„Kiekvienas gyvas žmogus yra kūrėjas, poetas; kiekvienas kuria pagal savo išgales. Kai išgalės išsenka ar kai jų visai nėra, prasideda ardymo, mirties metas“, – daugiau nei prieš šimtą metų rašė Ignas Jurkūnas Šeinius.

I. Šeinius buvo talentingas kūrėjas-menininkas, rašytojas, Lietuvai padovanojęs romaną „Kuprelis“, apysakas „Bangos siaučia“, „Mėnesiena“, „Vasaros vaišės“. Tarptautinį skaitytojų pripažinimą pelnė švedų kalba parašęs memuarines publicistines knygas apie sovietų okupaciją Lietuvoje: „Raudonasis tvanas“, „Raudonasis potvynis kyla“, „Raudonasis tvanas plinta“, „Stebuklo belaukiant“. Taip pat jis buvo kūrėjas-diplomatas. Atstovaudamas Lietuvai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje jis vystė tvirtus šalių diplomatinius santykius, padėjo pamatus Lietuvos politikai Skandinavijos valstybėse.

Ignas Šeinius (tikroji pavardė Jurkūnas) gimė 1889 m. balandžio 2 d. Šeiniūnuose (Širvintų r.). Lankė Musninkų liaudies ir Gelvonų pradinę mokyklas. Baigė „Saulės“ mokytojų kursus Kaune. 1908 m. Peterburge eksternu išlaikė egzaminus, suteikiančius teisę dirbti mokytoju. Grįžęs į Lietuvą porą metų mokytojavo Vilniuje.

1915 m. tapęs neoficialiu Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti atstovu Stokholme, o po poros metų vedęs rusų kilmės švedę Ignas Šeinius ilgesniam laikui pasitraukė į Švediją. Vėliau gyveno ir kitose Skandinavijos šalyse. 1919 m. pradėjo oficialią diplomato tarnybą Danijoje, vėliau Suomijoje, o 1923 m. buvo paskirtas laikinuoju reikalų patikėtiniu Skandinavijos šalyse. 1927 m., uždarius Lietuvos atstovybę Skandinavijos šalyse, kurį laiką dirbo privačiose švedų bendrovėse. 1932 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo Kaune laikraščio „Lietuvos aidas“ redaktoriumi, vėliau ėjo Klaipėdos krašto gubernatūros spaudos patarėjo pareigas. 1939 m. paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šeinius pasitraukė į Švediją. 1943 m. gavo šios šalies pilietybę, tačiau ir toliau dirbo Lietuvos labui. Nuo 1955 m. iki pat mirties buvo Lietuvos atstovas Skandinavijos valstybėse.

Minėdami 130-ąsias rašytojo, politiko ir diplomato gimimo metines pristatome archyvinių dokumentų parodą. Parodoje plačiajai visuomenei pristatomi 2011 m. Švedijos nacionalinio archyvo į Lietuvą perduoti dokumentai, dabar saugomi Igno Šeiniaus asmens fonde Nr. 675, taip pat Užsienio reikalų ministerijos fondo Nr. 383 dokumentai, nuotraukos. Parodoje galima susipažinti su I. Šeiniaus asmens dokumentais – išrašais iš gimimo metrikų, studijų dokumentais; diplomatinės veiklos dokumentais – pranešimais, veiklos ataskaitomis, susirašinėjimu su Lietuvos diplomatijos šefu Stasiu Lozoraičiu. Parodoje skelbiami tarnybos ir žinių lapai, biografija, prašymas priimti į Lietuvių tautininkų sąjungą. Nemažą eksponatų dalį sudaro I. Šeiniaus kūrybinės veiklos dokumentai – publicistiniai straipsniai, kūrinių ištraukos, recenzijos.

Kviečiame apžiūrėti parodą.