Kazimieras Motieka gimė 1929 m. lapkričio 12 d. Kaune karininko šeimoje. Tėvai – Vladislovas Motieka ir Vanda Rimkevičiūtė-Motiekienė. Sesuo – Lakštingala Bernadeta Motiekaitė-Baikauskienė, brolis – Vidmantas Orunas Benediktas Motieka.
1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. – Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. – Kauno Jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1941–1942 m. – Kauno Aukštųjų Šančių gimnazijoje. 1942–1944 m. – Kėdainių apskrities Krakių progimnazijoje, 1944–1948 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje, 1949–1950 m. studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 1950–1951 m. – Leningrado valstybiniame universitete, 1951–1954 m. – Vilniaus universitete.
1949 m. K. Motieka tapo TSRS sportinio snaiperinio šaudymo čempionu, užsiiminėjo sambo sportu.
1954–1960 m. dirbo Vilniaus miesto ir rajono prokuratūrose tardytoju, LTSR prokuratūros Tardymo ir Milicijos priežiūros skyrių prokuroru, ypatingai svarbių bylų tardytoju ir Tardymo skyriaus viršininku. Nuo 1960 m. pradėjo dirbti advokatu. 1960–1989 m. – Lietuvos Advokatų kolegijos advokatas, Advokatų kolegijos Prezidiumo narys, dirbo advokatu Vilniaus, Klaipėdos miestų ir Varėnos rajono juridinėse konsultacijose.
1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio laisvės siekis įkvėpė sporto visuomenę ir sportui prijaučiančius žmones suburti Iniciatyvinę grupę Lietuvos olimpiniam judėjimui atkurti. Šios grupės veikloje dalyvavo ir K. Motieka. 1988 m. gruodžio 11 d. Lietuvos sporto visuomenės susirinkime Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmuose K. Motieka kartu su kitais bendraminčiais atkūrė Lietuvos tautinį olimpinį komitetą ir buvo išrinktas šio komiteto Viceprezidentu ir Garbės teismo Pirmininku.
1988–1990 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės, Sąjūdžio Seimo Tarybos narys. 1989 m. remiamas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Raseinių rinkiminėje apygardoje buvo išrinktas 11-ojo šaukimo LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir Varėnos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje TSRS liaudies deputatu. TSRS II-ojo liaudies deputatų suvažiavimo dalyvis, suvažiavimo sudarytos komisijos „1939 metų sovietų-vokiečių nepuolimo sutarties politiniam-teisiniam įvertinimui“ narys. 1989 m. gruodžio 22 d. TSRS II-ajame liaudies deputatų suvažiavime Maskvoje, K. Motieka savo pasakytoje kalboje, pirmą kartą per 50 metų sovietinės okupacijos laikotarpį, oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
1989–1990 m. – LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 1990 m. kovo 11-ąją K. Motieka kartu su kitais Aukščiausiosios Tarybos deputatais pasirašė Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą. Tą pačią dieną jis buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju. Šias pareigas ėjo iki 1992 m. Su Lietuvos centro judėjimu 1992 m. pabaigoje balotiravosi į Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau savo rinkiminėje apygardoje nebuvo išrinktas.
K. Motieka buvo vienas iš tų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aukštas pareigas ėjusių narių, kurie atsisakė apsaugos. Tačiau visą laiką nešiojosi savigynai tėvo paliktą vokišką pistoletą „Walther“.
Nuo 1993 m. vėl pradėjo dirbti advokatu Vilniuje. 1996 m. įkūrė savo vardo advokato kontorą. 2003 m. tapo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyresniuoju partneriu.
2003–2013 m. užėmė Vilniaus universiteto Tarybos Pirmininko pareigas, 2005–2008 m. – Valstybinės apdovanojimų Tarybos narys.
Šeimos nariai: žmona Marija Rožė Motiekienė– pedagogė, vaikai – Saulius Tomas Kondrotas ir Vidas Motieka.
APDOVANOJIMAI
1993 m. už nuopelnus stiprinant Lietuvos nepriklausomybę, jos ginkluotąsias pajėgas apdovanotas Lietuvos kariuomenės įkūrimo 75-erių metų jubiliejaus paminėjimo raštu;
2000 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu ir Komandoro didžiuoju kryžiumi;
2002 m. už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos Transatlantinius ryšius bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga apdovanotas NATO atminimo ženklu;
2008 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 20-mečio proga už nuopelnus Lietuvos sportui apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi;
2010 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20 metų proga už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę Atminimo medaliu;
2013 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo 25-mečio proga už ypatingus nuopelnus, pasiryžimą ir drąsą grąžinant Lietuvą į tarptautinę sportinę bendruomenę apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo žymeniu;
2016 m. įteiktas Lietuvos sporto apdovanojimas (auksinė statulėlė) už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui.
***
Parengta pagal:
Motieka, Kazimieras // Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 14. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. P. 521–522.
Kazimieras Motieka // Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarai [interaktyvus]. Prieiga per internetą <https://www.lrs.lt/datos/kovo11/signatarai/www_lrs.signataras-p_asm_id=230.htm>
Parodos autoriaus užrašytas pokalbis su K. Motiekos anūke Indre Motiekaite-Misiūniene [2019-10-22].
K. Motiekos atsakymai į kn. „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ anketos klausimus // LVNA, f. 32, ap. 1, b. 202, l. 81.
Skaidrės:
1. Kazimieras Motieka. 1990 m. sausio 10 d.
Fotografijos autorius – Andrius Petrulevičius.
Iš asmeninio Andriaus Petrulevičiaus archyvo.