Virtualios parodos |

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

TRAKŲ KARAIMAI XIX A.-XX A. PIRMOJE PUSĖJE

Nuo 1806 m. karaimai pradėjo kurtis Trakų miesto centre. Jie pirko nemažai miestiečių žemės sklypų ir namų. Tačiau 1812 m. Napoleono invazija į Rusiją nualino Trakus ir čia gyvenantys karaimai patyrė nuostolių.

XIX a. Kryme, o vėliau atskirai ir Trakuose, buvo įvesta hachano – religinio ir pasaulietinio karaimų bendruomenės vadovo – institucija kartu su jam pavaldžiu patariamuoju organu – dvasine valdyba. Hachanas buvo prisaikdintas ir valdyba Trakuose pradėjo veikti 1869 m.

Aukščiausias hierarchas (hachanas) yra Karaimų Bažnyčios galva, anksčiau buvęs ir religiniu, ir pasaulietiniu bendruomenės vadovu bei dvasinės valdybos pirmininku. Aukščiausio dvasininko ir dvasinės valdybos pirmininko (hachano) pavaduotojas bei sekretoriato vadovas yra vyresnysis dvasininkas (ullu hazzan). Dvasininkas, atitinkantis Romos katalikų parapijos klebono rangą, yra hazzanas. Pagrindinė jo funkcija – patenkinti religinius savo bendruomenės (džymat) poreikius.

1927 m. Trakuose buvo atkurta hachano pareigybė ir juo išrinktas nuo 1920 m. Stambule gyvenęs Chadži Seraja Chan Šapšalas (1873-1961), garsus orientalistas, buvęs Krymo hachanas. Jis buvo paskutinis aukščiausias karaimų hierarchas – hachanas. 1940 m., užgriuvus sovietinei okupacijai, o vėliau dar sykį ir 1945 m. jis buvo priverstas šių pareigų atsisakyti, nors karaimų sąmonėje liko hachanu iki pat savo mirties (palaidotas Vilniaus karaimų kapinėse).

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria remiantis Trakų miesto gyventojai sutuoktiniai Juozapas ir Agota Kolendos pardavė karaimams Juzefui ir Rachelei Kobeckiams žemės sklypą su pastatais ir rūsiu, esantį tarp Vilniaus ir Bažnyčios gatvių.

Rankraštis. Trakai, 1806 m. liepos 30 d. Dokumentas aktikuotas 1806 m. rugpjūčio 1 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 346 (SA), ap. 1, b. 3 (Spr. 5914), l. 26-27v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria remiantis Trakų miesto gyventojai sutuoktiniai Vincentas ir Magdalena Ostrovskiai už 200 lenkiškų auksinų pardavė karaimams Aronui ir Esterai Eljaševičiams žemės sklypą su pastatais ir sodu, esantį Vilniaus gatvėje prie karaimų Girniuko ir Chaimo Dubinskio sklypų.

Rankraštis. Trakai, 1808 m. balandžio 17 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 346 (SA), ap. 1, b. 3 (Spr. 5914), l. 67-67v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria remiantis Trakų miesto gyventoja Marijona Chodasevičienė pardavė karaimams Juzefui ir Onai Dubinskiams tris sodo sklypus, esančius prie Totoriškių ir Dūdakalnio kaimų.

Rankraštis. Trakai, 1814 m. gruodžio 27 d. Dokumentas aktikuotas 1814 m. gruodžio 28 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 346 (SA), ap. 1, b. 3 (Spr. 5914), l. 177-178v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vaizdas į Trakų miestą ir katalikų bažnyčią.

Fot. Juliušas Klosas.

Nuotrauka. Trakai, 1923 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 654, l. 12.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vyriausiojo karo prievolių komiteto liudijimas, kad Trakų karaimai 1812 m. karo metu patyrė nuostolių už 11 981 sidabrinio rublio ir 73 kapeikų sumą.

Rankraštis. 1822 m. liepos 22 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 380, ap. 67, b. 2020, l. 3.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vidaus reikalų ministerijos Dvasinių reikalų departamento prašymas Vilniaus generalgubernatoriui dėl Trakų karaimų bendruomenės patikėtinių vyriausiojo dvasininko Morelio Kaplanovskio ir miestiečio Juzefo Kobeckio prašymo suteikti karaimams tam tikrų teisių ir laisvių nagrinėjimo.

Spaudinys, rankraštis. 1853 m. birželio 29 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, BS, 1847 m., b. 436, l. 43-45v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Vyriausiojo karaimų mokytojo ir įvairių draugijų nario Abraomo Firkovičiaus ir Sevastopolio karaimų vyriausiojo dvasininko Gavrilo Firkovičiaus raštas Vilniaus generalgubernatoriui Vladimirui Nazimovui dėl teisių ir lengvatų prekybos ir švietimo srityse karaimams suteikimo.

