Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

5. LIETUVOS HELSINKIO GRUPĖ

Lietuvos Helsinkio grupė.

1975 m. Helsinkyje pasirašius Europos saugumo ir bendradarbiavimo Baigiamąjį Aktą, Rusijos disidentinio judėjimo lyderis Andrejus Sacharovas inicijavo viešų grupių, tiriančių Akto pažeidimus Sovietų Sąjungoje, kūrimą. 1976 m. lapkričio 25 d. Vilniuje susikūrė Lietuvos visuomeninė grupė Helsinkio susitarimų vykdymui remti, vėliau pavadinta Lietuvos Helsinkio grupe (LHG). Grupės steigėjais buvo poetas Tomas Venclova, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus, kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė. Grupė fiksavo ir tyrė žmogaus teisių pažeidimus, informavo pasaulio visuomenę apie juos, taip pat kėlė Lietuvos okupacijos klausimą. 1976–1981 m. ji parengė dokumentus apie padėtį okupuotoje Lietuvoje ir žmogaus teisių pažeidimus: minties, sąžinės, tikėjimo, įsitikinimų ir judėjimo laisvių suvaržymus, tautų teisių pažeidimus, tikinčiųjų ir disidentų persekiojimą ir represijas, psichiatrijos panaudojimą politiniam susidorojimui su režimo priešininkais. LHG dokumentai buvo skelbiami Lietuvos pogrindžio leidiniuose, pasiekdavo Vakarų spaudą.

Lithuanian Helsinki Group

When the Final Act of the Conference on Security and Cooperation in Europe was signed in Helsinki, Andrei Sakharov, the leader of the Russian dissident movement, initiated the appearance of public groups which investigated violations of the Act in the Soviet Union. The Public Group to Promote the Implementation of the Helsinki Accords in Lithuania, later called the Lithuanian Helsinki Group (LHG), was formed on 25 November 1976. Its founding fathers were Tomas Venclova, former political prisoner Viktoras Petkus, Priest Karolis Garuckas, Doctor of Physics Science Eitan Finkelstein, and poetess, former political prisoner Ona Lukauskaitė-Poškienė. The Group recorded and investigated violations of human rights, informed the world community about them, and raised the issue of Lithuania’s occupation. In 1976 to 1981 it prepared documents telling about the situation in occupied Lithuania and human rights violations: restrictions of the freedoms of thought, conscience, religion, belief, and movement, violations of the rights of nations, persecution and repressions of believers and dissidents, use of psychiatry for political crackdown on opponents of the regime. The LHG documents were made public in underground publications in Lithuania and managed to find their way into the press in the West.

Литовская Хельсинкская группа.

В 1975 г. после подписания в Хельсинки Заключительного акта Совещания по безопасности и сотрудничеству в Европе, лидер российского диссидентского движения Андрей Сахаров инициировал создание общественных групп, расследующих нарушения этого акта в Советском Союзе. 25 ноября 1976 г. в Вильнюсе была создана Общественная группа содействия выполнению Хельсинкских соглашений, впоследствии переименованная в Литовскую Хельсинкскую группу (ЛХГ). Основателями группы были поэт Томас Венцлова, бывший политзаключенный Викторас Пяткус, священник Каролис Гаруцкас, доктор физических наук Эйтанас Финкельштейнас, поэтесса, бывшая политзаключенная Она Лукаускайте-Пошкене. Группа регистрировала и расследовала нарушения прав человека, информировала о них мировую общественность и поднимала вопрос об оккупации Литвы. В 1976–1981 гг. она подготовила документы о положении в оккупированной Литве и нарушениях прав человека, ограничениях свобод: мысли, совести, религии, убеждений и передвижения, – нарушении прав народов, преследованиях и репрессиях в отношении верующих, диссидентов, а также использовании психиатрии для сведения счетов с противниками режима. Документы ЛХГ публиковались в литовских подпольных изданиях и доходили до Западной прессы.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos, Estijos ir Rusijos disidentai, būsimieji Helsinkio grupių nariai.

