Parodos
Albumai
KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Pratarmė

Docentė dr. Laisvūnė Petkevičienė – gydytoja dietologė, Nacionalinės dietetikos federacijos prezidentė, dirbusi Prekybos organizacijų valdyboje, Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerijoje, nepriklausomybės atgavimo metais - Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijoje, Santaros klinikose, dėstytojavo Vilniaus kolegijoje. Išleido ne vieną sveikatinimo knygą. Ji yra knygos „Senas žmogus šeimoje“ (1999) bendraautorė, taip pat kartu su kolege doc. Violeta Merkiene išleido „Mitybos medicinos vadovą“ (1999), sudarė „Dietinio gydymo vadovą“ (2000-2001), „Dietinio maisto saugos vadovą“ (2004), o 2006 m. išleistos dvi mokomosios knygos: „Maitinimosi priežiūros vadyba“ ir „Dietetika“.

Nors savo gyvenimą paskyrė medicinai ir sveikatinimui, L. Petkevičienė taip pat yra daugkartinė Medikų poezijos pavasario laureatė. Savo poeziją spausdina nuo 1967 metų. Yra išleidusi tris poezijos knygas: „Laumžirgių šokis“ (1993), „Paskutinis tango“ (2005) ir „Paklydę metai“ (2013), taip pat eilėraščių knygelę vaikams „Žvirblis Kika tvarkdarys“ (1998). Jos poezija publikuota periodikoje, taip pat medikų poezijos rinkiniuose „Skrenda paukštė baltaplunksnė“ (1991) ir „Sugrįžusi šviesa“ (2013), klubo „Plekšnė“ leidinyje „Į vakaro tylą“ (2002), almanache „Iš nakties tamsių akių“ (2008).

Pagal L. Petkevičienės eiles parašytos dainos skamba eteryje, koncertuose, per televiziją. Populiarumo susilaukė jos kūrybos daina „Paskutinis tango“ atliekama Ingos Valinskienės ir Stasio Povilaičio, taip pat ir kitos dainos, kaip „Paklydę metai“, „Rudeninės spalvos“, kurioms muziką sukūrė kompozitorius Algimantas Raudonikis.


Poezija – svarbi L. Petkevičienės gyvenimo dalis. Autorės eilėraščiai – nuoširdūs, emocionalūs, kartais jaunatviškai žaismingi. Nors pagrindinis gyvenimo užsiėmimas susijęs su medicina, tačiau poetė savo kūryboje atsiskleidžia kaip romantikė ieškanti gyvenimo prasmės. Todėl ir mes klausiame - kam norisi (ne)būti rimtam?

Šioje virtualioje parodoje galėsite žvilgtelėti į spalvingą Laisvūnės Petkevičienės pasaulį. Parodoje pateikiami Lietuvos valstybės naujajame archyve saugomi dokumentai iš Laisvūnės Petkevičienės archyvinio fondo Nr. 97. Jos moksleivės pažymėjimas, mokykloje gauti pažymiai. Taip pat parodoje yra eksponuojamas studento asmens liudijimas, Laisvūnės Petkevičienės darbo ir visuomeninės veiklos dokumentai, gausu sveikinimų įvairiomis progomis ir, žinoma, poezijos.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Mokymosi dokumentai

Laisvūnė Petkevičienė yra pakeitusi net kelias mokyklas. Iš pateiktų dokumentų galite matyti, kad 1952-1955 m. L. Petkevičienė mokėsi Šiaulių 2-ojoje vidurinėje mokykloje, o 1955-1958 m. – Šiaulių J. Janonio vidurinėje mokykloje, kurią baigusi išvažiavo tęsti mokslų į tuomentinį Vilniaus valstybinį V. Kapsuko universitetą (dab. Vilniaus universitetą).

Pažymių lape (3 nuotrauka), galime pastebėti, kad L. Petkevičienei dešimtoje klasėje puikiai sekėsi istorijos pamokose, jos įvertinimas buvo 5. Reikia nepamiršti, kad tuo metu moksleiviai buvo vertinami penkiabale sistema.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

L. Petkevičienės darbo ir kiti dokumentai

Laisvūnė Petkevičienė 1989 m. tapo Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiaja specialiste konsultante dietologijai. Ji šias pareigas atsakingai vykdė ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dar šešioliką metų.

L. Petkevičienė įrodė esanti tikra specialistė bei aktyvistė ir 1989 m. įkūrė Lietuvos dietologų draugiją.

Savo profesinėje veikloje dietologė daug dėmesio skyrė ir naujų mokymosi programų sukūrimui. Jos iniciatyva Vilniaus aukštesniojoje medicinos mokykloje (dab. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas) 1995 m. pradėti rengti būsimieji dietistai, o po metų Vilniaus aukštesniojoje prekybos mokykloje (dab. Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete) - dietetikos technologai.

Pati L. Petkevičienė dėstė, tapo mylima studentų ir gerbiama kolegų. 

Taip pat be savo veiklos profesinėje plotmėje, ji buvo įsitraukusi į Lietuvos samariečių bendrijos veiklą, Lietuvos kultūrinį gyvenimą.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

L. Petkevičienė per kūrybos ir draugų prizmę

Laisvūnė Petkevičienė yra labai spalvinga ir įdomi asmenybė. Tai galime matyti ne tik per jos darbus profesinėje srityje, bet ir per jos atsiskleidimą poezijoje bei suburtą pažįstamųjų ratą.

