Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis paskatino mus dar kartą pažvelgti į tai, ką saugome ir dar kartą įsitikinome, kad archyvo fonduose yra įdomių ir nepublikuotų dokumentų. Reikia tik pradėti ieškoti... Šioje parodoje eksponuojami Kauno regioniniame valstybės archyve saugomi dokumentai iš Kauno miesto savivaldybės, KMS Pasų skyriaus, Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriaus, Kauno miesto Mokesčių inspekcijos, Kauno ,,Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos, Kauno 3-iosios valstybinės gimnazijos bei KRVA bibliotekos spaudiniai.
Todėl su malonumu parodoje pristatome 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų: Saliamono Banaičio, Kazio Bizausko, Prano Dovydaičio, Stepono Kairio, Alfonso Petrulio, Antano Smetonos, Justino Staugaičio, Aleksandro Stulginskio, Jurgio Šaulio, Kazimiero Šaulio, Jokūbo Šerno, Jono Vailokaičio ir Jono Vileišio LR piliečių vidaus pasų korteles. Kartu parodoje eksponuojami ir papildomi dokumentai, kurių pagrindu buvo išduodami LR piliečių vidaus pasai: tai Oberosto, LR užsienio ir diplomatiniai pasai, dr. Jurgio Šaulio Lietuvos valstybės Tarybos liudijimas, bei kiti dokumentai. Signataro Mykolo Biržiškos veiklą iliustruoja dokumentai iš jo, Kauno ,,Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos direktoriaus, tarnybos bylos. Parodoje kartu demonstruojami ir signatarų šeimos narių dokumentai.
Parodoje nesiekta ir kartu neįmanoma atskleisti visų šių asmenybių visapusiškos veiklos. Pėdsakas, kurį paliko šie veikėjai mūsų istorijoje, yra nesulyginamas su epizodiškais jų veiklą ir gyvenimą Kaune iliustruojančiais dokumentais. Nesiimame įrodinėti, kuris signataras daugiau ar mažiau įtakojo Laikinosios sostinės gyvenimą. Visi jie buvo valstybės ir visuomenės veikėjai, diplomatai ir dėjo visas įmanomas pastangas Lietuvos klestėjimui.
Kauno miesto savivaldybės veikloje ryškų pėdsaką paliko burmistras Jonas Vileišis, kuris šiose pareigose išbuvo apie 10 metų nuo (nuo 1921 m. rugsėjo 30 d. iki 1931 m. liepos 2 d.). Ir dabar jis ,,saugo“ mūsų miestą. Tuo metu Kaunas gyveno didžiausią visų sričių pažangos laikotarpį ir iškilo iki europinio lygio miesto. Su Jono Vileišio vardu yra susiję daug naujovių ir pasiekimų: nuo 18 km2 iki 40 km2 praplėstas miesto plotas, pastatyta daugiau nei 2500 įvairios paskirties pastatų, trys gelžbetoniniai tiltai per Nemuną ir Nerį, išgrįstos ir išasfaltuotos pagrindinės gatvės, arklių tramvajų pakeitė autobusų susisiekimas, suplanuoti priemiesčiai, naujos aikštės ir parkai, aptvarkyta sanitarija, padėti pagrindai socialinės apsaugos sistemai, pastatytos trys modernios pradinės mokyklos, V. Kudirkos viešoji biblioteka ir t. t. Jonas Vileišis išvedė Kauną į tarptautinę areną, užmegzdamas ryšius su daugelio užsienio sostinių savivaldybėmis. 1924-1932 m. buvo Lietuvos miestų sąjungos organizatorius ir pirmininkas.
Kauno miesto savivaldybės fonde yra nemažai dokumentų apie Lietuvos Nepriklausomybės dienos paminėjimą – Vasario 16 – osios šventimą. Tai buvo tautos šventė, kuri minėta kasmet. 1919 m. vasario 17 d. Kauno miesto valdybos posėdyje valdybos Prezidiumo narys J. Vokietaitis pranešė apie dalyvavimą Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo metinių minėjimo iškilmėje. Kad ši diena ir kartu šventė yra labai svarbi, rodo, kad jau 1919 metais Kauno mieste atsirado ,,Vasario 16 –osios“ gatvė vietoj buvusios ,,Ivanovskaja“.
