„BALTIJOS KELIAS“ IR UNESCO PROGRAMA „PASAULIO ATMINTIS"

UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ (UNESCO Memory of the World Programme) pradėta įgyvendinti 1992 metais. Jos tikslas – kuo plačiau paskleisti žinią apie ypatingas pasaulio šalių valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas ir neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin.

Šios programos atsiradimą inicijavo Lietuva. 1991 m. rudenį mūsų valstybei tapus UNESCO nare, Generalinės konferencijos 26-osios sesijos iškilmingos ceremonijos metu, pasiūlymą sukurti dokumentiniam paveldui skirtą programą pateikė inauguracinį pranešimą skaitęs tuometinis Lietuvos kultūros ministras Darius Kuolys. Ši idėja subrendo trijų žmonių mintyse ir pokalbiuose. Tie žmonės – tai minėtasis Darius Kuolys, nuolatinė atstovė prie UNESCO, šviesaus atminimo ambasadorė Ugnė Karvelis ir tuometinis UNESCO Generalinio direktoriaus pavaduotojas informacijai ir komunikacijai Henrikas Juškevičius. Idėją UNESCO valstybės narės priėmė su didžiausiu susidomėjimu.

Dokumentinis paveldas – tai kalbų, tautų, kultūrų įvairovė, pasaulio ir jo atminties veidrodis, nepagražintai primenantis pasaulio įvykius, visuomenių raidą, valstybių klestėjimą, diktatūrų žlugimą, kultūros išlikimą ir svarbiausius pasaulio įvykius nuo seniausių laikų. Rašytinis, fotografijų ar kitos rūšies dokumentinis paveldas yra labai trapus, todėl nesaugomas ir neprižiūrimas gali sunykti. Tuomet žmonija prarastų galimybę iš kartos į kartą perduoti papirusuose, pergamentuose, rankraščiuose, dainų tekstuose, natose, muzikos, fotografijose, vaizdo ir garso bei kitos rūšies dokumentuose esančią informaciją.

Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ savo veiklą koncentruoja dviem kryptim – pildydama tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ ir skatindama dokumentinio paveldo skaitmenizavimą bei visuotinį prieinamumą prie pačių įvairiausių dokumentų ir jų kolekcijų.

Pasaulinės svarbos dokumentinio paveldo registras „Pasaulio atmintis“ (Memory of the World Register) buvo pradėtas pildyti 1997 metais. Šiuo metu šiame registre yra 527 dokumentai arba jų kolekcijos – rankraščiai ir dokumentai, menantys kolonijinius laikus, liudijantys valstybių istoriją, garsių rašytojų, poetų, kompozitorių kūriniai bei asmeniniai laiškai ir kiti pasaulinės reikšmės dokumentai: kaligrafiniai rankraščiai senosiomis arabų ir persų kalbomis, finikiečių alfabetas, Rigvedos raštai, viduramžių laikotarpio rankraščiai apie mediciną ir vaistus, dokumentai, liudijantys Sueco kanalo statybą, Australijos kalinių istoriją, Nobelio šeimos archyvas, XIX a. Lotynų Amerikos fotografijos, pašto ženklai, garso, vaizdo ir kitokio pobūdžio dokumentinis paveldas.

2009 m. į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos, viena iš jų – „Baltijos kelias“ – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom). Rengusieji šios kolekcijos nominacinę paraišką siekė pabrėžti, kad „Baltijos kelias“ – tai visam pasauliui svarbus XX amžiaus pabaigos įvykis, suvienijęs tris Baltijos šalis nepriklausomybės atkūrimo siekiui. Beveik du milijonai žmonių, susikibusiomis rankomis nuo Vilniaus, per Rygą, iki Talino, nutiesė savo laisvės kelią ir parodė nenugalimą laisvės troškimą ir demokratišką apsisprendimą atkurti II Pasaulio karo metu prarastą valstybingumą.

