Mirties aktų įrašus įregistravo šios kenesos vyresnysis dvasininkas Simonas Firkovičius.
Spaudinys, rankraštis. 1940 m. sausio 10 d.-kovo 5 d. Lietuvių k.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1818, ap. 1, b. 4, l. 115v-116.
Simonas Firkovičius – viena iškiliausių XX a. karaimų kultūros figūrų. Gimė ir iš esmės visą gyvenimą praleido Trakuose, nuo 1920 m. iki pat mirties buvo karaimų vyresnysis dvasininkas. Jis buvo paskutinis dvasininkas, turėjęs specialų išsilavinimą – mokėsi dvasinėje seminarijoje Eupatorijoje, kur kartu su šeima buvo emigravęs Pirmojo pasaulinio karo metais. 1920 m. grįžęs į Trakus, jis jau niekada nebebuvo iš jų išvykęs, išskyrus trumpas keliones į Varšuvą, Paryžių, Maskvą, Leningradą, Panevėžį, Odesą ar Simferopolį. Eidamas vyresniojo dvasininko pareigas karaimų dvasinėje valdyboje (iki karo) ir atlikdamas visus šioms pareigoms privalomus darbus, S. Firkovičius nuolat rūpinosi gimtosios kalbos grynumu, sudarė didelę karaimų-rusų-lenkų kalbų žodyno kartoteką, rinko folklorą, rašė eilėraščius, pjeses, tvarkė visą prieškario karaimų dvasinės valdybos kanceliariją. 1940 m. jis buvo išrinktas Trakų burmistru, tačiau ėjo šias pareigas neilgai. Tarpukariu jis aktyviai dalyvavo Vilniaus ir Trakų visuomeniniame gyvenime, buvo Karaimų literatūros ir istorijos mylėtojų draugijos viceprezidentas, Trakų karaimų religinės ir kalbos mokyklos direktorius ir mokytojas, išleido nedidelį proginių maldų rinkinėlį „Koltchalar“ (Maldos), brošiūrą lenkų kalba „O karaimach w Polsce“ (Apie Lenkijos karaimus, 1938), buvo aktyvus žurnalo „Myśl karaimska“ (Karaimų mintis) autorius.
