Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

NAUJAMIESČIO IR PANEVĖŽIO KARAIMAI

Iš pradžių karaimai buvo kompaktiškai apgyvendinti Trakuose. Vėlesniais laikais jų gyvenviečių atsirado Biržuose, Naujamiestyje, Panevėžyje, Pasvalyje ir Upytėje. XIX a. viduryje buvo pastatyta karaimų kenesa Panevėžyje. 1898 m. čia gyveno 240 karaimų. Po pirmojo pasaulinio karo jų skaičius ženkliai sumažėjo, bet tarpukariu Panevėžyje dar gyveno 130 karaimų, aktyviai besirūpinančių bendruomenės gyvastimi. 1922 m. gegužės 3 d. Panevėžyje buvo įregistruota karaimų bendruomenė ir išrinkta jos valdyba. 1929 m. pastatyti mediniai bendruomenės namai. 1953 m. Panevėžio kenesa buvo nacionalizuota ir 1970 m. nugriauta. Dabar ją teprimena 1995 m. Panevėžio karaimų ir miesto savivaldybės rūpesčiu kenesos vietoje atidengtas paminklinis akmuo.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Įvedamasis raštas į turto valdymą, kuriuo pažymima, kad Trakuose reziduojantis karaimų vaitas Abraomas Samuelevičius už 300 auksinų pardavė Trakų vaivadai Marcijonui iš Kozielskio Oginskiui pusę Naujamiesčio katalikų bažnyčios klebonijai priklausančio žemės sklypo.

Rankraštis. Rašyta Naujamiestyje, Upytės paviete, 1681 m. spalio 27 d., dokumentas aktikuotas Panevėžyje, 1681 m. lapkričio 3 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1282, ap. 1, b. 9666, l. 1-1v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Naujamiestyje, Panevėžyje, Saločiuose, Pasvalyje ir aplinkinėse Upytės pavieto karčemose gyvenančių ir pagalvės mokestį mokančių karaimų surašymas.

1765 m. Naujamiestyje buvo 19 namų, kuriuose gyveno 81 žmogus. Dar 11 karaimų gyveno špitolėje-prieglaudoje. Taigi iš viso Naujamiestyje gyveno 92 karaimai.

Panevėžyje buvo vos 3 namai, kuriuose gyveno 23 karaimai.

Saločiuose taip pat tik 3 namai, kuriuose gyveno 17 karaimų.

Pasvalyje gyveno 7 karaimai.

Aplinkinėse karčemose gyveno 24 karaimai.

Taigi iš viso Upytės paviete 1765 m. duomenimis gyveno 163 karaimai.

Rankraštis. Sudarytas Naujamiestyje, 1765 m. vasario 13 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 11 (SA), ap. 1, b. 1020 (Spr. 3732), l. 23v-27.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Naujamiesčio karaimų bendruomenės narių atsisakymas finansiškai prisidėti prie Trakų dvasinės valdybos išlaikymo.

Atsisakymas grindžiamas Naujamiesčio karaimų bendruomenės skurdu.

Aktas patvirtintas Naujamiesčio karaimų bendruomenės narių parašais.

Rankraštis. Panevėžys, 1860 m. lapkričio 30 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, BS, 1847 m., b. 436, l. 168-170.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Naujamiesčio karaimų bendruomenės narių sąrašas.

Nurodoma kiekvieno bendruomenės nario gyvenamoji vieta, amžius ir užsiėmimas.

Rankraštis. Panevėžys, 1860 m. gruodžio 9 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, BS, 1847 m., b. 436, l. 171-177.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Panevėžio kenesos krikšto aktų įrašai.

Krikšto aktų įrašus įregistravo šios kenesos vyresnysis dvasininkas A. Rajeckas.

Rankraštis, spaudinys. 1915 m. balandžio 12 d.-1921 m. lapkričio 20 d. Rusų ir karaimų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1818, ap. 1, b. 6, l. 1-2.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Panevėžio kenesos santuokos aktų įrašai.

Santuokos aktų įrašus įregistravo šios kenesos vyresnysis dvasininkas A. Rajeckas.

Rankraštis, spaudinys. 1915 m. kovo 5 d.-1921 m. liepos 26 d. Rusų ir karaimų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1818, ap. 1, b. 6, l. 19-19v.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Panevėžio kenesos mirties aktų įrašai.

Mirties aktų įrašus įregistravo šios kenesos vyresnysis dvasininkas A. Rajeckas.

Rankraštis, spaudinys. 1916 m. rugpjūčio 28 d.-1918 m. spalio d. Lietuvių, rusų ir karaimų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1818, ap. 1, b. 6, l. 31-32.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Panevėžio kenesos gimimo, santuokos ir mirties metrikų aktų knygos titulinis puslapis.

Panevėžys, 1923-1937 m. Lietuvių k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1818, ap. 1, b. 3.

KARAIMAI LIETUVOJE (LVIA)

Panevėžio kenesos antspaudas ir vyresniojo dvasininko Rapolo Grigulevičiaus parašas.

 Panevėžys, 1936 m. Lietuvių k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1818, ap. 1, b. 3, l. 19v.

Lt En