Pirmą kartą mintis parengti bendrą trijų Baltijos valstybių paraišką ir siekti akciją „Baltijos kelias“ įrašyti į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, kilo 2003 m. Gdanske vykusiame regioniniame Baltijos šalių nacionalinių komitetų „Pasaulio atmintis“ susitikime. Neseniai veiklą atnaujinusio Lietuvos nacionalinio komiteto nariai kolegoms iš Latvijos ir Estijos pasiūlė parengti bendrą akcijos „Baltijos kelias“ paraišką, atspindinčią 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykius. Įvertinus Lietuvos, Latvijos ir Estijos atminties institucijose saugomus dokumentus, galutinis sprendimas rengti tokią paraišką buvo priimtas 2005 m. spalio 26–29 d., tuomet Vilniuje susirinko Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos nacionalinių komitetų „Pasaulio atmintis“ atstovai.

„Baltijos kelias“ suvienijo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus, tad ir paraiškos rengime dalyvavo ir medžiagą bei dokumentus teikė visų trijų valstybių nacionalinių archyvų ir bibliotekų, nacionalinių komitetų „Pasaulio atmintis“, nacionalinių UNESCO komisijų, Latvijos tautos fronto muziejaus, Estijos okupacijos muziejaus, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kitų atminties institucijų bei įstaigų atstovai. Konsultacijomis ir patarimais prisidėjo Lenkijos bei Vokietijos nacionalinių UNESCO komisijų ir nacionalinių komitetų „Pasaulio atmintis“ specialistai.

Siekiant dokumentą ar dokumentų kolekciją įtraukti į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, reikia parengti išsamią paraišką. „Baltijos kelias“, nors ir nebuvo visiškai spontaniška akcija, vis dėlto tai nebuvo kruopščiai suplanuotas renginys, jo organizavimas vyko keturiomis kalbomis – lietuvių, latvių, estų ir tuomet visų mokėta rusų kalba, organizacinių priemonių ir techninių galimybių taip pat negalime lyginti su šiandieninėmis, tad darbo grupei visų pirma reikėjo nutarti, kokie konkrečiai dokumentai  (užrašai, nuotraukos, kino, video ir audio įrašai) turėtų sudaryti bendrą trijų Baltijos šalių nominaciją, išspręsti autorinių teisių klausimus ir tuo pačiu sugebėti parodyti žmonių emocijas ir ore tvyrojusį bebaimį žmonių bendrumo, draugystės ir pasiryžimo žengti pirmyn į tikrąjį valstybingumą jausmą.

Jungtinė darbo grupė daugiausiai dirbo nuotoliniu būdu, taip pat darbo grupės susitikimai 2006 m. gruodžio 4–5 d. įvyko Taline, o 2007 m. rugsėjo 20–21 d. – Rygoje.

Paraiška UNESCO programai „Pasaulio atmintis“ buvo pateikta 2008 m. kovo 28 d.

Nominacinę paraišką sudarė ir į tarptautinį registrą įrašytos „Baltijos kelią“ liudijančios nuotraukos, kino, video ir audio medžiaga, tame tarpe Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos posėdžių 1989 m. liepos 25 d. ir rugpjūčio 15 d. įrašai bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo VI sesijos pirmojo posėdžio, įvykusio 1989 m. rugpjūčio 23 d., pareiškimas ir kreipimasis į pasaulio tautas, valstybių vyriausybes ir visus geros valios žmones, taip pat 1989 m. rugpjūčio 23 d.  LTV „Panoramos“ laida, kino žurnalas „Lietuvos kronika“ Nr. 18 ir kiti susiję dokumentai. Visų Lietuvos pateiktų dokumentų saugotojas – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.

Kartu su paraiška buvo pateiktas dokumentinis filmas „Baltic Way. The Story of a 600 km. Long Human Chain in the Baltic“ ( http://www.unesco.org/archives/multimedia/document-3486 ).

Baltijos kelio dokumentinio paveldo matomumui stiprinti buvo sukurta trijų Baltijos valstybių informacinė interneto svetainė ( http://www.balticway.net/lt/1989-m-rugpjucio-23-d-akcija-baltijos-kelias/ ).

Nominacinės paraiškos teikimą ir „Baltijos kelio“ svarbą nepriklausomybę išsikovojusių Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumui neabejotinai sustiprino tai, kad 2008 m. gruodžio 6 d. Baltijos asamblėja 2009-uosius paskelbė 20-ųjų Baltijos kelio metinių metais bei priėmė rezoliuciją dėl Baltijos kelio 20-mečio. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad „šia akcija Estija, Latvija ir Lietuva parodė pasauliui, kad istorijos eiga, valstybių ir tautų likimas gali būti keičiami bei kraujo praliejimo ir smurto. Taip Baltijos tautos pelnė tarptautinės visuomenės paramą ir pripažinimą, taip pat ne tik kitiems, bet ir sau įrodė savo dvasios tvirtumą, žmogiškąjį orumą ir demokratinį potencialą“.

