Paroda ,,Faktai, artefaktai, žmonės“
Minėdami Archyvų metus pristatome virtualią parodą ,,Faktai, artefaktai, žmonės“. Šioje parodoje pirmiausia supažindiname su Centralinio valstybės archyvo (šio archyvo dokumentų fondas saugomas LCVA) pėdsakais mūsų Archyve: išlikusiais to laikotarpio fondų apyrašais su autentiškais archyvarų įrašais ir pastabomis, Centralinio valstybės archyvo direktoriaus susirašinėjimo dokumentus su Kauno miesto valdyba. Tai, kad Archyvui patalpos buvo skirtos buvusios Kauno karinės tvirtovės VII-ajame forte ir jam suteiktas adresas ,,Kaunas, palei Ukmergės plentą 7 fortas“ dabar kelia šypseną, tačiau Tarpukariu kito adreso ir nebuvo, užtat nuo 1924 m. iki dabar turime Archyvo gatvę. Juozas Oleka, Konstantinas Andrejevas - Centralinio valstybės archyvo direktoriai, kurių LR vidaus pasų kortelės puikuojasi parodoje. Ypatingos pagarbos nusipelno ir Valstybės archeologijos komisijos nariai Eduardas Volteris, Vladas Nagius-Nagevičius, kurie labai rūpinosi dokumentų ir archyvų išsaugojimu Lietuvoje, taip pat LR Švietimo ministras Kazys Bizauskas bei architektas Vladimiras Dubeneckis, prisidėję prie Centralinio valstybės archyvo steigimo ir įsikūrimo. Kauno technologijos universiteto bibliotekoje saugoma 1933 metų Centralinio valstybės archyvo vedėjo Konstantino Andrejevo nuotrauka saugyklose - vienintelis parodos dokumentas, vaizdžiai iliustruojantis to meto archyvo patalpas. Šioje parodoje pirmą kartą pristatome Kauno socialinio aprūpinimo įstaigos dokumentų fonde (R-1052) esančios pensininko – 1922-1935 m. buvusio Centralinio valstybės archyvo vedėjo - Konstantino Andrejevo bylos dokumentus. Tai Konstantino Andrejevo dokumentai, pateikti Valstybės tarnautojų pensijoms ir pašalpoms skirti komisijai: 1921 m. balandžio 19 d. Lietuvos pasiuntinybės Rusijoje pažymėjimas Nr.4807, 1928 m. balandžio 5 d. prašymas LR Švietimo ministerijai užskaityti jo tarnybos Rusijoje laiką Lietuvos valstybės tarnautojo pensijai gauti bei 1935 m. K. Andrejevo tarnybos lapas. Manome, kad šie dokumentai papildys Centralinio valstybės archyvo vedėjo Konstantino Andrejevo biografiją.
Dabartinė Archyvo buveinė vidiniame Maironio gatvės kieme mena kitą įdomų Kauno istorijos faktą, kad šioje vietoje dar 1865 m. turtingas pirklys M. Hausmanas savo valdoje pasistatė maldos namus, kuriuose dabar yra Archyvo saugyklos.
Archyvų metų parodai dokumentai parinkti iš visų mūsų Archyve saugomų istorinių laikotarpių nuo XVIII a. pab. iki 1990 m. balandžio mėn. – seniausi, reti, pirmą kartą demonstruojami, vizualūs, įspūdingi savo forma ar turiniu, su netikėtais radiniais, retomis XIX a. pab. –XX a. Kauno gubernijos liaudies mokyklų mokytojų, melamedų (žydų mokytojas), šauktinių nuotraukomis. Demonstruojame seniausius mūsų Archyve saugomus dokumentus: XVIII a. pab. Pažaislio kamaldulių vienuolyno vienuolių vaistų receptus, 1788 m. Kauno miesto inventorių, 1816 - 1818 m. Kauno miestiečių revizinius sąrašus, seniausią mūsų Archyve žinomą 1838 m. lietuvių kalba (žemaičių kalba) parašytą testamentą. Parodoje eksponuojami ir draudžiamosios lietuviškos spaudos leidiniai, XIX a. teismų bylose pasitaikantys daiktiniai įrodymai, Žemaitijos bajorų Orvidų giminės XV- XVIII a. genealoginis medis, XVIII a. pab. Kauno magistrato knyga, kurioje įrašyta 1794 m. gegužės 1 d. Kauno miesto piliečių (miestiečių ir bajorų) priesaika Vilniuje rezidavusiai sukilimo vadovybei – Lietuvos Aukščiausiajai Tautinei Tarybai. Storiausia 1856 m. Kauno gubernijos valdybos protokolų byla (3357 lapai) ir toliau ,,laukia“ savo skaitytojų.
