Virtualios parodos |

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

VILNIAUS KARAIMAI

Vilniuje karaimai pradėjo kurtis tik XIX a. viduryje. Tikėtina, kad į Vilnių iš įvairių Lietuvos vietų karaimai kėlėsi daugiausia ekonominiais sumetimais, nes provincijose darbo susirasti buvo sunku. Į Vilnių persikeldavo ir karaimai iš Krymo, ypač tabako pramonės atstovai.

Karaimų bendruomenė Vilniuje buvo įregistruota 1880 m. Pamaldos vyko privačiose patalpose. Dauguma Vilniuje gyvenusių karaimų buvo verslininkai, kariškiai, amatininkai, teisininkai ar aukšto rango valdininkai, įgiję aukštąjį išsilavinimą įvairiuose to meto Rusijos universitetuose. Tad Vilniuje XX a. pradžioje jau buvo susibūręs gana gausus karaimų inteligentijos būrys, ir jie ėmė aktyviai rūpintis tautos tapatumo, kultūros, religijos ir ypač kalbos išsaugojimu. 1913-1914 m. čia buvo leidžiamas žurnalas Karaimskoje slovo (Karaimų žodis), kurio pagrindinis tikslas buvo gaivinti tautinę savimonę. Kitas labai svarbus bendruomenės poreikis buvo turėti ir savo šventovę, nes padidėjus karaimų gyventojų Vilniuje skaičiui privatūs namai, kur paprastai vykdavo pamaldos, jau nebetalpino visų jose dalyvauti pageidaujančių žmonių.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus antros gildijos pirklio Mykolo Špakovskio reikalų patikėtinio Gedeono Pileckio prašymas Vilniaus miesto valdybai dėl mūrinio vienaukščio namo Lukiškių priemiestyje Vilniuje projekto patvirtinimo.

Pridedamas 1885 m. balandžio 18 d. architekto Aleksejaus Polozovo parengtas mūrinio vienaukščio namo su rūsiais Lukiškių priemiestyje Vilniuje statybų projektas.

Architekto A. Polozovo rašytinis įsipareigojimas vykdyti namo statybos darbus.

Rankraštis. Vilnius, 1885 m. balandžio mėn. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 996, l. 1-2, 3v-4.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Amario Špakovskio prašymas Vilniaus miesto valdybai dėl leidimo statyti mūrinį dviaukštį ir medinį vienaukštį namus, medinį pagalbinį ūkinį pastatą, mūrinę malkinę, įrengti šulinį, vartus ir tvorą palei visą jam priklausantį žemės sklypą, esantį Gedimino (dabar – Kęstučio g.) ir Senosios (dabar – Treniotos g.) gatvių sankryžoje Vilniuje, išdavimo.

Pridedamas Antano Filipovičiaus-Duboviko parengtas mūrinio namo ir kitų statinių projektas ir jo rašytinis įsipareigojimas vykdyti statybos darbus Amariui Špakovskiui priklausančiame žemės sklype Gedimino ir Senosios gatvių sankryžoje Vilniuje.

1910 m. spalio 14 d. Vilniaus miesto valdybos Statybos skyriaus nutarimas patvirtinti A. Filipovičiaus-Duboviko parengtą projektą ir leisti A. Špakovskiui priklausančiame žemės sklype statyti: I – mūrinį dviaukštį namą, II – medinius vienaukštį namą ir pagalbinį ūkinį pastatą, III – mūrinę vienaukštę malkinę, IV – įrengti šulinį, V – žemės sklypą aptverti tvora ir įrengti vartus.

Rankraštis. Vilnius, 1910 m. spalio 2 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 5094, l. 1-1v, 4, 5v-6.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus karaimų prašymas Vilniaus gubernatoriui dėl leidimo Abraomui Sokolnickiui ir Leibai Rabinovičiui priklausančiame name, Ananijaus Dubinskio bute įrengti laikinus karaimų maldos namus išdavimo.

Prašymas grindžiamas tuo, kad Vilniuje nėra karaimų maldos namų.

Patvirtintas Vilniaus ir Trakų karaimų parašais.

Rankraštis. Vilnius, 1889 m. vasario 12 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 381, ap. 17, b. 1111, l. 5-5v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Abraomui Sokolnickiui ir Leibai Rabinovičiui priklausančio mūrinio trijų aukštų namo Malkų turgaus skvero ir Vingrių gatvės kampe Vilniuje, kuriame planuojama įrengti laikinus karaimų maldos namus, brėžinys.

Raide „a“ pažymėtos karaimų maldos namams skirtos patalpos.

