LVNA, f. 32, ap. 1, b. 108, l. 7.

Kiekvienos suverenios šalies vieni iš svarbiausių simbolių yra valstybės herbas ir himnas, kurie reprezentuoja šalį visame pasaulyje.

Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą (Nr. I–12) ir tą pačią dieną įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ (Nr. I–11) įteisino Lietuvos valstybės istorinį herbą – Vytį. Reikia pažymėti, kad Lietuvos valstybės herbas buvo įteisintas anksčiau, negu buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. 1990 m. kovo 20 d. buvo patvirtinta pirmojo po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos valstybės herbo kompozicija, kurios pagrindu pasirinktas skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 m. Lietuvos monetoms sukurtas skulptūrinis Vyčio atvaizdas, o spalvos perimtos iš 1934 m. kurto herbo. Spalviniame herbo etalone, kurį 1990 m. gegužės 17 d. patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, herbo ir raitelio skydai yra purpuriniai. Antrasis Lietuvos valstybės herbo variantas patvirtintas 1991 m. rugsėjo 4 d.

1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, buvo uždrausti valstybingumo simboliai. Už jų naudojimą buvo taikomos griežtos bausmės. Nepriklausomos Lietuvos valstybės himnas – vienintelis iš valstybės simbolių, kuris iki 1950 m. oficialiai buvo naudojamas okupuotoje Lietuvoje. Lietuvoje vienur buvo giedama „Tautiška giesmė“, kitur – „Internacionalas“. 1950 m. patvirtinus Lietuvos TSR himną, „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta. Nepaisant to, „Tautiška giesmė“ ir toliau skambėjo pogrindyje. Kaip ir vėliavą, Lietuvos valstybės himną, spaudžiama visuomenės, oficialiai atgaivino Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1988 m. lapkričio 18 d.

Parengta pagal:
Lietuvos valstybės simboliai. Lietuvos valstybės herbo istorija. Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2018-12-05]. Prieiga per internetą: <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=4056&p_k=1&p_t=164629>
Lietuvos valstybės simboliai. Lietuvos valstybės himno istorija. Lietuvos Respublikos Seimas [interaktyvus]. 2019 [žiūrėta 2018-12-05]. Prieiga per internetą: <https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=4056&p_k=1&p_t=164633>

Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.

Šioje salėje 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybė. Dabar Kovo 11-osios Akto salėje Seimo nariai renkasi į iškilmingus posėdžius, skirtus svarbiausiems mūsų valstybės istorijos įvykiams paminėti.

Fotografijos autorė – Olga Posaškova.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.

Parodos autoriaus nuotr.

2011 m. sausio 8 d. prie Seimo vyko renginiai, skirti Parlamento gynybai 1991 metais paminėti. Minint šią progą ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) 70-metį, Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, o prie Nacionalinės bibliotekos buvo atidengtas ir pašventintas Kovo 11-ajai skirtas paminklas. Idėja įamžinti 1990-ųjų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą greta Seimo kilo pirmajam prisikėlusios Lietuvos Respublikos vadovui V. Landsbergiui. Paminklas pastatytas LLKS rūpesčiu valstybės lėšomis. Skulptūra (autorius – Kęstutis Patamsis) pavadinta „Žinia“, vaizduoja jauną moterį, išraiškingai į dangų iškeltose rankose laikančią lanką ir šaunančią strėlę. Ji praneša Lietuvai ir pasauliui labai svarbią istorinę žinią. Taigi svarbi žinia Lietuvai ir pasauliui įsikūnijo paminklo pavidalu.

Parengta pagal:
Pagerbta Žinia ir jos šaltinis. Gintarinė svajonė [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2018-12-05]. Prieiga per internetą: <http://gintarinesvajone.lt/2016/01/16/pagerbta-zinia-ir-jos-saltinis/>