Gausiausia parodoje pateiktų dokumentų dalis skirta Kauno miesto istorijai: eksponuojamas 1861 m. Kauno miesto planas, 1876 m. Kauno teatro afišos, 1897 m. Kauno gubernijos valdybos rūmų projektas, Kauno miesto kareivinių sklypo –Novobazarnaja aikštės (dab. Vienybės aikštė) planas. Tarpukario Kauno miesto savivaldybės veiklos ataskaitos su retomis renginių nuotraukomis, 1935-1936 m. visuomeninį ir politinį gyvenimą atspindinčios afišos, to laikotarpio keli Kauno miesto pastatų projektai, 1936-1939 m. aerogeodezinės nuotraukos iliustruoja Laikinosios sostinės vystymąsi ir plėtrą, o užrašyti pasakojimai apie mįslingus Kauno Rotušės požemius ,,nukelia į viduramžius“. Iš Tarpukario Kauno gimnazijų dokumentų fondų parodoje pirmą kartą pristatome 1938 m. Marijos Birutės Alseikaitės (būsimosios mokslininkės – archeologės ir antropologės, archeomitologijos pradininkės) Kauno ,,Aušros“ mergaičių valstybinės gimnazijos baigimo atestatą, 1940 m. Juozo Lukšos (būsimojo Lietuvos rezistento Juozo Lukšos – Daumanto) ,,Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos baigimo atestatą, 1939 m. Vincento Sladkevičiaus (būsimojo kardinolo ir Kauno arkivyskupo) Kauno privatinės Jėzuitų gimnazijos baigimo atestatą. O kaip turėjo atrodyti gimnazistai - atsakymą galima rasti Kauno ,,Aušros“ berniukų valstybinės gimnazijos byloje, kurioje pateikti mokyklinių uniformų eskizai su puikiai išsilaikiusiais audinių pavyzdžiais.
Sovietinį laikotarpį iliustruoja didžiausias (402 cm x 560 cm) mūsų Archyve saugomas dokumentas – tai 1961 m. patvirtinta 1959-1965 m. Kauno miesto septynmečio išdėstymo schema - išsamus Kauno miesto būklės įvertinimas, kuriuo remiantis numatyta miesto plėtra 7 metų laikotarpiui. 1955 metų ,,Pergalės“ fabriko daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, 1960 m. J. Janonio aikštės (dab. Vienybės aikštė) išplanavimo projektai, 1968 m. Kalniečių gyvenamojo rajono eksplikacija iliustruoja Kauno miesto architektūros raidą sovietmečiu.
Simboliškai parodą užbaigia Lietuvos Atgimimo laikotarpio ir vėl nepriklausomos Lietuvos Kauno istorijos dokumentai. Tarp jų išsiskiria neišvaizdi, tačiau ypatingai vertinga byla, saugoma Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Kauno tarybos dokumentų fonde - tai mėlynos spalvos kontorinis sąsiuvinis, kuriame užfiksuotos LPS Kauno tarybos posėžių stenogramos nuo 1988 m. gruodžio 14 d. iki 1989 m. rugpjūčio 21 dienos. 1989 m. Kauno miesto prokuratūros bylos dokumentai dėl Romo Kalantos reabilitacijos, dokumentai, susiję su pirmaisiais rinkimais į Kauno miesto tarybą 1990 m. balandžio mėnesį – visa tai tik labai nedidelė dalis dokumentų, saugomų Kauno regioniniame valstybės archyve, kuriuos ir pristatome parodoje. Tai - nenuginčijami mūsų istorijos faktai ir artefaktai, kuriuos kūrė tų istorinių įvykių akivaizdoje gyvenę žmonės...
Kadangi ši paroda parengta stacionarios parodos pagrindu, tai pasibaigus karantinui kviečiame ir ,,gyvai“ susipažinti su dokumentais.