Trečioje eilėje iš kairės: 3. Antanas Terleckas. Vilnius. 1953 m. balandžio 13 d.

Fotonuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, RF401

Vilnius. 1958 m. sausio 8 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11912, t. 3, l. 303-1.

A.Terleckas, Lietuvos SSR mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantas, buvo suimtas 1957 m. gruodžio 27 d.  1958 m. LSSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu už tai, kad „su V. Laugaliu ir J. Semėnu 1956–1957 m. svarstė kovos priemones prieš SSKP vedamą politiką ir SSRS valstybinę santvarką, tarpusavyje vedė šmeižikiškus pokalbius apie tarybinę tikrovę, 1956 m. pravedė slaptą pasitarimą dėl pogrindinės organizacijos įsteigimo“ nuteistas 4 m. laisvės atėmimu. 1960 m. paleistas iš Ozernyj pataisos darbų lagerio Irkutsko srityje.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 6, l. 23.

Laiške nurodyta, kad lemiamą įtaką A. Terlecko politinėms pažiūroms („gimė neapykanta Stalinui“) padarė 1941 m. birželio mėn. jo motinos brolio su šeima ištrėmimas į Sibirą. Taip pat   laiške rašoma apie nepagrįstus areštus ir persekiojimą už politines pažiūras, žmogaus teisių pažeidinėjimą, apie Lietuvoje vykstantį pasipriešinimą sovietinei santvarkai, prašoma „nurodyti Lietuvos KGB, kad paliktų mane ramybėj“. Laiškas 1976 m. JAV išleistas atskira knygele „Gerbkite mano teises“.

1975 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 60, b. 11622, l. 5.

K. Jokubynas (1930–2016) už pasipriešinimą sovietiniam režimui 17 m. kalėjo lageriuose. 1967 m. grįžo į Lietuvą. 1976–1977 m. su Antanu ir Elena Terleckais, Juliumi Sasnausku, Dalia Sasnauskiene bei kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės šauklys“, kuris paruošė dirvą Lietuvos laisvės lygos (LLL) susikūrimui. 1977 m. emigravo iš SSRS. Nuo 1978 m. dirbo „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ būstinėje Miunchene. Palaikė ryšius su LLL nariais ir rusų disidentais. 1990–1994 m. dirbo Laisvosios Europos radijo Lietuvių tarnybos  direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1994 m gyveno JAV. 2001 m. grįžo į Lietuvą.

Vilnius. 1976 m. liepos–rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b.1876, l. 219.

Leidinyje buvo keliami sovietinės okupacijos ir represijų klausimai, skelbiamas tikslas atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1976–1977 m. išleisti 5 leidinio numeriai.

1977 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. L-3, ap. 2, b. 47987, l. 9.  

E. Bojeraitė. 1958–1973 m. dirbo Vilniaus valstybinio universiteto (VVU) mokslinės bibliotekos Spec. fondų vyr. bibliotekininke. Antanas Terleckas knygoje „Laisvės priešaušryje. Rezistento prisiminimai 1970–1986“ (Vilnius. 2011) rašė, kad 1964–1969 m. jam neakivaizdžiai studijuojant  VVU Istorijos ir filologijos fakultete, E. Bojeraitė leisdavo skaityti  spec. fondų leidinius, tarp jų ir Bostono lietuvių enciklopediją, iš kurios jis nusirašė Ribentropo-Molotovo pakto slaptųjų protokolų turinį.

Vilnius. 1978 m. birželio 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1690, l. 1, 2, 3, 4, 5.

Deklaracija buvo paskelbta pogrindžio leidinyje „Aušra“ Nr. 12 (52), 1978 m.

1979 m. rugpjūčio 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 6, l. 107−109.

Kreipimasis gavo „45 pabaltijiečių Memorandumo“ pavadinimą.

1979 m. rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-50, ap. 2, b. 53, l. 3.

1979 m. rugpjūčio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 10, l. 664-2.

Šiame numeryje buvo publikuoti   Molotovo-Ribentropo pakto slaptieji protokolai,  45 pabaltijiečių memorandumas bei kiti dokumentai.

Vilnius. 1979 m. spalio 31 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 1, l. 43.

A.Terleckas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, suimtas 1979 m. spalio 30 d. 1980 m. LSSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu už nelegalių leidinių dauginimą ir platinimą, pareiškimų ir atvirų laiškų rašymą buvo nuteistas 3 m. laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir  nutrėmimu 5 metams. Kalėjo  lageryje Permės srityje, 1982 m. ištremtas į Magadano sritį.  Iš tremties paleistas 1987 m. sausio 4 d.

