Paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Šančiai“
Šančių istorijos šaltiniai
Kauno regioninis valstybės archyvas pristato parodą ,,Kauno priemiesčių istorija. Šančiai“ ir toliau tęsia pažintį su miesto istorijos dokumentais. Tai - istorijos šaltiniai, kurie saugomi Kauno regioniniame valstybės archyve bei Lietuvos centriniame valstybės archyve ir apima laikotarpį nuo XVIII a. pab. iki pirmosios sovietinės okupacijos 1940 m. Tikimės, kad šie dokumentai sudomins Šančių istorijos gerbėjus ir paskatins naujoms paieškoms, nes dalis dokumentų publikuojami pirmą kartą. Nemažai archyvinių dokumentų, susijusių su karinių struktūrų istorija, yra saugomi kitose saugyklose bei valstybėse.
Šančiai - Kauno miesto dalis Nemuno dešiniajame krante. Aukštutinėje Nemuno terasoje įsikūrę Aukštieji Šančiai, žemutinėje – Žemieji Šančiai. Šis Kauno priemiestis turi savo išskirtinį veidą – tai karinis ir pramoninis priemiestis. Šančių istorija ir plėtra tiesiogiai susijusi su Kauno miestu. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Kauno raidai įtaką darė carinės Rusijos administracija. Kaunas pradėjo atsigauti tik XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje, nutiesus plentus į Suvalkus ir iš Peterburgo į Prūsiją. 1843 m. Kaunui suteikus gubernijos centro statusą , 1847 m. buvo parengtas projektinis Kauno ,,Naujasis planas“ ir formuojama nauja dalis į rytus nuo senamiesčio. 1859 m. prasidėjo Kauno geležinkelio stoties ir tunelio statyba. 1861-1862 m. tiesiamas geležinkelis, kuris labai įtakojo miesto planavimą ir jo plėtrą. Mieste ėmė daugėti gyventojų. Nuo geležinkelio link Žemųjų Šančių priemiesčio buvo statomos dirbtuvės, sandėliai, geležinkelio darbininkų namai, ėmė kurtis pirmieji fabrikai. Kadangi geležinkelį tiesė prancūzų ir belgų bendrovė, į Kauną atvyko daug prancūzų, vokiečių, belgų inžinierių, architektų, kalnakasių ir bankininkų. Prasidėjo intensyvios gyvenamųjų namų statybos. Kauno geležinkelio stoties kompleksą sudarė administracijos ir keleivių salių pastatas, garvežių depas, remonto dirbtuvės, tunelis bei metalinis tiltas per Nemuną. Karmelitai ir Žemieji Šančiai tada tapo ištisomis pramonės zonomis. Čia įsikūrė geležinkelio dirbtuvės (apie 1862 m.), vokiečių pramonininkai - broliai Tilmansai ir broliai Šmidtai- 1867 m. įkūrė metalo fabrikus. Žemuosiuose Šančiuose 1869 m. pastatyta kaulų malykla, 1875 m. ratų tepalo fabrikas, brolių Šmidtų metalo fabrikas – 1879 m. ir kt.
1890 m. Kauno miesto dūmos sprendimu buvo parengtas naujas projektinis planas, kuriame įjungti Šančiai, Petrakalnis ir Žaliakalnis. Šiame plane detalizuota geležinkelio zona, Aukštųjų ir Žemųjų Šančių teritorijos. Pagrindinė Žemųjų Šančių gatvė (dab. Juozapavičiaus pr. ) ir geležinkelio atšaka buvo nutiestos kariuomenės aptarnavimui. Plane jau žymimos dvi išilginės ir 6 skersinės link Nemuno vedančios gatvelės, skirtos kurtis fabrikų darbininkų sodyboms.
Miesto ir priemiesčių planavimui XIX a. antroje pusėje specifinę įtaką darė karinės tvirtovės įsteigimas ir tai, kad kad dalis žemių priklausė privatiems asmenims, o Šančiuose buvo Fanstiliams priklausantis Naujasis dvaras. 1879 m. liepos 7 d. Kaunui suteiktas I klasės karinės tvirtovės statusas. Nuo 1881 m. iki pat Pirmojo pasaulinio karo vyko fortų, kareivinių, administracinių pastatų statyba. 1886 – 1896 m. Žemuosiuose Šančiuose pastatytas kareivinių miestelis su pagalbiniais ir ūkiniais triobesiais – grūdų magazinais, arklidėmis ir kt. Šančiuose – iš viso 365 kariniai objektai. 1896 m. gruodžio 22 d. pašventinta Šančių cerkvė. Tuo metu Žemieji Šančiai jau buvo išplitę visoje Nemuno kilpoje tarp upės ir šlaitų.
