Ypatingą vaidmenį lietuvių tautos nacionalinio išsivadavimo judėjime atliko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Sąjūdžio iniciatyvinė grupė susikūrė 1988 m. birželio 3 d. Spalio mėnesį įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, prikaustęs prie televizijos ekranų visą Lietuvą. Į jį buvo išrinkti 1027 Sąjūdžio rėmimo grupių pasiūlyti delegatai iš visų Lietuvos rajonų. Sąjūdis tapo visos tautos remiamu judėjimu, komunistų partija prarado dominuojančią įtaką, o Lietuvos Nepriklausomybės idėja skambėjo vis aiškiau ir drąsiau. Būtent su Sąjūdžiu lietuvių tauta siejo Nepriklausomybės atkūrimo viltis.
Sąjūdis užėmė savarankišką politinę poziciją ir 1989 m. vasario 16 d. Kaune priėmė LPS Seimo deklaraciją, kuria viešai deklaravo, kad judėjimo pagrindinis siekis yra Nepriklausomos Lietuvos atkūrimas. Tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai: „Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės.“
Siekdamas šio tikslo, Sąjūdis orientavosi į Nepriklausomybės atkūrimą tautos valia per būsimus rinkimus į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Galima teigti, kad Nepriklausomybės atkūrimą lėmė 1990 m. vasario 24 d. įvykę rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Per 50 metų tai buvo pirmieji tikrai laisvi ir demokratiniai rinkimai, kuriuose tarpusavyje konkuravo ir asmenybės, ir rinkimų programos. Į 141 deputato vietą pretendavo net 472 kandidatai.
Rinkimus triuškinama balsų persvara laimėjo Sąjūdis, kurio iškeltų arba remiamų kandidatų programose buvo aiškiai įrašytas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Taigi, balsuodami už Sąjūdžio iškeltus ir jo remiamus kandidatus, rinkėjai suteikė jiems tautos mandatą atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. Tai buvo padaryta Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. kovo 11 d. priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
Viename iš interviu gražiai savo giliomis įžvalgomis apie laisvės siekiamybę pasidalijo poetas, prozininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Justinas Marcinkevičius:
„Prieš penkiolika metų viename eilėraštyje, kreipdamasis į Lietuvą, rašiau: „Pašauk mus, pašauk atsitiest ir laisvę išskleist kaip esmę“. Būtent: atsitiesti ir išskleisti visomis savo dvasios ir kūno galiomis, realizuoti save, nedraudžiant ir netrukdant kitam realizuotis įstatymo erdvėje. Atrodo, kad būtent taip Sąjūdyje supratom ar įsivaizdavom laisvę. Kaip laisvę visiems. Apie ją beveik ir nekalbėdavom. Žinojom, kad laisvė – tai laisvė. Pirmiausia ją siejom su tautos laisve. Su Lietuvos laisve. Tai buvo siekiamybė, ja rėmėsi visa mūsų retorika. Svarbiausia – ištrūkti iš „privalomosios laisvės“ gniaužtų.“
Parengta pagal:
Sinkevičius, Vytautas. Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo teisinė konstrukcija. Nepriklausomybės sąsiuviniai: istorijos ir kultūros žurnalas. Vilnius: Romualdo Ozolo paramos fondas „Už teisingumą Lietuvoje“, 2012, Nr. 1, p. 7–8.
Lietuvos rytas. 2005, kovo 10, p. 3.