Vilnius. 1979 m. gruodžio 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 2, l. 3.

J. Sasnauskas, vienas iš Lietuvos laisvės lygos įkūrėjų, suimtas 1979 m. gruodžio 11 d. 1980 m. LSSR Aukščiausiojo Teismo  nuosprendžiu už nelegalių leidinių dauginimą ir platinimą, pareiškimų ir atvirų laiškų rašymą buvo  nuteistas 1 m. ir 6 mėn.  laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje ir nutrėmimu 5 metams. Kalėjo ir buvo tremtyje Tomsko srityje. Iš tremties paleistas 1986 m. gegužės 29 d.

Vilnius. 1980 m. vasario 14 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 1-2, l. 18.

A. Statkevičius (1923–2016), disidentas, žurnalo „Šalin vergiją!“ leidėjas, leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ platintojas, Lietuvos laisvės lygos bei Lietuvos Helsinkio grupės narys. 1979 m. parengė Lietuvos laisvės lygos „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“, 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė „45 pabaltijiečių memorandumą“. 1980 m. suimtas ir nuteistas priverstinai gydyti specialioje psichiatrinėje ligoninėje. Uždarytas į Kaliningrado srities Černiachovskio psichoneurologinę ligoninę, po 3 m. perkeltas į Taškento (Uzbekijos SSR), o 1986 m. – į Vilniaus respublikinę psichiatrinę ligoninę. 1987 m. paleistas. 1988 m. išvyko į JAV, vykdė LLL Tautinės tarybos įgaliotinio lietuvių išeivijai funkcijas. Jo iniciatyva tarptautinė organizacija „Tradition, Family and Property“ 26-iose pasaulio valstybėse surinko daugiau kaip 5 mln. parašų su reikalavimu suteikti Baltijos tautoms nepriklausomybę. Šios akcijos rezultatai įrašyti į Gineso rekordų knygą.

1980 m. liepos 30 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 18, l. 187, 238, 239, 240, 241, 242, 243, 244.

1980 m. rugsėjo 10 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-6, ap. 2, b. 193, l. 77, 78, 79, 80.

Nuotraukoje – Vladas Šakalys. 1981 m. sausio 9 d.

Spaudos iškarpa. Dokumentas suomių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47817/3, t. 3, l. 178-1.

Vladas (Vladimiras) Šakalys (1942–1995), už antisovietinę veiklą 1961–1967 m. kalėjo Vladimiro kalėjime ir lageryje Mordovijos ASSR, vienas iš Lietuvos laisvės lygos steigėjų ir pogrindinio leidinio „Vytis“ leidybos iniciatorių, kartu su J. Sasnausku ir A. Terlecku parengė ir pasirašė „45 pabaltijiečių memorandumą“. Gresiant naujam suėmimui, 1980 m. per pelkes ir miškus nelegaliai perėjo SSRS–Suomijos sieną, Švedijoje paprašė politinio prieglobsčio, vėliau išvyko į JAV. Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB) 1980 m. V. Šakaliui iškėlė baudžiamąją bylą dėl pabėgimo į užsienį ir „antitarybinės agitacijos bei propagandos varymo“. Lietuvos laisvės lygos atstovas Kalifornijoje. V. Šakalys, trumpam grįžęs į Lietuvą, mirė Vilniuje.

Magadano sritis, Omsukčiano rajonas. 1983 m. balandžio 9 d.

Fotonuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, RF404.

Elena Terleckienė (1925–2010), Lietuvos laisvės lygos narė, dalyvavo leidžiant pogrindžio spaudą, perduodavo politinių kalinių laiškus pogrindžio spaudai ir į Vakarus.

1983 m. balandžio 28 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 303, l. 252, 253.

1981 m. keturi Europos Parlamento nariai, priklausantys Didžiosios Britanijos konservatorių partijai,  įteikė pasiūlymą, paremtą 45 pabaltijiečių memorandumu ir Helsinkio Baigiamuoju aktu. Europos Parlamentas 1983 m. sausio 13 d. priėmė rezoliuciją, palaikančią Pabaltijo tautų nepriklausomybės siekį.

Magadano sritis, Omsukčiano rajonas. 1983 m. birželio 12 d.

Fotonuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, R-P324.

Magadano sritis, Omsukčiano rajonas. 1984 m. vasario 23 d.

Fotonuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, RF407.

1984 m. liepos 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-6, ap. 2, b. 215, l. 11, 12.