuvos laisvės lygos (toliau – LLL) indėlis į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą yra svarbus ir reikšmingas. Būtent A. Terlecko pastangomis  nuo pat LLL įkūrimo 1978 m. birželio 15 d.  iki Atgimimo buvo aktyviai siekiama okupuotoje Lietuvoje ir visame pasaulyje išplatinti žinią apie nusikalstamus slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto protokolus, nulėmusius Rytų ir Vidurio Europos padalijimą bei Baltijos šalių okupaciją.

Antanas Terleckas gimė 1928 m. Utenos apskr. Saldutiškio vlsč. (dabar Ignalinos r.) Krivasalio kaime mažažemių ūkininkų šeimoje. 1945 m. apkaltinus priklausymu neegzistuojančiai pogrindinei organizacijai „Geležinis vilkas“, A. Terleckas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Švenčionių aps. skyriaus buvo sulaikytas ir du mėnesius praleido LSSR NKVD Švenčionių kalėjime. 1954 m. jis baigė Vilniaus universitetą ir įgijo finansų ir kredito specialybę. 1954–1957 m. dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, vėliau banko Vilniaus m. valdybos viršininko pavaduotoju, mokėsi aspirantūroje. 1957 m. Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vėl buvo suimtas. 1958 m. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas už tai, kad „kartu su nuteistaisiais V. Laugaliu ir J. Semėnu 1956–1957 m. kalbėdavo antitarybinėmis temomis, šmeižė tarybinio gyvenimo tikrovę, 1956 m. padarė slaptą pasitarimą, kuriame svarstė klausimą apie pogrindinės antitarybinės organizacijos sukūrimą“ nuteisė A. Terlecką 4 m. laisvės atėmimo. 1958–1960 m. kalintas Taišeto ir Čiunos lageriuose Irkutsko srityje. 1964–1969 m. neakivaizdiniu būdu studijavo istoriją Vilniaus universitete, tačiau parengto diplominio darbo „Lietuva Rusijos valdžioje (1795–1915)“ nebuvo leista apsiginti. Diplominis darbas saugumiečių buvo paimtas atliekant kratą pas A. Terlecką. 1973 m. jis dar kartą suimtas ir pritaikius kriminalinį LSSR BK 94 straipsnį nuteistas 1 metų laisvės atėmimu. 1976–1977 m. A. Terleckas, kartu su Juliumi Sasnausku, Kęstučiu Jokubynu ir kt., leido pogrindinį leidinį „Laisvės šauklys“, kuriame kėlė sovietinės okupacijos ir represijų klausimus, publikavo istorinius straipsnius.  1977 m. A. Terlecko namuose buvo atlikta krata, kurios metu rasta pogrindžio leidinių, pogrindžio spaudoje skelbtų anoniminių ir pasirašytų tekstų ir kt. A. Terleckas KGB buvo sulaikytas ir tardomas, bet po trijų parų paleistas. 1978 m. birželio 15 d. A. Terleckas su bendraminčiais, dalyvavusiais leidžiant leidinį „Laisvės šauklys“, įkūrė pogrindinę organizaciją Lietuvos laisvės lyga, kurios tikslas ir uždaviniai – Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas, religinės, tautinės ir politinės tautos sąmonės ugdymas, Lietuvos laisvės klausimo kėlimas tarptautiniuose forumuose.  1979 m. LLL inicijavo Kreipimosi į Sovietų Sąjungos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos Vyriausybes, Suvienytų nacijų organizacijos (dabar vadinama Jungtinių tautų organizacija) Generalinį sekretorių Kurtą Valdheimą, šalių, pasirašiusių Atlantos chartiją, vyriausybes, parengimą ir pasirašymą. Kreipimasis gavo „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumo“ pavadinimą. Memorandumą pasirašė 35 lietuviai, 6 latviai, 4 estai, jį parašais parėmė Rusijos disidentai Jelena Boner, Andrejus Sacharovas, Tatjana Velikanova ir kt. Tai buvo reikšmingiausias neginkluoto pasipriešinimo laikotarpio dokumentas. Memorandume buvo reikalaujama paskelbti negaliojančiais Molotovo-Ribentropo pakto slaptuosius protokolus nuo jų pasirašymo momento, iš Baltijos šalių išvesti okupacinę kariuomenę, taip likviduojant abiejų diktatoriškų režimų suokalbio padarinius šiame regione. Memorandumo tekstas buvo paskelbtas per užsienio radijo stotis, publikuojamas pogrindžio leidiniuose.

