Jokūbas Zovė gimė 1948 m. sausio 3 d. Kamajuose (Rokiškio raj.). Tėvai – Pranciškus Zovė ir Genovaitė Zumbrickaitė-Zovienė. Jokūbas buvo penktas vaikas gausioje šešių vaikų šeimoje.
1954–1962 m. mokėsi Kamajų pradinėje ir vidurinėje mokyklose. 1962–1967 m. studijavo Telšių taikomosios dailės technikume metalo apdirbimo specialybės, 1969–1975 m. – Lietuvos dailės institute Grafikos fakultete grafiką. Dirbo meniniu redaktoriumi „Minties“ (1984–1989), „Vyturio“ (1989–1992), „Katalikų pasaulio“ (1995–1996) leidyklose. Nuo 1986 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, nuo 1992 m. – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dailininkas.
Kūrybinio darbo kryptys: knygų apipavidalinimas, atvirukai, plakatai, pašto ženklai, firmų logotipai, ilgametis Lietuvos karikatūristų draugijos narys. Piešti intensyviau pradėjo mokydamasis Technikume. Pirmoji personalinė piešinių paroda surengta 1965 m., kitos – 1998, 2008, 2016, 2020 metais. Nuo 1976 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrė iliustracijas įvairiems literatūros kūriniams, apipavidalino knygas. 1986 m. išleista P. Nerudos knyga „Odė spaudai“ pripažinta absoliučiai gražiausia 1986 metų knyga. Nuo 1976 m. sukūrė daugiau nei šimtą firminių ženklų ir emblemų. Laimėjo konkursus: Rokiškio 500 metų jubiliejaus ženklo (1999), Pasaulio lietuvių dainų šventės (1994), Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos logotipo (2012), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos logotipo (2016), Nacionalinės bibliotekos Judaikos centro ženklo ir kt. Yra Kamajų (2005), Paluknio (2011), Kriaunų (2022) vėliavų ir herbų autorius. Yra 27 Lietuvos pašto ženklų autorius.1989 m. jo sukurtas plakatas ,Skorosšivatel 1940“ publikutotas Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Rusijoje. Jį įsigijo Viktorijos ir Alberto muziejus Londone (Victoria and Albert Museum, trumpiau „V&A Museum“).
Dailininkas yra kaligrafijos meistras. Jo kaligrafijos kūrinys – 18,20 metro ilgio popieriaus lapo išrašyta Šv. Mato evangelija – pateko į Lietuvos rekordų knygą. 2016 m. vienos knygos parodoje eksponuota ranka perrašyta J. V. Getės knyga „Jaunojo Verterio kančios“. 2016 m. išleido knygelę „Kamajai. Gyvenimas už Šetekšnos“. Paskelbė atsiminimų monografijoje „Kamajai“ (2016). 2018 m. pasirodė pirmoji poezijos knygelė „Posmai be datų“.
***
„Ateina laikas, kai baugu žiūrėti pirmyn, bet norisi atsisukti atgal, pažiūrėti, ką esi gyvenime padaręs. Nors mažą, mažą dalelytę padaryto. Piešimas – dailininko „alma mater“. Piešimo aistrą pajutau būdamas septyniolikos-aštuoniolikos metų, mokydamasis Telšių taikomosios dailės technikume (dabar – Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla). Piešimas man tapo gyvenimu. Paskatintas dėstytojų, piešdavau kasdien: ką matydavau pro bendrabučio langą (kitapus gatvės buvo autobusų stotis pilna žmonių), mokslo draugus, po pamokų lankydamas „Piešimo būrelį“. Pasiekimai buvo stulbinantys. Dabar, praėjus pusei amžiaus, man kartais sunku atspėti, ar tai piešta „Telšių“ laikotarpiu, ar jau mokantis Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Datas ant piešinių atgaminti padeda tik pieštų žmonių veidai. Prisimenu jų vardus, prisimenu nepakartojamas jaunystės dienas...
Studijuojant Dailės institute, piešimas įgavo kitą lygį. Pirmasis piešimo mokytojas buvo Leonas Žuklys, ramus, kantrus ir taktiškas dėstytojas. Vyresniuose kursuose dėstė jau tuomet legenda tapęs Stasys Krasauskas. Būnant Dailės akademijos studentu pastebėjau, kad geriau man sekasi rašyti, negu piešti ar iliustruoti, o ir mano profesoriai pastebėjo šį mano talentą. Tad ilgainiui susikoncentravau ties kaligrafijos menu.“
Jokūbas Zovė
***
Skaidrės:
1. Jokūbas Zovė prie savo kūrinio – ant 18,20 m ilgio ir 0,5 m pločio pergamento ritinio kaligrafiškai perrašytos Šv. Mato Evangelijos – Nacionalinėje bibliotekoje. Fotografijos autorė – Sevilė Mamedaitytė. 2007 m.
2. Agentūros „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo diplomas už ilgiausią lietuvių kalba kaligrafinį rankraštį – „Evangelija pagal Matą“ iš Naujojo testamento. 2008 m.
Iš asmeninio Jokūbo Zovės archyvo.