1921 m. vasario 15 d. miesto Tarybos nariai kviečiami paminėti ,,Lietuvos valstybės nepriklausomybės ir savistovybės paskelbimo dieną“.
Kauno miesto savivaldybės fonde daugiausia yra išlikusių dokumentų apie 1928 metais ypatingai paminėtą Vasario 16-osios dešimtmetį, todėl parodoje ir pristatomi šie dokumentai. Kauno miesto Tarybos 1928 m. vasario 9 d. posėdyje buvo svarstytas ,,Lietuvos Nepriklausomybės jubiliejinių 1928 mt. apvaikščiojimo klausimas“. Sudarytas Kauno miesto komitetas ,,Lietuvos Nepriklausomybės Atgijimo 10 m. sukaktuvėms ruošti“ , kurio pirmininku išrinktas burmistras Jonas Vileišis, vice pirmininkais LR Švietimo ministerijos atstovas J. Vokietaitis ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovas V. Daugvardas, Lietuvos universiteto atstovas M. Biržiška, lenkų visuomenės atstovas – M. Burba ir žydų atstovas - S. Volfas. Burmistras J. Vileišis savo pasisakyme pareiškė, kad: ,,Numatoma kviesti visuomenę iškilmingai apvaikščioti Vasario mėn. 16 d. , bet tik, dėl žiemos ir blogo oro, viduje, namuose. Nuo pat ryto eis pamaldos visų tikybų namuose <...>. Nuo 11 val. visos įstaigos, organizacijos savo būstinėse daro iškilmingus posėdžius...“. Numatoma suorganizuoti priėmimą su vaišėmis savanoriams, invalidams ir Vyties Kryžiaus kavalieriams. Vakarui numatyta išsinuomuoti sales su pranešėjais apie Vasario 16-ąją, o po to vyks pasilinksminimai ir šokiai. Iškilmingas Tarybos posėdis vyks miesto Teatro salėje. Svarbu papuošti miesto pastatus – miesto Rotušę, V. Kudirkos skaityklą, butų kolonijas, senelių prieglaudą ir nakvynės namus. Buvo priimtas nutarimas šventei paskirti 6000 litų. Valdybai pavesta tą dieną duoti miesto valgyklose ir senelių prieglaudose pagerintą maistą. Taip pat priimtas nutarimas Nr. 404: ,, Kauno miesto Taryba, gerbdama 10 metų Lietuvos Nepriklausomybės sukaktuves, nuo ateinančių 1928/1929 mokslo metų skelbia Kauno mieste privalomą pradžios mokslą“. Šia proga priimtas ir kitas nutarimas, kuriuo buvo panaikinamos administracinės baudos, neviršijančios 20 litų ir vargingus savivaldybės butų nuomininkus nutarta atleisti nuo butų nuomos skolos mokėjimo. Tarybos narys Baniulis išreiškė pageidavimą, kad ,,<...> nuo 10 metų sukaktuvių Taryboje visi pradėtų kalbėti lietuviškai“. Šio klausimo svarstymą atidėjo. Buvo rengiamas iškilmingas Nepriklausomybės 10-čio paminėjimas Valstybės teatre, į kurį įvairios draugijos, sąjungos ir partijos pateikė Lietuvai ypatingai nusipelniusių asmenų sąrašus. Kauno miesto savivaldybės dokumentų fondo bylose yra nemažai įrodymų, kad iniciatyvą bei entuziazmą rodė ir prie šventės prisidėjo tiek atskiri asmenys, tiek ir organizacijos. Ypač buvo aktyvios įvairios žydų draugijos. Žydų religinė bendruomenė sudarė Centrinį jubiliejaus komitetą, žydų kultūros draugijos ,,Ezro“ ir ,,Adat Izrael“- Centrinį žydų komitetą šventei ruošti. Lietuvos vokiečių kultūrinės sąjungos valdybos nariai Nepriklausomybės dieną paminėjo kartu su Vokiečių aukštesniosios realinės mokyklos mokiniais.