1979 m. KGB suėmus A. Terlecką ir jo bendražygį Julių  Sasnauską, LLL veikla beveik nutrūko. 1980 m. rugsėjo mėn. Lietuvos SSR Aukščiausiasis Teismas „už tai, kad  nuo 1975 m. vienas, 1977 m. į antitarybinę veiklą įtraukęs J. Sasnauską, abu kartu, siekdami susilpninti tarybų valdžią Lietuvoje, sistemingai gamino, daugino ir platino, o taip pat kaupė ir laikė antitarybinės propagandos tikslu antitarybinio turinio nelegalius leidinius, laiškus, pareiškimus bei kitokius kūrinius“ nuteisė A.Terlecką 3 metų laisvės atėmimu  ir nutrėmimu 5 metams. Jis buvo kalinamas lageryje Permės srityje. 1982 m. ištremtas į Magadano sritį. 1987 m. A. Terleckui grįžus iš tremties, LLL veikla atsinaujino. 1987 m. rugpjūčio 23 d. buvo surengtas pirmas valdžios nesankcionuotas viešas protesto mitingas Vilniuje, prie poeto Adomo Mickevičiaus paminklo, skirtas paminėti Molotovo-Ribentropo paktą. Mitinge buvo pasmerkti 1939 m. pasirašyti SSRS ir Vokietijos sutarčių slaptieji protokolai, pareikalauta iš Lietuvos išvesti sovietinę kariuomenę ir  atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1988 m. LLL surengė pirmuosius viešus mitingus masiniams Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą paminėti, kuriuose pirmą kartą viešai buvo iškelta  draudžiama Lietuvos trispalvė vėliava, taip pat suorganizavo eilę mitingų, skirtų paminėti ir pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą bei jo pasekmę – Lietuvos okupaciją 1940 m. LLL stojo į atvirą konfrontaciją su oficialiąja LSSR valdžia, deklaravusia „suverenitetą SSRS sudėtyje“. LLL 1989 m. pirmoji paragino boikotuoti šaukimą į okupacinę sovietinę armiją, inicijavo parašų rinkimą dėl jos išvedimo iš Lietuvos, Varniuose (Telšių r.) pastatė pirmą paminklą 1944–1954 m. laisvės kovose žuvusiems Lietuvos partizanams. LLL ir jos lyderio A. Terlecko vieši veiksmai bei atvira konfrontacija su okupacine valdžia plėtė legalaus veikimo ribas, sudarė galimybę vis atviriau išreikšti Lietuvos valstybės atkūrimo idėjas ir padėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui parlamentiniu keliu realizuoti tautos siekį tapti laisviems.

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais už kovą dėl tautos laisvės bei žmogaus teisių gynimą okupuotoje Lietuvoje A. Terleckas 1998 m. apdovanotas Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2004 m.– Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi. Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. A. Terleckui skyrė Laisvės premiją.

Parodoje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomų sovietinio saugumo sudarytų A. Terlecko baudžiamųjų bylų, agentūrinės-operatyvinės veiklos dokumentai, įvairiuose mitinguose pasakytų kalbų stenogramos ir santraukos, fotonuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, kratų metų konfiskuoti dokumentai bei Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) saugomi rašytiniai dokumentai ir fotonuotraukos.

Parengė:

Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė;

Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vyriausiais archyvistas Vaidas Agurkis