Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

KAIP AUGO VILNIAUS MIEGAMIEJI RAJONAI

ŽIRMŪNAI

Žirmūnų mikrorajonas pastatytas 1962–1969 m. Tai pirmasis didelis Vilniaus gyvenamasis masyvas, susidedantis iš trijų dalių. Pirmoji Žirmūnų dalis – ant aukšto Neries skardžio, iš dviejų pusių ribojama Žirmūnų gatvės bei upės, einanti palei Kareivių gatvę. Antroji dalis – arčiausiai centro, tarp Tuskulėnų, Žirmūnų ir Minties gatvių. Trečioji dalis – ant kalno, į šiaurę nuo Kareivių g. Iki 1965 m. Žirmūnuose buvo statomi vien tik penkiaaukščiai, vėliau pradėta statyti ir dvylikaaukščius gyvenamuosius pastatus (pirmasis toks Žirmūnų g. 34 buvo apgyvendintas 1970 m. vasarą). Juos sukūrė architektai Algimantas Nasvytis, Enrikas Tamoševičius ir kt. 1966 m. Žirmūnų g. 57 pastatytas pirmasis Lietuvoje devynių aukštų namas (archit. E. Tamoševičius). Žirmūnų projektuotojams pavyko įgyvendinti iš skandinavų perimtus moderniosios urbanistikos principus: laisvai išdėstyti stambiaplokščiai, išsaugotas ir išnaudotas Neries upės link žemėjantis reljefas. Už centrinės Žirmūnų dalies (D18 mikrorajono) projektą ir jo įgyvendinimą architektams Birutei Kasperavičienei, Bronislavui Krūminiui, inžinieriui Vaclovui Zubrui ir Vilniaus namų statybos kombinato direktoriui Šmueliui Liubeckiui 1968 m. buvo paskirta TSRS valstybinė premija. Tai buvo vienas aukščiausių sovietmečio apdovanojimų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prie Žirmūnų prijungtas Šiaurės miestelis. Šioje didelėje teritorijoje nebuvo aiškių gatvių. Pastatai buvo tiesiog sunumeruoti korpusų numeriais, todėl Šiaurės miestelyje orientuotis buvo labai sudėtinga. 1998 m. Vilniaus miesto savivaldybė sudarė ir patvirtino detalųjį Šiaurės miestelio teritorijos planą, pagal kurį šis rajonas virto Žirmūnų dalimi. 1998–2005 m. daugelis Šiaurės miestelio pastatų buvo nugriauti ir suformuotas miesto gatvių tinklas. 11 gatvių buvo pavadintos garsių tarpukario Lietuvos karininkų, tokių kaip pirmojo žuvusio savanorio Povilo Lukšio, generolų Jurgio Kubiliaus ir Silvestro Žukausko, vardais. Taip pat atsirado Ulonų, Lakūnų gatvės. Didelė dalis Šiaurės miestelio teritorijos užstatyta gyvenamaisiais pastatais, taip pat čia įsikūręs prekybos centrų kompleksas.
KAIP AUGO VILNIAUS MIEGAMIEJI RAJONAI

Neries pakrantės Žirmūnuose detalaus išplanavimo projektas. Pagrindinis brėžinys.

VRVA. F. 1011, ap. 5, b. 333, l. 2.

KAIP AUGO VILNIAUS MIEGAMIEJI RAJONAI

Pažyma dėl buvusio Šiaurės karinio miestelio teritorijos ir pastatų tolesnio panaudojimo.

  1. F. 1171, ap. 4, b. 1971, l. 1, 2.
KAIP AUGO VILNIAUS MIEGAMIEJI RAJONAI

„Šiaurės miestelio“ detalusis planas. Architektai G. Baravykas, E. Petroška.

VRVA. F. 1171, ap. 4, b. 1971, l. 3.

KAIP AUGO VILNIAUS MIEGAMIEJI RAJONAI

Buvusio Šiaurės karinio miestelio teritorijos integravimo į Žirmūnų gyvenamąjį rajoną detalaus išplanavimo projektas. Teritorijų žemės naudojimo paskirties ir tvarkymo režimai. Pagrindinis brėžinys.

VRVA. F. 1171, ap. 4, b. 1971, l. 4.

Lt En