Paskutiniame plane už stalo, iš dešinės: pirmas A. Jurgelionis, antra B. Vileišytė, trečias gydytojas M. Devenis, ketvirta A. Vileišytė, penktas teisininkas, Kauno burmistras J. Vileišis, šešta žmona O. Kasakauskaitė-Vileišienė (A. Vileišytės tėvai), septintas Finansų, susisiekimo bei prekybos ir pramonės ministras M. Yčas. Kitoje stalo pusėje, iš dešinės: trečias inžinierius [Petras Vileišis], penktas kunigas, rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas, septintas dainininkas M. Petrauskas, jam iš dešinės – dailininkas A. Žmuidzinavičius. Kaunas, 1924 m. spalio 19 d.

Dvasininkija Vaižganto, galima sakyti, nemėgo. Gal dėl to, kad sutuokdavo jaunimą nieko nežiūrėdamas: nepriėjus išpažinties, net skirtingo tikėjimo. Kartais, sako, sutuokdavo jau susituokusius, bet aš tokių atvejų tiksliai negaliu nurodyti. Vieną kartą, man būnant pas jį, skambino vyskupas, barė Vaižgantą, kad įšventino aušrininkų vėliavą. Klausiau, kas čia taip griežtai kalbėjo, o jis plačiai neaiškino, tik prasitarė, jog vyskupas sakė: „ Žinai, Vaižgantai, vieną kartą susiprask ir pabaik.“ Kalbėdamas apie vyskupo perspėjimą, Vaižgantas pridūrė: „Reikia džiaugtis, kad jaunimas eina į bažnyčią, ateis laikai, kai viskas bus sunaikinta.“ 

Iš Barboros Mėginaitės-Lesauskienės atsiminimų

Didžiausias jo turtas – žmogiškumas

LCVA, P-43648.

LLMA, f. 151, ap. 1, b. 426,  l. 1.

Kauno laikraščiai savo kronikose vis žymėdavos nepaprastą Kauko ištvermę – per dešimtį dienų suklomis veselioti. Sulysdavo, sukūsdavo, bet, apetitą gerą turėdamas, vėl lengvai atsigaudavo. Kuo senyn, juo aiškiau nabašninkas jautė savo pašaukimą tarnauti gražiajai lyčiai, nepraleido nei vienų veselijų visame senamiestyje.

Daug pasidarbavęs, pilnas nuopelnų – jo ainių liko daugybė, - buvo palaidotas istoriškame Kauno „Gojuje“. Laidovių ceremonijas atliko Vladas Cibulskas, zokristininkas.  

Vaižgantas

Iš Nekrologo Kaukui

LLMA, f. 373, ap. 1, b. 10, l. 1.

1878 metais gydytojas Ivanas Radeckis netoli Nemuno vagos atrado stipriai mineralizuotą šaltinį. Jis buvo vadinamas Viktorijos vardu, o vėliau J. Tumui-Vaižgantui pasiūlius, pradėtas vadinti Vytautu.

Visai moderninis eiliavimas

Aš senas, bet per smarkus,

Aš jaunas, bet jau kremblys,

Aš nei šioks nei toks būro padaras, nebe

Tuo galu atsidvesiu, Aš – mokslinuos ir plunksninu

Ir man

Skiedžias smegenys.

 Vaižgantas

 Ištrauka iš Birštonuokimės

LCVA, P-21967.

LLMA, f. 283, ap. 1, b. 79, l. 1.