Virtualios parodos |

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Parodos žemėlapis

Lietuvos valstybės istorijos archyvas

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Palaimintasis JUOZAPATAS, Polocko arkivyskupas, 1623 m. rusėjo 28 d. žiauriai nužudytas, Vitebske ir Dauguvoje nuskandintas. Zigmanto III įsaku Didysis Lietuvos etmonas Leonas Sapiega 5000 žudikų nubaudė mirties bausme ir suradęs Kankinio palaikus palydėjo į Palenkės Bialą, kur iki šių dienų saugomas.

Paveikslėlis rastas tarp 1863–1864 m. sukilimo patriotinės spaudos ir atsišaukimų.

Spaudinys. Autorius nežinomas. [XIX a. vid.]. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 4, b. 374, l. 233

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Romos popiežiaus Klemenso VIII bulė dėl unijos su Abiejų Tautų Respublikos stačiatikiais sudarymo

Rašytinis dokumentas. 1596 m. vasario 7 d. Lotynų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1999, ap. 1, b. 10, l. 1

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Romos katalikų bažnyčios popiežius Klemensas VIII (1592–1605)

Dailininkas nežinomas.

Šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Papst_Clemens_VIII_Italian_17th_century.jpg

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Kijevo metropolito Michailo Ragozos ir Lietuvos rusų vyskupų soboro aktas, sudarytas Lietuvos Brastoje, apie jų sąjungą su Romos katalikų bažnyčia ir popiežiaus Klemenso VIII valdžios pripažinimą

Rašytinis dokumentas (nuorašas). 1596 m. spalio 8 d. Senoji gudų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1999, ap. 1, b. 10, l. 8

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus miesto panorama XVII a. pradžioje

Greta kitų Vilniaus šventovių matosi ir Šv. Trejybės ansamblio siluetas (dešinėje panoramos pusėje Nr. 18).

Tomo Makovskio graviūros (apie 1600 m) nuotrauka. Iš [Marijono Vandalino Stepono] Broel-Pliaterio asmeninio archyvo. XX a. I pusė.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 3, b. 312, l. 7

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus vaivados Leono Sapiegos aktas, kuriuo jis patvirtina kai kuriuos ankstesnio Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos 1604 m. priimto sprendimo straipsnius dėl pagalvės ir prekybos mokesčių Vilniuje

Rašytinis dokumentas. Patvirtintas Leono Sapiegos parašu ir anstpaudu bei Vilniaus paseniūnio Jarošo Sorokos parašu. Vilnius, 1623 m. spalio 10 d. Lenkų ir rusėnų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1282, ap. 5, b. 47, l. 1–1v

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus vaivados Leono Sapiegos aktas, kuriuo jis patvirtina Vilniaus vaivados Jono Karolio Chodkevičiaus 1617 m. gegužės 28 d. priimtą instrukciją dėl prekybos mokesčių bei dėl pilininko (horodničiaus) ir miesto (magistrato) jurisdikcijų Vilniuje nustatymo

Rašytinis dokumentas. Patvirtintas Leono Sapiegos parašu ir anstpaudu bei Vilniaus paseniūnio Jarošo Sorokos parašu. [1623] m. Lenkų ir rusėnų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1282, ap. 5, b. 48, l. 2–3

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Pranešimas (innotescentia) visiems Lenkijos ir LDK Šv. Bazilijaus ordino archimandritams, konsultoriams, vienuolynų vyresniesiems (igumenams) ir kitiems dvasininkams dalyvauti 1717 m. liepos 11 d. numatytoje unitų Generalinėje kongregacijoje (susirinkime) Naugarduke

Spaudinys. Patvirtintas antspaudu ir parašais. 1717 m. balandžio 3 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 597, ap. 2, b. 86, l. 127

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Kijevo metropolito Juozapo Benjamino Rutskio pasikeitimo raštas Vilniaus Švč. Trejybės bazilijonų vienuolynui, kuriuo jis perduoda bazilijonams jam priklausančią Svyrionių dvaro Vilniaus paviete dalį, o iš vienuolių perima Rutos dvarą Naugarduko paviete

Rašytinis dokumentas (nuorašas). 1636 m. birželio 1 d., 1752 m. sausio 29 d. Senoji gudų ir lotynų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 23 (SA), ap. 1, b. 32, (Spr. 5131, Gorb. 5144), l. 49–51v

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Kijevo ir Rusios unitų metropolitas Juozapas Benjaminas Rutskis (1613–1637)

Dailininkas nežinomas.

