1978 m. birželio 14 d., kaip pogrindinė organizacija, buvo įkurta Lietuvos laisvės lyga. Minint šią gražią istorinę sukaktį Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „BE LAISVĖS NENURIMSIM!“. LIETUVOS LAISVĖS LYGAI – 45.

Lietuvos laisvės lyga siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. Rengė mitingus, platino antisovietinę literatūrą. Jai vadovavo Antanas Terleckas. Kiti žymesni veikėjai – dr. Algirdas Statkevičius, Jonas Gelažius, Arūnas Trukanas, Julius Sasnauskas. Vytautas Bogušis. 1995 m. lapkričio 8 d. įregistruota kaip politinė partija. 2001 m. įsijungė į Lietuvos dešiniųjų sąjungą, o 2003 m. nutraukė veiklą.

Aštuntajame dešimtmetyje okupuotoje Lietuvoje rusenęs pilietinis pasipriešinimas tapo viešesnis, išryškėjo kelios antisovietinio pasipriešinimo sąjūdžio kryptys: religinė, tautinė, tautinė-liberalioji. Tautinės krypties atstovai siekė puoselėti lietuvybę, saugoti tautinį tapatumą, jų politinis idealas buvo nepriklausoma Lietuva. Viena ryškiausių šios pakraipos organizacijų buvo Lietuvos laisvės lyga.

Svarbiausi su Lietuvos laisvės lyga susiję leidiniai – tai dar šios organizacijos ištakas menantis 1976–1977 m. leistas tautinės pakraipos pogrindžio leidinys „Laisvės šauklys“ (išėjo 5 numeriai). 1977 m. rugpjūčio mėn. KGB susekus leidėjus, „Laisvės šauklys“ nustojo ėjęs. Ypač radikalių tautinių nuostatų 1979–1981 m. leistas Lietuvos laisvės lygos pogrindžio leidinys „Vytis“ (išėjo 6 numeriai, 7-as numeris pateko į KGB rankas). 

Lietuvos valstybės naujasis archyvas 2002 m. priėmė saugoti Lietuvos laisvės lygos veiklos dokumentus (1931-01-27–1993-01-06), kurių dalis nugulė ir šioje parodoje. Joje supažindinama su Lietuvos laisvės lygos istorija, pateikta kreipimaisi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimą, politines partijas ir organizacijas, piliečius, Antano Terlecko kalbų, pasakytų renginių, susitikimų metu, pasisakymų tekstai, leidinių, straipsnių, fotografijų.

Malonios peržiūros!

Parodos partneriai:
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas;
Lietuvos ypatingasis archyvas;
Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

***
Skaidrės:
1. Parodos meninė vizualizacija. Autorius – dail. Jokūbas Zovė. 2023 m.