1976–1983 m. iškilo pirmieji medicinos miestelio pastatai. Onkologijos mokslinio tyrimo instituto klinika (Santariškių g. 1) pastatyta 1977–1978 m. (archit. Eduardas Chlomauskas, Kazimieras Regimantas Plyčiūraitis-Plyčius). 1976–1983 m. pastatyta Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė (Santariškių g. 2) (archit. Eduardas Chlomauskas, Kazimieras Regimantas Plyčiūraitis-Plyčius, Zigmantas Liandzbergis). 1997–2011 m. klinikos plėtėsi, skyriai tapo centrais, įsteigti nauji padaliniai. 2012 m. pastatytas naujas Akušerijos ir chirurgijos korpusas. Šiandien Vilniaus universiteto Santariškių klinikos – viena didžiausių ir garsiausių gydymo įstaigų Lietuvoje. Respublikinė vaikų klinikinė ligoninė (Santariškių g. 7) pastatyta dalimis: 1977 m. ir 1979 m. 1988 m. pabaigoje Santariškėse pastatytas naujas Vaikų ligoninės korpusas, tapęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų katedros klinikine baze. Aplink Santariškių medicinos miestelį išsidėstę gyvenamųjų namų kvartalai. Senos statybos daugiabučių vietovėje nėra daug. Tai geltonų plytų mūriniai namai Žaliųjų Ežerų gatvėje. Čia kažkada gyveno klinikose dirbę medikai. Naujos statybos daugiabučiai stovi M. Marcinkevičiaus gatvėje. 1999–2000 m. už Santariškių klinikų daug namų valdų išdalinta nusipelniusiems visuomenės veikėjams, tad čia išdygo naujas ir prabangus gyvenamųjų namų kvartalas. Šiaurinėje vietovės dalyje, Santariškių gatvėje, 2004–2011 m. įkurtas naujas ir modernus skandinaviškojo stiliaus mažaaukščių namų kvartalas „Santariškių namai“ (archit. Vytenis Gerliakas, Agnė Grigaravičiūtė, Narvydas Cibulskis, Lina Lavinskaitė, Osvaldas Jankauskas, Ieva Linartaitė). Tai pirmasis būsto pavyzdys Lietuvoje, kuriame suderintos gyvenimo individualiame ir daugiabutyje name savybės. 2006–2007 m. A. Šabaniausko ir B. Dvariono gatvių sankirtoje įkurtas mažaaukščių namų kvartalas „Verkių namai“.