1914 m. sukūręs pirmuosius Vilniaus lietuvių visuomeninių veikėjų šaržus ir išspausdinęs juos žurnale „Vairas“, A. Varnas iš redaktoriaus Antano Smetonos sulaukė padrąsinimo ir toliau kurti charakteringus portretus. Daugiausia politinių šaržų gimė A. Varnui stebint lietuvių veikėjų pasisakymus 1917 m. birželio 9–17 d. Peterburge įvykusiame Visos Rusijos lietuvių seime. Nors Seime buvo susirinkę 330 lietuvių atstovų, tačiau A. Varnas įamžino tik pačius aktyviausius kalbėtojus. A. Varno sukurtus šaržus į vieną rinkinį „Ant politikos laktų“ sudėjo ir su šmaikščiais komentarais 1922 m. publikavo kun. visuomenės veikėjas, literatas Juozas Tumas-Vaižgantas. 

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 1

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 1 a. p., 2.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 2 a. p., 3.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 3 a. p., 4.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 8 a. p., 9.

Išganytojas arba Objektyvė Tiesa.

Pavyzdin, A. Smetona ir kun. Tumas įsteigia Vilniuje „Vilties“ laikraštį sintetiniam svietiškių ir dvasiškių darbui Lietuvos rytams ginti.

    Darbas sekas, bendradarbių ir dalininkų daugybė. Laikraštis įgija įtakos, jis ima daug sverti. Vilniaus vyskupijos endekai siunta. Bendraredaktorį kun. Tumą išvaro iš Vilniaus, bet jo vieton stoja kun. F. Kemėšis, paskui kun. J. Dabužis. Darbas vis eina sutartinai grynai tautiniu krypsniu. Bet grįžta mokslus išėjęs naujas filosofijos daktaras  kun. Maliauskas, uolus katalikų veikėjas, pilnas noro pavartoti gautąjį mokslą ir gudrybės bagažą. Palenkia savo pusėn senąjį ir patį žymųjį lietuvybės ir katalikybės veikėją, buvusį Kunigų Akademijos profesorių šv. Kazimiero Draugijos geroms knygoms leisti direktorių kun. Aleksandrą Jakštą-Dambrauską (Druskių), „Vilties“ bendradarbį publicistą ir poetą Liudą Girą, padaro savotišką c o u p  d′ e t a t ir į redakciją įveda Maskvos studentą, „Ateitininkų“ tėvą Praną Dovydaitį. Jis turėjo katalikiškai redaguoti „Viltį“. Senoji redakcija atsistatydina.

   Objektyvės tiesos apologijoje mėgėją Dovydaitį neša dr. Maliauskis ir prof. Dambrauskis. Gira šoka džiaugdamasis.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 11.

   Idėjyjos gaidys arba Naujosios gadynės dainius.

    O ten tolimojoje Maskvoje studentas, nepaprastas gražiakalbis, karštas entuziastas, vilnietis Stasys Šilingas, sudarytojas visokių „idėjyjų“ (jo pramanytas terminas), „Aušrininkų“ tėvas, lietuvių tautybės idėjos pagautas baigiant Vilniaus gimnaziją ir atvirtėlis, pranašinga širdžia skelbia naują gadynę virsiant.

  Tai jis čia šanteklėru padarytas, kaip toje dramoje gaidys, kurs aušrą pagieda. Jo klauso. Jam sekas jaunumonė burti į viena.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 12.

Partijų iššluojėja, arba Vilniečių Dirigentė.

   Partijos vis labiau įsivyrauja. Jos riejas tarp savęs, draskosi dėl programų ir takto, o darbas nesparčiai dirbamas. Darbo objektas rodos nebe Tėvynė, tik asmeniniai reikalai. Kyla prieš tai reakcija.

 Ponia Emilija Josmantaitė-Vileišienė (gydytojo Antano Vileišio žmona), žinoma stačiokė, arži Vilniaus lietuvių teisių gynėja, patriotė, nežinanti jokių kompromisų nei tiesos apvyniojimo, kai reikia ji moka pasakyti stačiai į akis, lietuviams, lenkams, rusams, bet kam pasaulyje, eiliniams veikėjams ir galiūnams, - per susirinkimus verkdama keikia partininkus, šaukia į realų darbą. Jos statumas bailina visas Vilniaus tautas. Lietuviai jos bijo ir gerbia už veiklumą. Lenkai dažnai ją užgauna, net fiziškai. Ji vis nesiliauja veikusi.

  Tai ji raita lėtu savo vyru, taip pat dideliu veikėju, iš Vilniaus gatvių verkdama šluoja sroves ir partijas.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 13.

Poèzija politikoje.

