M. Šliūpas (1919–1979), visuomenės veikėjo Jono Šliūpo sūnėnas, krepšinį pradėjo žaisti mokykloje. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakultete, tačiau 1938 m. studijas nutraukė ir įstojo į Karo mokyklą. Ją baigęs 1940 m. buvo išleistas į atsargą. Nuo 1939 m. buvo Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėju, dalyvavo 1939 m. Europos krepšinio čempionate. SSRS okupavus Lietuvą žaidė Lietuvos SSR rinktinėje. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, slapstėsi nuo mobilizacijos į Vokietijos kariuomenę. 1944 m. užmezgė ryšius su Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovais, antisovietinio savisaugos būrio narius mokė karinio parengimo. Karui pasibaigus Kauno valstybiniame technikume dirbo karinio parengimo mokytoju, žaidė Kauno miesto krepšinio rinktinėje. 1945 m. birželio 16 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Kauno skyriaus, tolesniam bylos tyrimui perkeltas į Komijos ASSR esantį Sevželdorlagą, vėliau Vorkutlagą. 1947 m. bylos aplinkybių tikslinimui grąžintas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Kauno skyriaus žinion. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo Tribunolo 1947 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. 1954 m. lapkričio 26 paleistas iš Irkutsko sr., Taišeto m.

[1939–1940 m.]

Foto ateljė „Splendid“ (Kaunas) nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-15464, l. 141-3.

Ne vėliau kaip 1945 m. rugpjūčio 12 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-41, ap. 1, b. 995, l. 226, 227.

V. Variakojis (1912–1988) 1938 m. baigė Aukštuosius kūno kultūros kursus, Šiaulių mokytojų seminarijoje dirbo kūno kultūros mokytoju ir Šiaulių apskrities sporto instruktoriumi. 1937–1940 m. buvo Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėju, 1937–1938 m. – Lietuvos krepšinio čempionas. Per Vokietijos-SSRS karą dirbo Šiaulių apskrities kūno kultūros ir sporto vedėju, agitavo jaunimą stoti į generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Vietinę rinktinę. Nuo 1944 m. rugpjūčio 5 d. dirbo Šiaulių miesto kūno kultūros ir sporto komiteto prie Šiaulių miesto vykdomojo komiteto pirmininku. 1945 m. užmezgė ryšius su antisovietine pogrindžio organizacija, kuriai paaukojo 500 rublių.  1945 m. liepos 6 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Šiaulių apskrities skyriaus, tolesniam bylos tyrimui išvežtas į Komijos ASSR, Vorkutlagą. Tyrimo metu nustačius, kad V. Variakojis įstojęs į pogrindinę antisovietinę organizaciją pavestų užduočių nevykdė, baudžiamoji byla nutraukta, o V. Variakojis ištremtas darbams SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD)  Pečiorstroj įmonėse. Komijos ASSR, Abezės m. dirbo maisto gamybos kombinate Žuvies cecho vedėju 1946 m. gruodžio 29 d. paleistas iš Severo-Pečioros pataisos darbų lagerio. Nuo 1947 m. gyveno Panevėžyje. 1971 m. jam nebuvo leista vykti į svečius pas JAV gyvenusį Aleksą Lauraitį, su kuriuo susipažino 1938 m. Kaune vykusiose krepšinio varžybose.

1971 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 60, b. 7248, l. 2.

1945 m. birželio 13 d.

Dokumentas rastas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) darbuotojams atliekant kratą pas Vilhelmą (Vilių) Variakojį.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 3758/3, l. 32-47.

1945 m. birželio 29 d.

Dokumentas rastas Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) darbuotojams atliekant kratą pas Vilių (Vilhelmą) Variakojį.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 3758/3, l. 32-45.

Ne vėliau kaip 1945 m. liepos 4 d.

Nuotrauka rasta Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) darbuotojams atliekant kratą pas Vilių (Vilhelmą) Variakojį.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 3758/3, l. 32-40.

Ne vėliau kaip 1945 m. liepos 4 d.

Nuotrauka rasta Lietuvos SSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) darbuotojams atliekant kratą pas Vilių (Vilhelmą) Variakojį.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 3758/3, l. 32-22.

S. Šačkus (1907–1985) studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, 1934 m. baigė Kūno kultūros akademiją Berlyne. Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjas, 1937 m. Europos krepšinio čempionato nugalėtojas. 1944 m. kovo–gegužės mėn. tarnavo generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamoje Vietinėje rinktinėje, buvo Marijampolės rezervinio mokomojo bataliono fizinio parengimo instruktoriumi. 1944 m. rudenį pradėjo dirbti Kauno valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Kūno kultūros katedros vedėju. 1945 m. sausio 19 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komiteto (NKGB) Kauno skyriaus. Nenustačius nusikaltimo sudėties, 1945 m. kovo mėn. baudžiamoji byla buvo nutraukta ir S. Šačkus paleistas į laisvę. Kalėjime sovietų saugumo buvo užverbuotas, tačiau „medžiagą teikė spaudžiamas ir dažniausiai informacinio pobūdžio“ׅ. 1945 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Marijampolės apskrityje dalyvavo partizanų susirinkimuose, kuriuose buvo įkurta Tauro apygarda. 1945 m. spalio 23 d. buvo suimtas Lietuvos SSR NKGB Marijampolės apskrities skyriaus. Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. liepos 20 ir 22 d. nuosprendžiu nubaustas 10 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. 1954 m. gruodžio 8 d. paleistas iš Minlago ir ištremtas. 1956 m. gegužės 29 d. paleistas iš tremties Komijos ASSR.