Be to, 2009 m. sausio 15 d. LR Seimo nutarimu Nr. XI-150 2009-ieji buvo paskelbti Baltijos kelio 20-mečio metais, o apie „Baltijos kelio“ akcijos svarbą ir galimą kolekcijos įtraukimą į tarptautinį registrą buvo kalbama 2009 m. gegužės mėnesį vykusiame Prezidento Valdo Adamkaus susitikime su tuometiniu UNESCO Generaliniu direktoriumi Koichiro Matsuura.

„Baltijos kelią“ liudijančių dokumentų kolekcija į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo įrašyta 2009 m. liepos 30 d. vykusiame Tarptautinio patariamojo komiteto posėdyje Bridžtaune (Barbadosas). Plačiau apie tai šioje nuorodoje: 
https://unesco.lt/komunikacija-ir-informacija/unesco-programa-pasaulio-atmintis/unesco-tarptautinis-registras-pasaulio-atmintis/baltijos-kelias-zmoniu-grandine-sujungusi-tris-valstybes-laisves-vardan

2014 m. Baltijos kelio 25-mečio proga buvo sukurta nauja interneto svetainė ( www.thebalticway.eu/lt/ ), kurioje atsispindi projekto „Baltijos kelio pasakojimai“ rezultatai. Įgyvendinant šį projektą buvo surinkta 920 pasakojimų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių. 25 patys įdomiausi pasakojimai atrinkti ir publikuoti jubiliejiniame elektroniniame leidinyje. Projekto medžiaga perduota saugoti Lietuvos centriniam valstybės archyvui, Estijos okupacijos muziejui ir Latvijos nacionaliniam istorijos muziejui.

Kaip jau buvo minėta, paraiškos rengime dalyvavo, dokumentus teikė ir medžiagą rengė labai daug visų trijų valstybių atminties institucijų ir nepriklausomų specialistų. Norisi paminėti nors keletą iš jų.

Paraišką rengė šie Lietuvos atstovai: Prof. Dr. Česlovas Laurinavičius ir Dr. Vladas Sirutavičius (Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ nariai, Lietuvos istorijos institutas), Loreta Čaplinskienė (Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba), Inga Vizgirdienė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Angonita Rupšytė (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis), Asta Dirmaitė ir Danguolė Reikaitė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas). Prie paraiškos parengimo taip pat daug dirbo Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ nariai dr. Rima Cicėnienė (komiteto pirmininkė 2003–2006 m., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Jolita Steponaitienė (komiteto pirmininkė 2007–2011 m., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), Onutė Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas), Virginija Čijunskienė (Lietuvos valstybės istorijos archyvas),  Gražina Drėmaitė (Valstybinė kultūros paveldo komisija), Leokadija Kairelienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Irena Krivienė (Vilniaus universitetas), Dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universitetas), Dr. Daiva Vaitkevičienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), taip pat prisidėjo Rasa Sperskienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Rūta Tarailienė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Rolandas Skarbauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Prof. Romas Pakalnis (tuometinis Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas) ir kt.

Svarbų vaidmenį suvaidino ir tuometinė Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Ina Marčiulionytė.

Paraišką rengė šie Latvijos atstovai: Andris Vilks, Meldra Usenko, Aldis Pūtelis, Andrejs Vasiļjevs, Uldis Straujums, Inta Rudzīte, Prof. Valdis Muktupāvels, Rolands Ozols ir Anita Vaivade ir kt.

Paraišką rengė šie Estijos atstovai: Mari Siiner, Indrek Jürjo, Ivi Tomingas, Heiki Ahonen, Doris Kareva ir Margit Siim ir kt.

Rengiant paraišką, nuoširdžiai bendradarbiauta su Prof. Dr. Wojciech Falkowski, Wladyslaw Stepniak ir Tomasz Komorowski iš Lenkijos nacionalinės UNESCO komisijos ir atminties institucijų, Christine M. Merkel iš Vokietijos nacionalinės UNESCO komisijos bei UNESCO sekretoriato darbuotojais Abdelaziz Abid ir Joie Springer.