Alytaus miesto herbas. 1995–1996 m. LLMA. F. 793.  

Alytaus miesto vėliava. 1996 m. LLMA. F. 793.

1581 m. birželio 15 d. Lietuvos – Lenkijos valdovas Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo miesto teises ir herbą – raudoname lauke balta rožė. XVI a. balta rožė buvo švč. Mergelės Marijos atributas, ženklinęs nekaltybę ir skaistumą, dvasinį atsiskleidimą ir švarumą. 

Joniškėlio miesto herbas. 2004 m. LLMA. F. 793.

Joniškėlio miesto vėliava. 2004 m. LLMA. F. 793.

 Joniškėlis istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde pavaizduoti dobilo lapas simbolizuoja Joniškėlio žemės ūkio mokymo tradicijas, trys žvaigždės, primena bajorų Karpių, suvaidinusių reikšmingą vaidmenį miesto kūrimosi ir vystymosi eigoje, herbą.

Kalvarijos miesto herbas. 1996 m. LLMA. F. 793.

Kalvarijos miesto vėliava. 1996 m. LLMA. F. 793.

1705 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Mykolo Juozapo Sapiegos dėka Kalvarijos gyvenvietei suteiktos Magdeburgo miesto teisės ir herbas – iš dešinės pusės mėlyname lauke – Dievo Apvaizda, kairėje pusėje raudoname lauke – vartai su aukštu bokštu bei didžioji raidė K, apsupti apačioje surištomis laurų šakelėmis, virš kurių – karūna.

Kernavės miesto herbo variantas. 1997–1998 m. LLMA. F. 793.

Kernavės miesto herbas. 1997–1998 m. LLMA. F. 793.

Kernavės miesto vėliava. 1998 m. LLMA. F. 793.

1792 m. gegužės 25 d. Lietuvos – Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Kernavei suteikė Magdeburgo miesto teises ir herbą – sidabriniame lauke irstantys raudonų plytų vartai, kuriuose stovi šarvuotas karys, rankoje laikantis pakeltą sidabrinį kardą, kairėje prie peties – auksinį apvalų skydą. Po skydu ant auksinio kaspino raudonomis raidėmis užrašytas herbo devizas: „VERČIAU GYVYBĘ PRARASIU NEGU LAISVĘ“.

Kuršėnų miesto herbas. 1994 m. LLMA. F. 793.

Kuršėnų miesto vėliavos variantas. 1994 m. LLMA. F. 793.

Kuršėnai istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojamos žvaigždės dangaus fone, kurios primena Lauryną Ivinskį, poetą, publicistą, vertėją, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėją, liaudies švietėją, palaidotą Kuršėnuose, ir ąsotį, įprasminantį amatininkų, tautodailininkų darbus.

Linkuvos miesto herbas. 1994–1998 m. LLMA. F. 793.

Linkuvos miesto vėliava. 1998 m. LLMA. F. 793.

Linkuva istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojama mėlyna gegnė, simbolizuojanti upės vingį ir miesto vardo kilmę, dobilai – žemdirbystę, auksinis laukas – krašto turtingumą, sidabrinė bažnyčia – Linkuvos švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčią.

Obelių miesto herbo variantas. 1993 m. LLMA. F. 793.

Obelių miesto vėliava. 1993 m. LLMA. F. 793.

Obeliai istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojama mėlyna juosta – Kriaunos upė, sidabrinis laukas – Obelių ežeras, obelų žiedai – pats Obelių miestas.

Pakruojo miesto herbas. 1993 m. LLMA. F. 793.

Pakruojo miesto vėliava. 1993 m. LLMA. F. 793.

 Pakruojis istorinio herbo neturėjo. Herbo skyde vaizduojami Pakruojo miestui būdingi simboliai: vėjo malūnas ir vienintelis arkinis tiltas Lietuvoje.

Perlojos miesto herbas. 1992–1993 m. LLMA. F. 793.

Perlojos miesto vėliava. 1993 m. LLMA. F. 793.

1792 m. balandžio 26 d. Lietuvos – Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Perlojai suteikė Magdeburgo miesto teises ir herbą – sidabriniame lauke su žalia papėde žingsniuojantį stumbrą  su auksiniu lotynišku kryžiumi, stovinčiu ant viršugalvio.

Tauragės miesto herbas. 1996 m. LLMA. F. 793.

Tauragės miesto vėliava. 1996 m. LLMA. F. 793.

 Tauragė istorinio herbo neturėjo. Herbo raudoname skyde vaizduojamas medžioklės ragas simbolizuoja senovės medžioklę, čia vykusias kovas, taip pat primena miesto vardo kilmę. 

Žagarės miesto herbas. 1998 m. LLMA. F. 793.

Žagarės miesto vėliava. 1998 m. LLMA. F. 793.

 Žagarė istorinio herbo neturėjo. Herbo raudono fono skyde vaizduojami du sidabriniai raktai simbolizuoja iš dviejų miestų susikūrusį pasienio miestą Žagarę.