Šaltinis: https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Jazep_Rucki._%D0%AF%D0%B7%D1%8D%D0%BF_%D0%A0%D1%83%D1%86%D0%BA%D1%96.jpg

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolių ordino antspaudas

1672 m. Ant 1780 m. rašyto dokumento.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 604, ap. 1, b. 653, l. 6–6v

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Šv. Bazilijaus ordino protoarchimandrito Porfirijaus Skarbeko-Važinskio raštas Lietuvos provincijos bazilijonų vienuolynams

Spaudinys. 1780 m. birželio 21 d. Lotynų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 605, ap. 9, b. 8, l. 1

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Polocko, Minsko ir Vilniaus bazilijonų vienuolynų dokumentų rejestras

Rašytinis dokumentas. 1784 m. balandžio mėn. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 610, ap. 3, b. 364, l. 1–2

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Unitų metropolito Teodosijaus Rostockio ganytojiškas laiškas dėl: 1. iškilmingų pamaldų laikymo Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo proga; 2. draudimo krikštyti vaikus be tėvų sutikimo; 3. mišių laikymo už velionės Elenos Lesnickaitės Grocholskienės – daugelio cerkvių fundatorės – sielą.

Spaudinys. Radomyšlis (Ukraina), 1791 m. rugpjūčio 1 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 634, ap. 3, b. 69, l. 1

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Kijevo metropolinėje arkivyskupijoje 1773–1794 m. veikusių ir naujai įsteigtų graikų unitų cerkvių sąrašas

Rašytinis dokumentas. Radomyšlis (Ukraina), 1794 m. rugsėjo 18 d. Lenkų ir lotynų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 634, ap. 3, b. 96, l. 1–2v

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus gubernijos bazilijonų vienuolynams priklausiusių fundacijų aktų sąrašas

Rašytinis dokumentas. 1809 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 567, ap. 2, b. 200, l. 23v–24

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus, Žemaičių, Podolės Kameneco, Minsko, Mogiliovo, Lucko ir Lietuvos graikų unitų diecezijų (vyskupysčių) parapijinių cerkvių abėcėlinis sąrašas

Rašytinis dokumentas. [1829 m.]. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 634, ap. 3, b. 641, l. 1–23v

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Juozapas Semaška (1799–1868), Vilniaus unitų vyskupas (1833–1839), Vilniaus ir Lietuvos metropolitas

Jis dar prieš įšventinimą Rusijos valdžiai buvo pasižadėjęs pereiti į stačiatikybę. 1839 m. organizavo Polocko sinodą ir unitų bažnyčios atstovų vardu paprašė caro unitų bažnyčią prijungti prie stačiatikių.

1839 m. vasario 12 d. Polocko aktas panaikino 1596 m. Brastos uniją ir faktiškai pavertė šiuolaikinės Lietuvos ir Baltarusijos žemių graikų katalikų (unitų) Bažnyčią Rusijos ortodoksų bažnyčios dalimi.

Fotografija. Autorius nežinomas. [XIX a.].

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 149, l. 1

BAZILIJONAI LIETUVOJE (LVIA)

Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios paminklų atnaujinimo ir Leono Sapiegos atminimo įamžinimo komiteto atmintinė

Tarp įvairių L. Sapiegos nuopelnų valstybei atmintinėje minima ir jo veikla Šv. Juozapato byloje. 1623 m. karalius Zigmantas Vaza paskyrė L. Sapiegą vadovauti šį nusikaltimą tyrusiai komisijai: „Kaltus dėl Polocko arkivyskupo Šv. Juozapato Kuncevičiaus nužudymo griežtai, bet teisingai nubaudė mirtimi...“.

Leonas Sapiega (1557–1633), Lietuvos didžiosios kunigaikštystės politinis veikėjas, garsėjęs tolerancija kitatikiams, dosnus įvairių bažnyčių fundatorius, Šv. Juozapato amžininkas.

Sapiegos buvo vieni aktyviausių Palaimintojo Šv. Juozapato palaikų globėjai. LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega pirmasis iš didikų 1650 m. fundavo didžiulį sidabrinį sarkofagą-relikvijorių, kuris buvo pastatytas Polocko katedroje marmuriniame koplyčios altoriuje, vėliau buvo pervežtas į Palenkės Bialą. Manoma, kad XIX a. viduryje šis sarkofagas dingo.

Spaudinys. Vilnius, 1933 m. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 23, b. 45, l. 50