Kaip Vilniaus miesto gyvenamasis mikrorajonas, Šeškinė pradėta kurti 1977 m. Šio rajono padėtis bendroje miesto struktūroje yra ypatinga, nes ji formuoja Ukmergės trakto pradžią viršutinėje Vilniaus terasoje. Ukmergės gatvė į dvi dalis – rytinę ir vakarinę – dalija ir visą mikrorajoną. 1977–1984 m. vietovėje buvo nutiestos Buivydiškių, Čiobiškio, Musninkų, Dūkštų, Šeškinės, Gelvonų, Paberžės, Ozo gatvės. 1978–1985 m. pagal architekto Kazimiero Balėno projektą mikrorajone pastatyti naujos serijos daugiabučiai namai, tuo metu buvę tikra sovietinės statybos sensacija. 5 ir 9 aukštų pastatai, sekcijomis sujungti po kelis korpusus, sudaro skirtingo aukščio, dydžio ir konfigūracijos namų blokus, pritaikytus prie banguoto vietovės reljefo. Mikrorajone yra pastatyta ir bokštinio tipo 12-16 aukštų monolitinio gelžbetonio daugiabučių namų. Šeškinė – pirmasis Vilniaus mikrorajonas, kuriame nėra dujotiekio, naudojamos elektrinės viryklės. 1985 m. Ukmergės gatvės vakarinėje ir rytinėje pusėje pradėtas statyti vienas originaliausių vėlyvojo sovietmečio laikotarpio pastatų kompleksas – Šeškinės visuomeninis prekybos centras (archit. Gediminas Baravykas, Kęstutis Pempė, Gytis Ramunis, Giedrė Dindienė). 2002 m. Šeškinėje pastatytas prekybos ir pramogų kompleksas „Akropolis“ (archit. Gediminas Jurevičius, Algimantas Nasvytis, interjero dizaineris Uko Kunnap). Tai vienas didžiausių daugiafunkcinių kompleksų Lietuvoje.