Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

1. LIETUVOS LAISVĖS KOVOS

Laisvės kovos 1944–1953 m.

1944 m. vasarą Sovietų Sąjungai antrą kartą okupavus Lietuvą, kilo beveik dešimtmetį trukęs partizaninis karas. Tūkstančiai patriotų stojo į kovą už Tėvynės laisvę. Telkiant jėgas, buvo įkurta vieninga ginkluoto pasipriešinimo organizacija –  Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS). 1949 m. vasario 16 d. priimta LLKS Tarybos deklaracija, kuri skelbė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Deklaracija politiškai įteisino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį kaip visuotinio organizuoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, atstovaujančią kovojančiai tautai. LLKS Taryba paskelbta vienintele teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, Tarybos Prezidiumas – aukščiausia teisėta valstybės valdžios institucija. Deklaraciją pasirašė aštuoni LLKS Tarybos nariai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesis-Naktis, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila. Deklaracija žymėjo partizanų organizacijos brandą. Laisvės kovos buvo Lietuvos valstybės savigyna, parodžiusi pasauliui tautos pasiryžimą priešintis okupacijai ir kovoti už Nepriklausomybę.

Struggle for Freedom in 1944 to 1953

Upon the second occupation of Lithuania by the Soviet Union in 1944, almost a decade-long partisan war broke out where thousands of Lithuanian patriots engaged in struggle for the freedom of their Homeland. Forces were consolidated by establishing a united armed resistance organisation, the Movement of Struggle for Freedom of Lithuania (MSFL). The Declaration, adopted by the Council of the MSFL on 16 February 1949, expressed the will of the Lithuanian nation to restore an independent democratic state. The Declaration politically validated the Movement of Struggle for Freedom of Lithuania as an organisation of universal, organised resistance to the soviet occupation which represented the struggling nation. The Council of the MSFL was declared to be the only legal power in Lithuania under occupation, with the Presidium of the Council legally a supreme governing body. The Declaration was signed by eight members of the MSFL Council: Jonas Žemaitis-Vytautas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Juozas Šibaila-Merainis, Bronius Liesis-Naktis, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, and Petras Bartkus-Žadgaila. It also showed the maturity of the partisan organisation. Struggle for freedom was a means of self-defence for the Lithuanian state which showed the world the determination of the nation to resist the occupation and to fight for Independence.

Борьба за свободу в 1944–1953 гг.

Летом 1944 г., после начала второй оккупации Литвы Советским Союзом, стала разворачиваться партизанская война, длившаяся почти десятилетие. Тысячи патриотов встали на борьбу за свободу Родины. В результате была создана объединенная организация вооруженного сопротивления – Движение борьбы за свободу Литвы (ДБСЛ). 16 февраля 1949 г. была принята декларация Совета ДБСЛ, которая провозглашала волю литовского народа – восстановить независимое демократическое государство. Декларация политически узаконила Движение борьбы за свободу Литвы, как структуру всенародного организованного сопротивления против тоталитарной системы. Совет ДБСЛ объявлен единственным представителем законной власти на территории оккупированной Литвы, а Президиум Совета – верховным правомерным органом государственной власти. Декларацию подписали восемь членов Совета ДБСЛ: Йонас Жемайтис-Витаутас, Александрас Грибинас-Фаустас, Витаутас Гужас-Кардас, Юозас Шибайла-Мерайнис, Бронюс Лиесис-Нактис, Леонардас Вильхельмас Григонис-Ужпалис, Адольфас Раманаускас-Ванагас, Пятрас Барткус-Жадгайла. Декларация явилась свидетельством зрелости партизанской организации. Борьба за свободу фактически была самообороной Литовского государства и показала миру решимость народа противостоять оккупации и бороться за Независимость.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos partizanų priesaikos tekstas.

1945 m. liepos 18 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PDk219.

Priesaikos tekstą su pastabomis parengė Nemunaičio apylinkės partizanų kuopos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Dainavos apygardos [Merkio rinktinės] partizanai.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Albertas Perminas-Jūrininkas, 2. rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Antroje eilėje iš kairės: 1. Juozas Večkys-Vanagas, 2. Julius Karpis-Vieversys, 3. Bolius Poškus-Naras, 4. Adolfas Baublys-Merkys, 5. Petras Vaitkus-Genys, 6. Vincas Kalanta-Nemunas. Trečioje eilėje iš kairės: 1. Bronius Didika-Alksnis, 2. Julius Gudaitis-Beržas, 3. Petras Marčinskas-Povas, 4. Jonas Kalanta-Mindaugas, 5. Algirdas-Berlynas (slap.), 6. Antanas Barysas-Narcizas. Alytaus aps., Rudnios miškas. 1946 m. lapkričio mėn.