Toliau eidami per šią parodą, atrasite laiškus, eiles, skirtus L. Petkevičienei bei pačios dietologės kūrybą. Ir nepamirškite, tai tik maža dalis kūrėjos gyvenimo.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Meilės laiško, skirto L. Petkevičienei, ištrauka

Pateikiame jautraus ir labai romantiško meilės laiško ištrauką, kuris buvo adresuotas L. Petkevičienei.

Laišką autorius pradeda žodžiais „Būdamas šiaurėje daug kartų rašiau Tau, bet visi tie laiškai liko kalnų sniege. Vis dėlto teisingiausia bus likti Nebyliu...“.

Nors laiškas anoniminis ir autorystę galima tik spėlioti, tačiau laiške autorius pateikia kai kuriuos asmeninius biografinius faktus apie save bei Laisvūnę. Galima manyti, kad jie yra vaikystės draugai, susipažinę Šiauliuose. Taip pat autorius laiške mini Murmansko miestą ir užsimena, kad yra susilaužęs ranką.

Tarp buities ir rutinos smulkmenų, autorius, lyg pats to nenorėdamas, įterpia sakinius pilnus nostalgijos, prisiminimų ir mylinčio žmogaus šilumos. Susidaro įspūdis, kad laiško autorius parašo L. Petkevičienei, savo senai meilei, tam tikrus asmeninius išgyvenimus ir išlieja neišsakytus jai jausmus, lyg norėdamas palengvinti savo paties vidines neišpildytos meilės kančias nesiekdamas jokio atsako. Laiško pradžioje išsakytos mintys apie neišsiųstus laiškus, kurie galbūt net nėra parašyti, o tik išgalvoti, sustiprina šį įspūdį ir sufleruoja apie autoriaus vidinius prieštaravimus ir abejones dėl to, kiek jis gali ir nori atskleisti apie savo jausmus.

Laiško pabaigoje autorius prašo Laisvūnės jam nerašyti ir neskambinti, parodydamas, kad jam skaudu tik trumpam pajausti jos artumą, nes toliau tekste suprantame, kad santykiai tarp šių žmonių negali tęstis, tačiau kartu savo parašytais paskutiniaisiais žodžiais, laiško autorius dar kartą atskleidžia savo šiltus jausmus, lyg patį paskutinį kartą.

Laiško autorius pasirašo Smuiko pseudonimu. Metai nežinomi.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Laiškelis

Raštelio tekstas „Laisvūne, jei ne tu, aš numirčiau šitam gyvenime iš nuobodulio“. 1985 m. gruodžio 21 d., 24 val.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Grafikės Ramunės Kalniūnaitės-Noreikienės sveikinimas L. Petkevičienei

Grafikės R. Kalniūnaitės-Noreikienės rankų darbo gamybos atvirukas ir sveikinimas L. Petkevičienei.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Rimanto Motuzo, politinio veikėjo, akrostichas

Rimanto Motuzo, politinio veikėjo iš Kelmės, eiliuotas kūrinys, sudarytas iš Laisvūnės vardo raidžių. Parašytas ant nuplėšto kartono.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Irenos Vaičiulytės-Bradaitienės eilės

Literatės ir medicinos slaugytojos Irenos Vaičiulytės-Bradaitienės eilės, skirtos Laisvūnei Petkevičienei.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Arvydo Survilo, matematikos mokslų daktaro, rašytos eilės

Arvydo Survilo eilės užrašytos ant fiskalinio kvito antrosios pusės.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

Poeto Vacio Reimerio komentarai L. Petkevičienei

Rašytojo, poeto Vacio Reimerio komentarai L. Petkevičienės kūrybai.

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

L. Petkevičienės eilių vizualizacijos

L. Petkevičienė yra svajingos, romantiškos sielos žmogus. Tai puikiai atsispindi ir jos kūryboje, kuri tarsi išlaisvina poetišką moters sielą iš rimtos medikės kasdienybės ir leidžia paskrajoti padebesiais.

Poetė yra išleidusi tris poezijos knygas: „Laumžirgių šokis“ (1993), „Paskutinis tango“ (2005) ir „Paklydę metai“ (2013), taip pat eilėraščių knygelę vaikams „Žvirblis Kika tvarkdarys“ (1998). Jos poezija publikuota periodikoje, taip pat medikų poezijos rinkiniuose „Skrenda paukštė baltaplunksnė“ (1991) ir „Sugrįžusi šviesa“ (2013), klubo „Plekšnė“ leidinyje „Į vakaro tylą“ (2002), almanache „Iš nakties tamsių akių“ (2008).

KAM NORISI (NE)BŪTI RIMTAM? GYDYTOJAI-DIETOLOGEI LAISVŪNEI PETKEVIČIENEI - 80 (LVNA)

L. Petkevičienės eilės virsta muzika

Pagal L. Petkevičienės eiles parašytos dainos skamba eteryje, koncertuose, per televiziją. Populiarumo susilaukė jos kūrybos daina „Paskutinis tango“ atliekamas Ingos Valinskienės ir Stasio Povilaičio, taip pat ir kitos dainos, kaip „Paklydę metai“, „Rudeninės spalvos“, kurioms muziką sukūrė kompozitorius Algimantas Raudonikis.

Kaip matome iš pirmojo dokumento, L. Petkevičienė buvo pakviesta bendradarbiauti kartu su legendine Lietuvos roko grupe „Hiperbolė“.

Lt En