VIRTUALI PARODA, SKIRTA ALGIRDO ŠOCIKO IR NIKOLAJAUS KOROLIOVO DVIKOVOS KAUNE VYKUSIAME SSRS BOKSO ČEMPIONATE
70-OSIOMS METINĖMS
Sovietų represinėms struktūroms gniaužiant Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį, Lietuvos kaimo gyventojus prievarta varant į masiškai steigiamus kolūkius, milicijos pareigūnams ir stribams ieškant paskutinių nuo kovo-balandžio mėn. vykusios trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. – „Bangų mūša“) pasislėpusių žmonių, sovietinių sporto funkcionierių sprendimu, 1949 m. Kauno sporto halėje įvyko XV SSRS bokso čempionatas.
Lietuvos ypatingojo archyvo saugomame dokumente – Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kauno valdybos 1949 m. liepos 16 d. ataskaitiniame pranešime Lietuvos SSR vidaus reikalų ministrui užfiksuoti faktai, kurių neišvysime jokioje kino kronikoje, neperskaitysime istorinėse apžvalgose ar sporto enciklopedijose.
Tragišku Lietuvai laikotarpiu surengtos bokso varžybos sulaukė didžiulio susidomėjimo. 1949 m. liepos 10–15 d. Kauno sporto halėje vykusiose varžybose apsilankė apie 120−140 tūkst. žiūrovų. Liepos 14 d. stebėti finalinės jauno Lietuvos boksininko Algirdo Šociko ir daugkartinio SSRS bokso čempiono sunkaus svorio kategorijoje – Nikolajaus Koroliovo dvikovos susirinko 20 tūkst. žmonių. Dar apie 12 tūkst., neturėjusių galimybės įsigyti bilietų, būriavosi Halės prieigose, drąsesni nuolat bandė prasiveržti į vidų.
Ilgus metus sovietiniame bokso ringe viešpatavęs, negailestingai varžovus traiškęs, dėl savo ypatingo galingumo Antrajame pasauliniame kare naudoto sunkiojo sovietinio tanko pavadinimu „KV“ („Kliment Vorošilov“) vadintas N. Koroliovas susidūrė su rimtu priešininku – vos prieš keletą metų treniruotis pradėjusiu perspektyviu Lietuvos atletu Algirdu Šociku. Po lygiaverčių varžovų dvikovos čempionato teisėjai atsidūrė aklavietėje. Pradžioje buvo paskelbta daugelio rungtynes stebėjusių specialistų tvirtinimu akivaizdų pranašumą turėjusio A. Šociko pergalė, vėliau nugalėtoju paskelbtas N. Koroliovas, o dar vėliau finalinės kovos rezultatai buvo anuliuoti.
Teisėjų blaškymasis sukėlė neregėtas sporto sirgalių aistras. Lietuvos SSR MVD Kauno valdybos ataskaitiniame pranešime pažymėta, kad publika Halėje per visą čempionatą demonstravo neapykantą daugkartiniam Sovietų Sąjungos bokso čempionui. Per pusfinalio dvikovą į N. Koroliovą iš tribūnos buvo mestas obuolys, o jį paskelbus dvikovos nugalėtoju, iš salės pasipylė ne tik gausūs nepasitenkinimo šūksniai, trypimas ir kitaip keliamas triukšmas, bet ir akmenų kruša. Akmenim į galvą buvo sužeista varžybas stebėjusi sovietų armijos karininko žmona.
Finalinėse varžybose budėję milicininkai nepajėgė sutramdyti Halės prieigose susirinkusių žmonių aistrų. Bandant patekti į vidų buvo nustumtas išorinis milicijos postas, sulaužyti apsauginiai barjerai, išlaužtos įėjimo durys. Aistros kiek aprimo tik tada, kai į vidų besiveržiančius žmones iš priešgaisrinio čiaupo buvo paleista stipri vandens srovė. Liepos 15 d. prie Kauno sporto halės pasirodė raitoji milicija.
Beprecedenčiu Visasąjunginio kūno kultūros ir sporto komiteto sprendimu, XV SSRS bokso čempionato finalinė kova buvo pakartota Maskvoje ir ją laimėjo N. Koroliovas, tačiau tai buvo paskutinė „sunkiojo tanko“ pergalė prieš Lietuvos atletą ir paskutinis iškovotas SSRS čempiono titulas. Jaunas, veržlus A. Šocikas atsirevanšavo 1951 m., o vėliau prieš savo vieną svarbiausių varžovų laimėjo visas likusias kovas. Bendras 1948−1953 m. vykusių šių priešininkų akistatų ringe rezultatas – keturios A. Šociko, trys N. Koroliovo pergalės ir viena lygiosiomis pasibaigusi, Kauno sporto halėje 1949 m. liepos 14 d. vykusi, dvikova.
Okupuotos Lietuvos gyventojų emocijų proveržis per XV SSRS bokso čempionatą laikytinas nepasitenkinimo sovietiniu režimu reiškimo per sporto varžybas eros pradžia. Žaidynių aikštelėse, arenose ir stadionuose kildavusios aistros vėliau ne kartą virsdavo triukšmingomis protesto manifestacijomis.
Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis