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 6, l. 231.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Jungtinės Kęstučio apygardos vadas Jonas Žemaitis-Tylius su apygardos partizanais.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Vladas Pečkauskas-Gegužiukas, 3. J. Žemaitis-Tylius, 4. Pranas Strainys-Pranciškus, 5. Kazimieras Ruibys-Inžinierius. Antroje eilėje iš kairės: 1. Steponas Venckaitis-Bijūnas, 2. Mečislovas Orlingis-Ričardas, 3. Jonas Nuobaras-Lyras, 4. Aleksandras Jurkūnas-Valeras, 5. Aleksas Jucius-Gylys, 6. Aleksas Miliulis-Neptūnas, 7. Antanas Seneckis-Žaibas, 8. Antanas Liesis-Idenas, 9. Petras Bartkus-Žadgaila, 10. Vytautas Gužas-Kardas, 11. Česlovas Remeikis-Plienas. 1947 m.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF3190.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės partizanai.

Iš kairės: 1. Jonas Budėnas-Klebonas, 2. Sofija Budėnaitė-Ramunė, 3. Vanago grupės vadas Jonas Jakubavičius-Rugys, 4. Vytauto tėvūnijos vadas Teofilis Valickas-Balys. 1948 m. balandžio mėn.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF904.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Pietų Lietuvos srities atstovai ir Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų apsaugos kuopa pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susitikimą.

Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas, 2. Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, 3. einantis Pietų Lietuvos srities vado pareigas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 4. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbantas Dailidė-Tauras. Antroje eilėje iš kairės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai: 1. Juozas Palubeckis-Simas, 2. Petras Stankus-Gruodis, 3. Juozas Kiliotaitis-Dagys, 4. Antanas Blažaitis-Zigmas. 1948 m. gruodžio mėn. 

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 282.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 11–17 d. posėdžio protokolas.

1949 m. vasario 17 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 217–223.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Pietų ir Vakarų Lietuvos sričių atstovai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susitikimą.

Pirmoje eilėje iš kairės: 3. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanas Juozas Palubeckis-Simas. Centre: einantis Pietų Lietuvos srities vado pareigas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Stovi iš kairės: 4. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbantas Dailidė-Tauras, 5. Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, 6. Kęstučio apygardos partizanas Krizostomas Labanauskas-Titas, 7. Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas. [1949 m. sausio mėn.]

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF2938.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Vakarų ir Pietų Lietuvos sričių atstovai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susitikimą.

Pirmoje eilėje iš kairės: 3. Kęstučio apygardos partizanas Albertas Norkus-Linksmutis. Antroje eilėje iš dešinės: 2. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanas Juozas Kisielius-Genius. Trečioje eilėje iš kairės: 1. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas, 4. Vakarų Lietuvos srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, 5. Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, 7. Vakarų Lietuvos srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, 8. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanas Vladas Mišeikis-Tarzanas, 9. einantis Pietų Lietuvos srities vado pareigas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, 10. Kęstučio apygardos štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Remigijus, 11. Vakarų Lietuvos srities štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Idenas. 1949 m. sausio mėn.

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF3314.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija.

1949 m. vasario 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 227.

Dokumentas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Algimanto apygardos partizanai.

Iš kairės: 1. Povilas Jonelis-Tūzas, 2. Juozas Valonis-Merkys, 3. Albinas Milčiukas-Tigras, 4. Vladas Petronis-Klevas, 5. Florijonas Kulikauskas-Liūtas. Nuotrauka. Užrašas lietuvių kalba.

Romo Kauniečio nuotraukų kolekcija, 251-GV.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Vakarų Lietuvos srities štabo spaudos darbuotojai.

Priklaupę iš dešinės: 1. srities štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Idenas, 2. srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas. [1949 m.]

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF2065-13.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas su žmona Joana Railaitė-Neringa tarp partizanų per savo vestuves.

Iš kairės: 1. Albinas Poška-Saturnas, 3. J. Railaitė-Neringa, 4. Algimanto apygardos štabo viršininkas Antanas Palavenis-Skirmantas,  6. Petras Mameniškis-Girėnas, 7. A. Slučka-Šarūnas. [1947 m. ]

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF2960.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Partizanas Jonas Ignatavičius-Švyturys.

[1950–1954 m.]

Nuotrauka.

Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, PF1128.

„KELIAS Į LAISVĘ“ (LYA)

Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Buganto kuopos partizanų rėmėja Petrė Pauliūtė.

[1947 m.]

Nuotrauka.

Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 13838/3, t. 1, l. 125a-1.

Lt En