Rankraštis. Vilnius, 1856 m. liepos 17 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, BS, 1847 m., b. 436, l. 87-91v.

Abraomas Firkovičius (1787 m. rugsėjo 2 d. Luckas – 1874 m. birželio 17 d. Čufut Kalė, Krymas) – karaimų kultūros istorikas, keliautojas. Studijavo teologiją. Nuo 1812 m. mokytojavo Lucke. 1823 m. apsigyveno Krymo karaimų religiniame centre Eupatorijoje. 1830 m. dalyvavo Pietų Rusijos karaimų dvasinio vadovo S. Babovičiaus kelionėje po Šv. Žemę. Iš Stambulo atsivežė senų hebrajų ir karaimų rankraščių. Nuo 1832 m. buvo Eupatorijos karaimų dvasininkas. Įsteigė draugiją ir spaustuvę karaimų senoviniams rankraščiams leisti, pats redagavo mokslininkų veikalus, spaustuvėje išspausdinta ir Biblija karaimų kalba. Tyrė karaimų kilmę bei istoriją. 1839–1841 m. kasinėjo senovės karaimų kapines Kryme (Mangupas, Čufut Kalė, Feodosija). 1843 m., 1863–1865 m. Artimuosiuose Rytuose ir Kaire surinko unikalių orientalistikos rankraščių.

1853–1856 m. gyveno Trakuose. Nuo 1856 m. Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narys. Jo rūpesčiu XX a. 7 dešimtmetyje įsteigta savarankiška Trakų karaimų dvasinė valdyba. 1865 m. apsigyveno Čufut Kalėje. Jo surinkti hebrajų, arabų, samariečių, karaimų, krimčiakų senovės rankraščiai, daugiausia hebrajų ir arabų kalbomis, sudaro vieną didžiausių tokio pobūdžio kolekcijų pasaulyje – daugiau kaip 15 000 vnt. Kolekcija nuo 1992 m. yra Rusijos nacionalinėje bibliotekoje. Kolekcijoje yra ir jo asmeninis archyvas, dalis Lietuvos karaimų bendruomenės archyvo – XV-XIX a. dokumentai.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Abraomo ir Gavrilo Firkovičių kreipimasis į Vilniaus generalgubernatorių Vladimirą Nazimovą dėl palankaus sprendimo priėmimo karaimų atžvilgiu.

Taip pat prašoma savo nutarimą išsiųsti į Sankt Peterburgą, kur tuo metu buvo svarstomas klausimas dėl teisių ir lengvatų karaimams suteikimo.

Rankraštis. Sankt Peterburgas, 1856 m. spalio 19 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, BS, 1847 m., b. 436, l. 92-92v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Lucko karaimų bendruomenės rabino M. Turčino pranešimas Lucko gorodnyčiui, kuriuo įsipareigojama kasmet skirti 10 sidabrinių rublių Trakų karaimų dvasinės valdybos išlaikymui.

Rankraštis. Luckas, 1860 m. gruodžio 13 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, BS, 1847 m., b. 436, l. 164.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Trakų karaimų dvasinės valdybos antspaudas.

Trakai, 1901 m. kovo 2 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 381, ap. 17, b. 1917, l. 3v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Trakų miesto seniūno pranešimas Vilniaus gubernijos valdybai dėl dviejų Trakų karaimų prašymų, susijusių su jiems 1518 m. suteiktų žemių naudojimosi tvarkos nustatymu, pateikimo.

Pridedamas 1901 m. rugpjūčio 5 d. Trakų karaimų prašymas Vilniaus gubernatoriui dėl nepritarimo žemės paskirstymui remiantis 1518 m. privilegija.

1901 m. gruodžio 17 d. Trakų karaimų sprendimas dėl naudojimosi žemėmis tvarkos nustatymo remiantis 1886 m. gegužės 26 d. sprendimu, kuris numatė paskirstyti žemę tarp karaimų senbuvių šeimų, įrašytų į revizinius sąrašus.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 381, ap. 17, b. 1917, l. 8-12.

Nuo Vytauto laikų karaimams skirta žemė priklausė visai bendruomenei. Kiekviena šeima turėjo dirbamą rėžį. Niekas neturėjo teisės savo žemės sklypo parduoti. Šeimininkui mirus, bendruomenės sprendimu žemė buvo perduodama kitai šeimai. Karaimų žemės buvo šiaurinėje Trakų miesto dalyje ir buvo vadinamos Karališkaisiais laukais, nes priklausė karaimams pagal valdovų privilegijas.