Gyvenamasis rajonas pradėtas statyti 1982 metais. Projektuotojai – architektūros daktaras Vytautas Balčiūnas, architektai Mindaugas Adomaitis ir Stasys Čereškevičius. Projekto vyr. architektas – Algirdas Juozas Bražinskas. Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai statyti pagal kartotinius, jau anksčiau kituose rajonuose naudotus projektus. Projektuotojai pasistengė, kad nepaisant kelių gana judrių gatvių gyventojai nejaustų didelio triukšmo. Gyvenamieji namai daug kur pastatyti ant kalvelių. 1985 m. baigti statyti visi 5 ir 9 aukštų 120V serijos stambiaplokščiai namai, išsiskiriantys reljefiniais fasadais, didesnėmis virtuvėmis ir pagalbinėmis patalpomis. Prasidėjo monolitinių bokštinio tipo ir specialiai šiam rajonui suprojektuotų namų-ekranų statyba. Šie namai, pastatyti išilgai magistralinių gatvių, turėjo izoliuoti gyvenamuosius kvartalus nuo transporto keliamo triukšmo. Tai Justiniškių naujovė, pirmą kartą įgyvendinta statant sostinės gyvenamuosius rajonus. 9-ojo dešimtmečio viduryje Justiniškėse buvo pastatytas fontanas. Vienas žymiausių architektūrinių mikrorajono objektų – 1996 m. pastatytas kompleksinės paskirties pastatas (Justiniškių g. 64) su įtaigiu akcentu – dinamišku cilindru. Šis pastatas įtrauktas į ryškiausių Vilniaus architektūrinių objektų sąrašą. Justiniškės yra tipiškas Vilniaus „miegamasis“ rajonas. Nors pagal plotą šis rajonas nedidelis, jame gyvena dvigubai daugiau žmonių nei kituose panašų plotą užimančiuose rajonuose.