Reikia pripažinti, kad svarbūs jubiliejiniai metai turėjo įtakos ir Kauno miesto Tarybos sprendimams. Kauno miesto Taryba 1930 m. vasario 16 d. iškilmingo posėdžio, skirto Vytauto Didžiojo garbei, priėmė nutarimą Nr. 673 ,, Kauno pilies vietovės nekilnojamo turto pirkimas“.
Labai svarbu buvo jaunimą ugdyti tautiškumo ir patriotizmo dvasia. Kauno miesto pradžios mokyklų inspektoriaus fonde yra LR Švietimo ministerijos išleisti aplinkraščiai, kuriuose nurodoma, kaip tinkamai organizuoti šventes, primindavo mokyklų direktoriams ir inspektoriams į ką reiktų atkreipti dėmesį. Kauno miesto pradžios mokyklų mokytojai 1928 m. vasario 7 d. konferencijoje svarstė Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio paminėjimą mokyklose ir priėmė rezoliuciją dėl privalomo pradinio mokymo įvedimo Kauno mieste nuo 1928 m. rugsėjo mėn.
Kauno miesto pradžios mokyklų inspektorius mini, kad paprastai jubiliejinių metų paminėjimai pradžios mokyklose nusikeldavo į pavasarį, kai mokiniai su mokytojais suorganizuodavo mokslo metų užbaigimo šventę su sporto ir saviveiklos pasirodymais. Įdomu ir tai, kad 1930 metais, kai buvo minimos Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinės, buvo siūloma Vasario 16-ąją dieną paskirti Vytautui Didžiajam pagerbti. Nepriklausomybės 20-čio proga buvo švenčiamos iškilmingos pradžios mokyklų pabaigtuvės su vaikais, tėvais ir visuomenės veikėjais. LR Švietimo ministerijos pradžios mokyklų departamentas pageidavo, kad tokia šventė virstų tradicija.
Panašiai buvo ir gimnazijose, kurios taip pat vykdė LR Švietimo ministerijos nurodymus, tačiau mokyklos istorija, jos tradicijos lėmė ir kitus momentus. Kauno ,,Aušros“ valstybinėje berniukų gimnazijoje buvo sumanyta taip pažymėti 1938 m. Vasario 16- os šventę: ,,Lietuvos nepriklausomybės 20-ties metų sukakties proga gimnazijos mokiniams, žuvusiems kovoje už nepriklausomybę atminti, įsteigti atitinkamą jiems paminklinę lentą. Be to buvo svarstytas ir atitinkamos statulos gimnazijos rūmuose pastatymo klausimas“. Kauno 3-ioje valstybinėje gimnazijoje buvo apsvarstyti visi šventės sumanymai ir sudaryta tokia programa: ,, Iškilmingas aktas visiems Pedagogų Tarybos nariams dalyvaujant, muzikinė dalis, kurią atliks mokyklos choras su fortepionu, gyvieji paveikslai ,,Pavergtoji Lietuva“, ,,Laisvoji Lietuva“ su muzikine iliustracija, tautiški šokiai ir vaidinimas iš Nepriklausomybės atgavimo laikų ir atitinkamos deklamacijos“. Didelis dėmesys buvo skiriamas salės dekoravimui: stilizuoti karžygiai ir Vytis, Vilniaus pilies siluetas, skydų fone miestų herbai ir gimnazijos išorės iliuminavimas bei dekoravimas. Nutarta: ,,16 vasario įsigyti vertingą meno paveikslą, daryti žygių, kad iškilmingame akte dalyvautų ir papasakotų savo atsiminimus kuris nors asmuo, pasirašęs 16 vasario aktą“. Į renginius pakviesti ir tėvus. Panašiai savo šventes organizavo ,,Saulės“ gimnazija. Aukštesnioji tecnnikos mokykla sumanė Nepriklausomybės dienos proga nusiųsti sveikinimo telegramą Prezidentui Antanui Smetonai.
Kauno miesto savivaldybės fonde yra dokumentų ir apie vėlesnių metų Vasario 16-osios šventės organizavimą, renginius, lėšų skyrimą, daugiausia informacijos sukaupta bylose su įvairių laikraščių iškarpomis apie savivaldybės veiklą.