Virtualios parodos |

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

TRAKŲ KARAIMAI XVI A. ANTROJE PUSĖJE-XVIII A.

Karaimų istorija susijusi su Lietuva nuo 1397-1398 m. Manoma, kad po vieno žygio į Aukso ordos stepes Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas išsivežė iš Krymo, Solchato miesto, kelis šimtus karaimų šeimų ir įkurdino jas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jis apgyvendino juos Trakuose, vienoje mėgstamiausių savo rezidencijų, į salos pilį vedančioje gatvėje (dabartinėje Karaimų g.), iš kurios tik ir buvo galima patekti per tiltą į pilį. Tokiu būdu Vytautas užsitikrino sau apsaugą. Karaimiškai Vytautas vadinamas Vatat Bijumi, t. y. „karaliumi, triuškinančiu priešus“.

Nuo pat atsikėlimo į Lietuvą karaimų bendruomenės gyvenimas daugiausia koncentravosi Trakuose. Trakai buvo ir tebėra Lietuvos karaimų dvasinio gyvenimo centras.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto portretas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje.

Apačioje įrašas lotynų kalba: „Aleksandras Vytautas, Lietuvos didysis kunigaikštis, kuris šią bažnyčią įsteigė 1409 Viešpaties metais“.

Nuotrauka. Trakai, XX a. I pusė. Lotynų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 654, l. 4.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vaizdas į Trakų miestą ir katalikų bažnyčią nuo pilies pietinio-vakarinio bokšto.

Nuotrauka. Trakai, 1929 m. spalio 10 d.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 651, l. 89.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto raštas, kuriuo jis patvirtina, kad Kameneco pakamaris Jarošas Siniavskis ir jo žmona Elžbieta Radvilaitė padovanojo Trakų karaimui Juzefui Morduchajevičiui Ošejkovičiui mūrinį namą su pagalbiniais ūkiniais pastatais Trakų mieste Karaimų gatvės gale.

Tai pirmasis Karaimų gatvės paminėjimas Trakuose.

Rašyta Salose, 1559 m. lapkričio 15 d. Dovanojimo aktas patvirtintas Vilniuje, 1560 m. rugsėjo 23 d. Rusėnų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Lietuvos metrikos (toliau LM) užrašymų knyga Nr. 38, l. 278v-280 (mikrofilmo kopija).

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro raštas, kuriuo jis patvirtina karaimą Ilkaną Isajkovičių Trakų miesto karaimų vaitu.

Šias pareigas iki gyvos galvos jam skyrė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas.

Raštas rašytas ir patvirtintas Vilniuje, 1579 m. gegužės 22 d. Rusėnų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LM užrašymų knyga Nr. 64, l. 124-124v (mikrofilmo kopija).

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Trakų gydytojo karaimo Juzefo Zubickio raštas Mstislavlio stalininkienei Onai Jodkovskienei, liudijantis, kad velionis Žemaitijos kunigaikštystės žemės teismo raštininkas Adomas Mikalojus Stankevičius mirė ne nuo apsinuodijimo, o nuo nukraujavimo.

Rašyta Vilniuje, 1663 m. liepos 8 d. Dokumentas aktikuotas 1664 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 22 (SA), ap. 1, b. 2 (Spr. 5334), l. 407v-409.

Vienas žymiausių karaimų – gydytojas, matematikas ir fizikas Juzefas Zubickis. 1664 m. jis dar tebegyveno Vilniuje. J. Zubickio duktė buvo karaimų vaito M. Kobeckio žmona. Išsiskyrusi su vyru ir perėjusi į katalikų tikėjimą, ji bylinėjosi su buvusiu vyru dėl turto, taip pat ir dėl tėvo paliktų knygų lenkų, hebrajų, graikų ir vokiečių kalbomis, kurias po skyrybų buvo pasiėmusi.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Augusto II konfirmacinė privilegija, patvirtinanti ankstesnes LDK valdovų privilegijas Trakų karaimams, ir suteikianti jiems anksčiau turėtas teises ir laisves.

Rašyta ir patvirtinta Varšuvoje, 1701 m. birželio 20 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, LM užrašymų knyga Nr. 152, l. 110v-113 (mikrofilmo kopija).

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Trakų mieste ir jo apylinkėse gyvenančių ir pagalvės mokestį mokančių karaimų surašymas.

1765 m. Trakų mieste buvo 12 karaimų namų, kuriuose gyveno 81 žmogus (iš jų 13 kampininkų). Dar 36 karaimai gyveno Trakų apylinkių karčemose, taigi iš viso jų buvo 117.

Revizoriui Tadui Kušelevskiui duomenis pateikė Trakų vaivadijos pareigūnai – vaiskis ir pavaivadis Juozapas de Rais ir paseniūnis Dominykas Tanskis, taip pat karaimų vaitas Abraomas Lobanosas ir karaimų vyresnieji Ezreašas Simonovičius ir Zorachas Rajeckas.

Sudarytas Trakuose, 1765 m. sausio 16 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 11 (SA), ap. 1, b. 1020 (Spr. 3732), l. 1-4.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto privilegija, patvirtinanti 1701 m. birželio 20 d. Augusto II konfirmacinę privilegiją Trakų karaimams, kuria šis valdovas kartoja savo pirmtakų, pradedant nuo Vladislovo Vazos (1633 m. birželio 28 d.), privilegijas.

Rašyta Varšuvoje, 1776 m. lapkričio 12 d. Dokumentas aktikuotas Upytės pilies teismo aktų knygoje 1777 m. sausio 14 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 352 (SA), ap. 1, b. 28 (Gorb. 15222), l. 9-14v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Trakų mieste gyvenančių karaimų surašymas.

1784 m. Trakų mieste ir jo apylinkėse gyveno 51 karaimų šeima – 171 žmogus (iš jų 11 šeimų – 17 žmonių – gyveno špitolėje).

Patvirtintas karaimų vyresniųjų vaito Samuelio Lobanoso, Abraomo Ezerjašovičiaus, Ezros Simonovičiaus, Zoracho Simonovičiaus, Juzefo Markovičiaus Kobeckio, Juzefo Michajlevičiaus ir Mykolo Markovičiaus parašais.

Sudarytas Trakuose, 1784 m. vasario 15 d. Lenkų ir karaimų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 11 (SA), ap. 1, b. 1042 (Spr. 3754), l. 225-225v.