  „Draugai, Seimo veikėjai Politikai! Tai niekis, kad trys frakcijos seimą apleido: “nepriklausomybės“ rezoliucija vis tiek padaryta. Šios laimėjimo valandos aš, kol gyvas būsiu, neužmiršiu! Ji seks mane, it muzika, į senatvės dimisiją, ir testament paliksiu tą vienatinę per visa amžių laimėtą brangenybę…. Ir vis delto sudieu. Piliečiai Veikėjai: aš – nebe politikas. “

  Kun. Juozas Tumas, Tautos Pažangos partijos su J. Kubilium ir Noreika sudarytojas, L. Centro Komiteto narys, nepriklausomybės obalsio karštas skelbėjas, Seimui suskilus, gavo širdies ataką ir pasižadėjo nebepolitikuosiąs: tai esą virš jo ištesėjimo. Delegatas į Tautų suvažiavimą Kieve ir Stockholmo 2-jąją konferenciją.

   Pirmininkauja Smolskis.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 37.

Radikalas.

 „Šalin zuikiai?“

 Vladas Nagevičius, laivyno gydytojas, „garbės matrosas“ patriotas, tautininkas, nepartinis, karštas nepriklausomybės gynėjas, smarkiai reagavęs prieš kairiųjų bailę pasiskelbti nepriklausomais: šalin zuikius!  Dėstis: bailius. Dabar didelės vertenybės – Karo Muziejaus organizatorius.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 38.

Socialistinis miškas.

   Bene tą nejautrumą ir negyvumą saviesiems dalykams dailininkas žinomiausius socialdemokratus papiešęs stuobriais: Petraškevičių, Digrį, Vincą Kapsuką-Mickevičių, drįsusį net savo Tėvynę okupuoti su svetima kariuomene, bolševikams betarnaudamas, Smolskį, Liutkevičių ir Vl. Požėlą.

 Iš to – miškas.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 39.

Žygis Maskvon.

   Juos tai „ruskij mužik“ Karlo Markso „Kapitalu“ nešinas pavilioja į Maskvą, būtent: Vl. Požėlą, G. Liutkevičių, Smolskį, Digrį, Petraškevičių, Liūdą, Vienažinskaitę-Purėnienę. Juos šuoliais vejas socialrevoliucininkas Balys.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 40.

Atostogos pas bolševikus.

 Revoliucijos siautimas Voroneže. Bolševikai ir subolševizėję gimnazijų mokiniai areštuoja savo geradarius mokytojus, jiemsgi mokyklas įsteigusius, bendrabučius laikiusius. Štai Centro Komiteto nariai: M. Yčas, dekanas Julionas Jasienskis ir gim. mokytojas Daukša matematikas Voronežo kalėjimo kieme „atostogas“ praleidžia.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 41.

Matematiko sielvartai.

Viduje to pat kalėjimo  gaišina laiką Daukšai-matematikui užduodami sielvarto: M. Yčas, M. Šleževičius ir dek. J. Jasienskis, Voronežo Komiteto pirmininkas.

LLMA, f. 374, ap. 1, b. 63, l. 42.

Scenarijus V.Žilinskaitės (J.Tumo-Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių motyvais“). Režisierius A. Dausa, vyr. operatorius J. Tomaševičius, dailininkai J. Čiuplys, L. Katinas ir F. Vaitiekūnienė. Geišę vaidina B. Bratkauskas.

LLMA, f. 546, ap. 1, b. 5, l. 2.

Scenarijus V.Žilinskaitės (J.Tumo-Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių motyvais“). Režisierius A. Dausa, vyr. operatorius J. Tomaševičius, dailininkai J. Čiuplys, L. Katinas ir F. Vaitiekūnienė. Geišę vaidina B. Bratkauskas.

LLMA, f. 546, ap. 1, b. 5, l. 4.

Scenarijus V.Žilinskaitės (J.Tumo-Vaižganto „Dėdžių ir dėdienių motyvais“). Režisierius A. Dausa, vyr. operatorius J. Tomaševičius, dailininkai J. Čiuplys, L. Katinas ir F. Vaitiekūnienė. Geišę vaidina B. Bratkauskas.

LLMA, f. 546, ap. 1, b. 5, l. 10.

LLMA, f. 574, ap. 1, b. 50, l. 1 a. p.

LLMA, f. 574, ap. 1, b. 50, l. 1.

LCVA, 1-17429.

LLMA, f. 617, ap. 1, b. 20, l. 1.

LLMA, f. 617, ap. 1, b. 20, l. 8.

LLMA, f. 617, ap.1, b. 20, l. 7.

LLMA, f. 172, ap. 1, b. 283, l. 23.

LLMA, f. 172, ap. 1, b. 283, l. 24.

LLMA, f. 172, ap. 1, b. 283, l. 25.

LLMA, f. 617, ap. 1, b. 24, l. 1.

LLMA, f. 617, ap. 1, b. 24, l. 2.

LLMA, f. 617, ap. 1, b. 24, l. 7.

LLMA, f. 617, ap. 1, b. 24, l. 8.