Pirmoje eilėje iš dešinės pirmas P. Vileišis, antras K. Šakenis. Antroje eilėje iš kairės pirmas J. Naujalis, antra J. Tūbelienė, trečia M. Žmuidzinavičienė, ketvirta S. Kymantaitė-Čiurlionienė, penktas A. Matulaitis, šeštas S. Šilingas, septinta S. Smetonienė, aštuntas J. Tumas-Vaižgantas. Trečioje eilėje antras A. Žmuidzinavičius, trečias [Vydūnas]. Pirmoje eilėje iš kairės antras J. Tallat-Kelpša, ketvirta A. Nezabitauskaitė-Galaunienė, penkta V. Grigaitienė, šeštas A. Sodeika, septintas K. Glinskis.
Artistas privalo būti mistikas, kitaip jis nebus artistas. Dirbdamas savo darbą, jis privalo visados turėti savo vaizduotę, siekiančią Dangaus aukštybių, ne žemės mėšlynų. Grynam darbui tenka turėti grynų darbininkų, skaisčioms idėjoms reikšti – skaisčių šventikų. Menas, teperėjęs per skaisčią menininko sielą, dorins žiūrėtoją, klausytoją, medituotoją; ir tas pats menas, perėjęs per neskaisčią artisto sielą, tik terš žmoniją.
Vaižgantas
Teatras – meno šventykla
Iš kalbos pašventinant Kauno Valstybės teatrą
LLMA, f. 295, ap. 1, b. 40, l. 1.