1945 m.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 32065/3, t. 2, l. 289.

V. Sercevičius (1925–2003) sporto draugijoje „Dinamo“ dirbo krepšinio treneriu. 1945 m. rugpjūčio 1 d. suimtas 1-osios smogiamosios armijos Kontržvalgybos skyriaus „Smeršׅ“, išvežtas į Vorkutlagą. Neradus duomenų, kad bendradarbiavo su nacistinės Vokietijos saugumo tarnybomis, baudžiamoji byla nutraukta. 1946 m. liepos 18 d. paleistas iš SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vorkutpečlago. 1946–1951 m. žaidė Lietuvos krepšinio rinktinėje, buvo Lietuvos ir SSRS krepšinio čempionas.

1946 m. gegužės 15 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-2879, l. 24, 24 ap.

P. Valiušaitis, Lietuvos kariuomenės karininkas, sporto specialistas, su žmona Genovaite ir sūnumi Rimgaudu, gimusiu 1951 m., 1951 m. spalio 3 d. buvo ištremti iš Kauno. Būdamas tremtyje P. Vailiušaitis buvo vadinamas „Sibiro krepšinio tėvu“. Jis 1954 m. Irkutsko srities Čeremchovo mieste subūrė ir treniravo vyrų krepšinio komandą „Šachtior“, kuri sugebėjo iškopti į Rusijos SFSR aukščiausiąją krepšinio lygą.

1951 m. spalio mėn.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 28396, viršelis.

1951 m. spalio 5 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 28396, l. 11.

1951 m. spalio 3 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 28396, l. 8.

Būdamas tremtyje L. Žemaitis žaidė Komijos ASSR, Vorkutos miesto krepšinio komandoje „Šachtior“. 

[1952 m.]

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 41137, TAB, l. 26.

 [1953–1954 m.]

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 41137, TAB, l. 35.

1954 m. rugpjūčio 25 d.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. V-5, ap. 1, b. 41137, TAB, l. 35.

Pirmoje eilėje – lietuvių komanda „Žalgiris“(kairėje) ir ukrainiečių komanda „Junak“, antroje eilėje – latvių komanda (kairėje) ir lietuvių komanda „Strėlė“.

1954 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TF2649.

Stovi (iš kairės): rungtynių teisėjas Izidorius Vaitulevičius, komandos kapitonas Antanas Šernius, žaidėjai Vytautas Valatka, Juozas Mikalauskas, Jonas Makevičius, Pranas Petkevičius, Romualdas Algirdas Bernotas ir sportinę aprangą žaidėjams pasiuvęs Mažeika.

1954 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TF2650.

Inta, Komijos ASSR, 1955 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, KA-2117.

Iš kairės pirmas – komandos kapitonas Liudas Žemaitis, septintas – Juozas Butrimas.

Syktyvkaras, Komijos ASSR, 1955 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TF2165.

1955 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TDk493.

Čeremchovas, Irkutsko sr., [1955–1968 m.]

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, T-P1246.

Omskas, 1955 m. balandžio 10 d.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TF4516/22.

Kengyras, Kazachijos SSR, 1956 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, T-P281/142.

Čiuna, Irkutsko sr., 1956 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, E. Buroko kolekcija, Nr.23.

Čeremchovas, Irkutsko sr., 1958 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, T-P1238.

Mordovijos ASSR, 1959 m. rugpjūčio 21 d.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, TF2095.

Čiuna, Irkutsko sr., 1961 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, E. Buroko kolekcija, Nr.24.

Pirmoje eilėje tupi iš kairės: 3 – Algimantas Baltrušis („Gabija“), Stanislovas Žvirgždas („Pilėnai“), 4 – Jonas Pakuckas („Gabija“), 2 – Stanislovas Stungurys („Gabija“). Antroje eilėje stovi iš kairės: 5 – Algirdas Endriukaitis („Gabija“), 6 – Vytas Varkala („Pilėnai“), 11 – Stanislovas Naglis („Gabija“), Donatas Bičiūnas („Pilėnai“), Romas Ragaišis („Pilėnai“), 8 – Vytas Vosylius („Pilėnai“).

7-asis lageris, Mordovijos ASSR, 1963 m.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, T-P875.