Daina tebūna mūsų malda Kūrėjui.

Elena Laumenskienė-Stanek, Morauskienė

Muzika yra ir dorinio auklėjimo priemonė. Žinome, kaip švelniai ji veikia žmogaus sielą, koks galingas šis faktorius, ypač jaunuolių sieloms, kurios godžios įspūdžių. Greit jas galima paveikti, palenkti prie grožio.

...Padėkit jaunimui atskleisti svajonių pasaulį, nuraminti sielą.

Iš E. Laumenskienės kalbos,

pasakytos per Kauno radiją Liaudies konservatorijos atidarymo proga

Šiais metais sukanka 140 metų nuo Elenos Laumenskienės-Stanek, Murauskienės gimimo – pianistės, pedagogės, pirmosios Lietuvos profesionalios kompozitorės moters. Savo neišsenkančia energija ir meile muzikai ji daug pasitarnavo Lietuvos profesionaliosios muzikos menui žengiant pirmuosius žingsnius.

Gimė 1880 m. liepos 4 d. Radviliškyje.

1982 m. Stanekų šeima persikėlė į Vilnių. Skambinti fortepijonu pramoko iš mamos, 1892–1900 m. mokėsi pas tuo metu garsią pianistę F. Pšibilskaitę, pradėjo rašyti nedideles pjeses fortepijonui. 

1992–1897 m. lankė Vilniaus Imperatorišką Marijos mergaičių gimnaziją.

1900 m. su tėvais išvyko į Maskvą, įstojo į Maskvos konservatoriją, mokėsi pas A. Gubertą, A. Skriabiną ir 1907 m. baigė K. Igumnovo fortepijono klasę, gavusi laisvo menininko diplomą. 

1908 m. grįžo į Vilnių, iki 1915 m. Vilniuje dėstė privačioje Z. Jakubowskio muzikos mokykloje, vėliau –  Rusų muzikos draugijos Vilniaus skyriaus muzikos mokykloje.

Domėjosi tapyba, lankė I. Rybakovo piešimo ir dailės mokyklą.

1915 m. Vilniaus Muzikos Mokykla buvo evakuota į Maskvą (Didysis karas), o 1918 metų gale – likviduota.

1915–1920 m. E. Laumenskienė gyveno Maskvoje, dirbo Filharmonijos draugijos muzikos mokykloje, įvairiose fortepijono studijose, privačiai studijavo kompoziciją pas A. Iljinskį, kūrė romansus, pjeses fortepijonui.

1920 m. grįžo į Lietuvą, 1921 m. buvo pakviesta dėstyti fortepijoną Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. – konservatorijoje.

1921–1930 m. vadovavo savo privačiai fortepijono studijai.

1930 m. įsteigė Liaudies konservatoriją (veikė iki 1940 m.), jai vadovavo, išlaikė ir dėstė.  Konservatorijoje kasmet mokėsi apie 50 mokinių, už nedidelį mokestį (neturtingieji veltui) jie buvo mokomi specialiųjų ir teorinių muzikos dalykų, rengiami stoti į Kauno konservatoriją. Be atlyginimo dėstė J. Bendorius, J. Čiurlionytė, B. Dvarionas, J. Karosas, K. Kaveckas, J. Nabažas, A. Račiūnas.

Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus vidurinėje muzikos mokykloje, 1945–1949 m. – Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, 1949–1960 m. – Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje, nuo 1946 m. profesorė.

1921 metų rudenį Kaune surengė pirmąjį fortepijono koncertų ciklą, vėliau koncertavo Maskvoje, Vilniuje, Kaune, propagavo rusų ir Vakarų klasikų kūrinius.

Kurti pradėjo nuo 1915 m., nuo 1945 m. yra Lietuvos TSR kompozitorių sąjungos narė. Sukūrė daugiau kaip 300 kūrinių – dainų, romansų, pjesių fortepijonui, smuikui ir violončelei, smuikui ir fortepijonui, kūrinių vaikams. Mėgstama jos muzikos forma – miniatiūra.

Nuo 1908 m. iki mirties dirbo pedagoginį darbą, parengė ištisą eilę pianistų-atlikėjų, pedagogų, jos fortepijono klasėje mokėsi kompozitoriai ir muzikologai: J. Antanavičius, K. Brundzaitė, V. Laurušas, B. Kutavičius, M. Novikas, A. Raudonikis.

1956 m. pedagogei suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos garbės vardas.

Mirė 1960 m. kovo 24 d. Vilniuje. Palaidota Kauno Eigulių kapinėse.

Kelionėn į muzikos pasaulį E. Laumenskienė kviečia visus.

...Kam sunku ir skaudu, kieno siela ilgisi grožio. Tegu mūsų dainos jus nuramina, sušildo, tegu visos skriaudos, visi gyvenimo rūpesčiai dingsta užburiančiose melodijose ir pasakiškoje harmonijoje. Daina tebūna mūsų ryto ir vakaro malda Kūrėjui.

Iš E. Laumenskienės kalbos,

pasakytos per Kauno radiją Liaudies konservatorijos atidarymo proga

                                                                                                                                     Virtualią parodą parengė Virginija Eleonora Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomų dokumentų.