Iš Kauno miesto teatro istorijos 

XIX a. vid. – XX a. pr.

          Priminti Kauno miesto teatro istoriją paskatino tas  faktas, kad prieš 130 metų Kaune iškilmingai buvo atidarytas miesto teatras, o  Kauno regioniniame valstybės archyve yra saugomos bylos apie teatro statybą, spektaklių afišos ir kiti dokumentai.

          Šioje parodoje pristatomi dokumentai iš Kauno miesto valdybos, Kauno gubernijos civilinio gubernatoriaus kanceliarijos, Kauno teatro komiteto dokumentų fondų.

          Prof. Nijolė Lukšionytė – Tolvaišienė rašė, kad muzikinio teatro rūmuose labiau negu bet kuriame kitame pastate atsispindėjo istorinės, meninės ir ideologinės laikmečių permainos. Pats pastatas nuolatos buvo perstatomas, plečiamas.

          Teatras Kaune jau buvo žinomas nuo XVII amžiaus. XIX a. viduryje ir antroje pusėje teatras veikė  Perkūno name, po to - ,,Liepojos“ viešbučio patalpose Vilniaus gatvėje.

          Kauno teatro istorija tiesiogiai susijusi su miesto sodo kūrimu ir ten veikusių įvairių kultūrinių, pasilinksminimų  įstaigų veikla.   Miesto sodo teritorijoje iki 1833 m. buvo katalikų kapinės, panaikintos po 1863 m. sukilimo. Būsimo teatro vietoje stovėjo duonos kepykla. 1866 m. sodą išsinuomavo J. Rudolfas, pastatęs medinius paviljonus restoranui ir koncertams. 1890 m. vilnietis pirklys I. Šumanas miesto sode pradėjo statyti pasilinksminimų paviljoną.

          Kauno miesto valdyba dar 1887 m. nusprendė miesto sode statyti nuolatinius teatro rūmus. Svarbiausia problema buvo lėšos statybai. Miesto valdybai gauti finansavimą padėjo Kauno gubernijos labdaros organizacija ,,Vaikų prieglaudų globa“.  1889 m. buvo gautas leidimas  ir Kauno miesto valdyba įpareigojo gubernijos architektą J. Golinevičių parengti teatro projektą, kuris per metus buvo įgyvendintas. Statyba kainavo 40 tūkst. rublių. Teatro salėje  tilpo 500 žiūrovų. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m. sausio 9 d. N. Gogolio ,,Revizoriaus“ premjera.

          Teatro veikla tuo metu buvo neįsivaizduojama be Kauno gubernatoriaus vadovaujamo Kauno teatro komiteto.  Šis komitetas įsteigtas 1879 m. ir jo tikslas buvo ,,palaikyti ir vystyti rusų teatro reikalus Kauno mieste“. Teatro komitetas savo veiklai kasmet gaudavo po 1000 rublių, kuriais remdavo įvairias rusų artistų dramos trupes. Tiesa, dalis dokumentų yra fragmentiški, bet neabejotinai pateikia daugiau istorinių faktų.

          Miesto teatro, kaip kultūrinio gyvenimo ir miesto istorijos simbolio, dar laukė svarbios permainos, jame atsispindėjo visi  mūsų valstybės pagrindiniai istorijos posūkiai, dužo viltys, keitėsi valdžios.

Panaudota literatūra:                                                                                                                                                                    

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje, Kaunas, 2001