1919 m. de facto prie Kauno buvo prijungti artimieji priemiesčiai, tarp jų ir Žemieji Šančiai, 1931 m. – Aukštieji Šančiai. Tarpukariu Žemieji Šančiai vystėsi gana spontaniškai, buvo plėtojamas jau nusistovėjęs gatvių tinklas ir struktūra, pagal patvirtintus gatvių planavimo projektus nebuvo puolama griauti pastatų, neatitinkančių statybos linijos, tik buvo prašoma savininkų nukelti tvoras. Naujadvario dvaro savininko Sergiejaus Fanstilio parceliuojami sklypai taip pat nepagerino situacijos. Apie Sergiejaus Fanstilio turtą 1934 m. gruodžio 7 d. Vyriausybės žinių II dalies Nr. 354 rašoma: ,,Kauno apylinkės teismo skelbiamas nuosavybės teisių pripažinimas papildomas taip: <...> Kauno apskr. rusų aktų prip. rej. 18 dal. Nr. 1418 yra pažymėtas Sergėjaus Fanstilio vardu turtas, esąs Naujadvario dv. su Zachvaincų, Neverovičių, Žizdrų, Girstupio, Petrašiūnų ir Solomenkos kaimais ir Šančių dv. su visais priklausiniais iš 1027 deš. žemės, įgytas iš Jurgio, Romano sūn., Fanstilio testamentu, surašytu Kauno notaro Grigoravičiaus 1906 m. gegužės mėn. 21 d. ir patvirtintu Kauno apygardos teismo 1906 m. liepos mėn. 11 d. nutarimu. Iš šio turto 16 prieškariniais pirk. – pard. aktais Sergiejaus Fanstilio parduota apie 7,28 deš. žemės. Be to, Žemės reformos valdybos š. m. balandžio mėn. 30 d. Nr. 1667 nutarimu, einant žemės reformos įstatymo § 3, Sergėjui Fanstiliui priklausantis Aukšt. ir Žemut. Šančiuose ir Naujadvario dv. 81 ha 4681 kv. m. žemės plotas, žemės reformos įstatymu pripažintas neliečiamas. Iš šios neliečiamos normos 545 pirk. - pard. aktais Sergiejus Fanstilis pardavė apie 62 ha 7367,35 kv. m. žemės“.
Tarpukario laikotarpiu Šančiai buvo didžiausias ir vienas sparčiausiai besiplečiančių Kauno priemiesčių. Čia susitelkė didžioji dalis senųjų ir naujai atidarytų pramonės įmonių – aliejaus ir muilo fabrikas ,,Ringuva“ (1920 m.), ,,Drobės“ gelumbės fabrikas (1920 m.), kojinių fabrikas ,,Cotton“ (1925 m.), saldainių ir šokolado fabrikas ,,Tilka“ (1921 m.), AB ,,Metalas“ (buv. Br. Šmidtų) ir kt. 1923 m. Žemuosiuose Šančiuose gyveno 15200, Aukštuosiuose Šančiuose – 693 gyventojai, o 1940 m. – apie 23000 gyventojų.
Parodos dokumentai atspindi tik dalį Šančių istorijos faktų ir įvykių. Kita dalis – dar laukia tyrinėtojų, nes Kauno regioniniame valstybės archyve ypač gausu tarpukario laikotarpio Kauno miesto savivaldybės įvairių skyrių dokumentų, susijusių su Šančių istorija.
Parodos partneris – Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Panaudota literatūra:
Kauno miesto planai XIX a. –XX a. pirmoji pusė, Kaunas, 2007
Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje, Kaunas, 2001
Visuotinė lietuvių enciklopedija, XXIII, Vilnius, 2013
Mindaugas Balkus, Kauno miesto planavimas XX a. 3-4 dešimtmečiais: tarp siekių ir tikrovės, Kauno istorijos metraštis, 2013/13