Vilnius, 1889 m. kovo 15 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 381, ap. 17, b. 1111, l. 24.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Abraomui Sokolnickiui ir Leibai Rabinovičiui priklausančio namo – I-III aukštų ir rūsio – planas.

Raide „a“ pažymėtos karaimų maldos namams skirtos patalpos.

1889 m. kovo 15 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 381, ap. 17, b. 1111, l. 23.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Abraomui Sokolnickiui ir Leibai Rabinovičiui priklausančio žemės sklypo Vilniuje situacinis planas. Pažymėti pastatai: 1) mūrinis trijų aukštų namas, kuriame planuojama įrengti laikinus karaimų maldos namus; 2) kiti statiniai, 3) kiemas, 4) vartai.

1889 m. kovo 15 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 381, ap. 17, b. 1111, l. 22.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Romualdo Lopatos prašymas Vilniaus miesto valdybai dėl leidimo statyti mūrinį dviejų aukštų namą Uosto gatvėje (dabar – Jogailos g.) Vilniuje išdavimo.

Rankraštis. Vilnius, 1890 m. balandžio 10 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2020, l. 1.

Broliai Romualdas ir Juzefas Lopatos buvo Vilniaus karaimų bendruomenės narių fundatoriai. Iš pradžių Lopatų šeima gyveno Panevėžyje ir XIX a. pabaigoje persikėlė į Vilnių. Vyresnysis brolis R. Lopato Sankt Peterburgo Komunikacinės inžinerijos institute buvo įgijęs ryšių ir tiltų statybos inžinieriaus diplomą ir įvairiose Rusijos vietose vadovavo geležinkelių tiesybai ir tiltų statybai. Deja, Romualdo gyvybė nutrūko labai netikėtai – jis mirė apsinuodijęs maistu kažkokiame geležinkelio stoties bufete. Palaidotas Trakų karaimų senose kapinėse.

Jaunesnysis brolis J. Lopato buvo baigęs Vilniaus junkerių mokyklą ir iki 1917 m. Rusijos revoliucijos tarnavo caro armijoje, buvo gavęs štabskapitono laipsnį. Jis labai aktyviai dalyvavo karaimų bendruomenės veikloje, buvo ilgametis jos iždininkas, Karaimų švietimo sklaidos ir tarpusavio paramos draugijos narys. Jis garsėjo ir kaip mecenatas. 1941 m. jis buvo NKVD sąrašuose ir turėjo būti išvežtas į Sibirą, bet jauniausioji dukra Sofija užstojo tėvą ir pasisiūlė būti vežama vietoj jo. NKVD-istai taip ir padarė. 1945 m. Juzefas drauge su vyriausiąja dukterimi Marija ir anūke Mariana emigravo į Lenkiją, kur tų pačių metų gruodžio mėnesį jis ir mirė. Palaidotas Krokuvoje.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

1890 m. balandžio 4 d. parengtas architekto Vincento Gorskio mūrinio dviaukščio namo, priklausančio Romualdui Lopatai, fasado Uosto gatvėje (dabar – Jogailos g.) Vilniuje projektas.

Pridedamas architekto V. Gorskio rašytinis įsipareigojimas vadovauti namo statybos darbams.

Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 2020, l. 2, 3v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Broliai Romualdas ir Juzefas Lopatos.

XX a. I pusė.

Šaltinis: http://www.karaim.eu/vilnius/obuolys.html#lopatto

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Geležinkelių tiesybos inžinieriaus Romualdo Lopatos prašymas Vilniaus miesto valdybai dėl leidimo pristatyti papildomus trečiąjį ir ketvirtąjį aukštus su mūriniais laiptais, taip pat papildomu aukštu paaukštinti vienaukštį malkų sandėlį Uosto gatvėje (dabar – Jogailos g.) Vilniuje.

Rankraštis. Vilnius, 1910 m. spalio 4 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 5130, l. 1.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus miesto valdybos Statybos skyriaus leidimas Romualdui Lopatai pristatyti dviaukščiam namui, esančiam Uosto gatvėje (dabar – Jogailos g.) Vilniuje, papildomus trečiąjį ir ketvirtąjį aukštus su priestatu iš kiemo pusės keturių aukštų laiptinei įrengti, taip pat vienu aukštu paaukštinti pagalbinį ūkinį pastatą.

Pridedami 1910 m. spalio 3 d. Antano Filipovičiaus-Duboviko parengti namo fasado ir pagalbinio ūkinio pastato projektai ir spalio 4 d. statybos techniko Antano Filipovičiaus-Duboviko rašytinis įsipareigojimas vadovauti statybos darbams.

Rankraštis. Vilnius, 1910 m. lapkričio 11 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 938, ap. 4, b. 5130, l. 1v-4.