Iš kairės: 5. Jurijus Golfandas, 6. Jurijus Orlovas, 7. Gema Stanelytė, 9. Mečislovas Jurevičius, 10. Martas Niklus, 11. Andrejus Sacharovas, 13. Jefremas Jankelevičius, 14. Eitanas Finkelšteinas. Vilnius, 1975 m. gruodžio mėn.

Nuotrauka.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, N-P1085.

Fotografuota disidento Sergejaus Kovaliovo, prisidėjusio platinant  ir į Vakarus perduodant leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, teismo Vilniuje 1975 m. gruodžio 9–12 d. metu.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų pranešimo apie grupės sudarymą tekstas.

1976 m. lapkričio 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 7.

Teksto vertimą iš italų į lietuvių kalbą užsakė Lietuvos SSR valstybės saugumo komitetas (KGB).

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės steigėja Ona Lukauskaitė-Poškienė.

[1979 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-30388.

O. Lukauskaitė-Poškienė (1906–1983), poetė, vertėja, 1946 m. Vilniuje kartu su Jonu Noreika–Generolu Vėtra ir Stasiu Gorodeckiu–S. Radžiūnu įkūrė ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją – Lietuvos tautinę tarybą, kuri siekė suvienyti partizanų jėgas ir vadovauti jų kovai. Sovietinio saugumo 1946 m. buvo suimta ir nuteista 10 m. laisvės atėmimu lageryje. Į Lietuvą grįžo 1955 m. ir toliau tęsė antisovietinę veiklą: organizavo moksleivių literatūrinių ir politinių studijų grupę Šiauliuose. 1976 m. lapkričio 25 d. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę, dalyvavo jos veikloje.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas kunigas Karolis Garuckas.

[1979 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-30389.

K. Garuckas (1908–1979), Lietuvos katalikų bažnyčios ir tikinčiųjų teisių sąjūdžio veikėjas, kartu su kitais rašęs protesto raštus sovietinėms institucijoms dėl tikinčiųjų ir kunigų persekiojimo. 1976 m. lapkričio 25 d. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę, dalyvavo jos veikloje. 

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas Eitanas Finkelšteinas.

[1979 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-30387.

E. Finkelšteinas, fizikas, publicistas, politologas, į Lietuvą iš Sverdlovsko atvyko 1970 m., apsigyveno Vilniuje. Aktyvus žydų judėjimo dėl teisės išvykti į Izraelį dalyvis, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardytas žydų, norinčių atsisakyti SSRS pilietybės, byloje. Dalyvavo žydų akcijose, pasirašė kolektyvinius dokumentus dėl žydų diskriminavimo Sovietų Sąjungoje. 1976 m. lapkričio 25 d. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę, gruodžio 1 d. kartu su grupės steigėjais Viktoru Petkumi ir Tomu Venclova dalyvavo spaudos konferencijoje Maskvoje, kurioje paskelbė apie Lietuvos Helsinkio grupės įsteigimą. Iš Lietuvos Helsinkio grupės pasitraukė 1979 m. 1983 m. emigravo iš SSRS.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas Tomas Venclova.

Paryžius, 1978 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-30397.

T. Venclova, poetas, vertėjas, 1975 m. parašė „Atvirą laišką“ Lietuvos komunistų partijos centro komitetui, kuriame paskelbė, kad komunistinė ideologija yra klaidinga ir jam tolima, bei paprašė leisti išvykti iš SSRS, tačiau leidimo negavo. 1976 m. lapkričio 25 d. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę, gruodžio 1 d. kartu su grupės steigėjais Viktoru Petkumi ir Eitanu Finkelšteinu dalyvavo spaudos konferencijoje Maskvoje, kurioje paskelbė apie Lietuvos Helsinkio grupės įsteigimą. Gavęs leidimą, 1977 m. išvyko į JAV, dėstė Berklio universitete ir aktyviai įsitraukė į JAV lietuvių išeivijos veiklą, nukreiptą prieš Sovietų Sąjungos politiką Lietuvoje.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės steigėjas Viktoras Petkus Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo izoliatoriuje.

Vilnius. 1977 m. rugpjūčio 29 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 1, l. 35.

V. Petkus (1928–2012), antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, 1947 m. suimtas už veiklą ateitininkų organizacijoje ir pogrindžio spaudos platinimą, 1948 m. nuteistas 5 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageriuose. Už mėginimą pabėgti iš įkalinimo 1949 m. nuteistas 10 m. laisvės atėmimu. Paleistas iš įkalinimo 1953 m. grįžo į Lietuvą. 1957 m. suimtas už antisovietinės ir tautinės literatūros saugojimą bei platinimą, nuteistas 8 m. laisvės atėmimu pataisos darbų lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1965 m. pabaigoje. Nors buvo nuolat sekamas, jo butas Vilniuje tapo inteligentijos bei kūrybinio jaunimo susibūrimų ir diskusijų vieta. 1976 m. lapkričio 25 d. su bendraminčiais įkūrė Lietuvos Helsinkio grupę, vadovavo jos veiklai. 1977 m. vėl suimtas, 1978 m. nuteistas 10 m. kalėjimo ir 5 m. tremties. 1988 m. iš įkalinimo grįžęs į Lietuvą, aktyviai įsitraukė į visuomeninį ir politinį gyvenimą.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

JAV Kongreso Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos komisijos narių raštas Nobelio institutui (Norvegija) dėl siūlymo apdovanoti Nobelio taikos premija Sovietų Sąjungoje veikusių Helsinkio grupių narius.

1979 m. sausio 26 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. 656, ap. 2, b. 69, l. 100–102.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Vytautas Skuodis Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriuje.

Vilnius. 1980 m. sausio 11 d.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 1, l. 49.

V. Skuodis, geologas, gamtos mokslų daktaras, docentas. 1979 m. viešai pasmerkė sovietinį režimą, parašė studiją apie dvasinį genocidą Lietuvoje. Nelegaliai leido leidinį „Perspektyvos“, bendradarbiavo pogrindiniame žurnale „Alma Mater“. Dalyvavo Lietuvos Helsinkio grupės veikloje. 1979 m. lapkričio mėn. parašė laišką JAV Prezidentui Džimiui Karteriui apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje. 1980 m. suimtas, nuteistas 7 m. laisvės atėmimu griežto režimo lageryje ir 5 m. tremties. Vežant į ištrėmimo vietą Magadano sritį, pakeliui, Čeliabinsko kalėjime, buvo paleistas siūlant kartu su šeima išvykti iš SSRS. Jungtinėms Amerikos Valstijoms patvirtinus V. Skuodžio amerikietišką kilmę (gimė Čikagoje), V. Skuodis su šeima išvyko į JAV. Užsienyje įsitraukė į lietuvių išeivijos visuomeninę ir Lietuvos laisvinimo veiklą, informavo pasaulio visuomenę apie sovietų okupuotų Baltijos šalių padėtį ir pastangas atgauti valstybingumą.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomenės grupės dokumentas dėl Antano Terlecko suėmimo, Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties ir jos slaptųjų protokolų (Ribentropo-Molotovo pakto) pasmerkimo ir jų padarinių Lietuvos valstybingumui panaikinimo.

1979 m. lapkričio 2 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 3, l. 229–231.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Helsinkio grupės narys, kunigas Bronius Laurinavičius.

1979 m.

Nuotrauka.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, P-30384.

B. Laurinavičius (1913–1981), Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų teisių sąjūdžio veikėjas, rašė dokumentus dėl tikinčiųjų teisių pažeidimų, bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“. 1979 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. Dėl antisovietinės veiklos buvo stebimas sovietinio saugumo. 1981 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, prie Dzeržinskio (dab. Kalvarijų) – Žalgirio gatvių sankryžos Br. Laurinavičių mirtinai sužalojo savivartis sunkvežimis.  

Lt En