Partijų iššluojėja, arba Vilniečių Dirigentė.
Partijos vis labiau įsivyrauja. Jos riejas tarp savęs, draskosi dėl programų ir takto, o darbas nesparčiai dirbamas. Darbo objektas rodos nebe Tėvynė, tik asmeniniai reikalai. Kyla prieš tai reakcija.
Ponia Emilija Josmantaitė-Vileišienė (gydytojo Antano Vileišio žmona), žinoma stačiokė, arži Vilniaus lietuvių teisių gynėja, patriotė, nežinanti jokių kompromisų nei tiesos apvyniojimo, kai reikia ji moka pasakyti stačiai į akis, lietuviams, lenkams, rusams, bet kam pasaulyje, eiliniams veikėjams ir galiūnams, - per susirinkimus verkdama keikia partininkus, šaukia į realų darbą. Jos statumas bailina visas Vilniaus tautas. Lietuviai jos bijo ir gerbia už veiklumą. Lenkai dažnai ją užgauna, net fiziškai. Ji vis nesiliauja veikusi.
Tai ji raita lėtu savo vyru, taip pat dideliu veikėju, iš Vilniaus gatvių verkdama šluoja sroves ir partijas.
LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 13.