Parodos
Albumai
BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

ISTORIKO ROMO BATŪROS ĮŽVALGOS

R. Batūra – istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, buvęs Sąjūdžio Tarybos pirmininkas.
R. Batūra yra knygų „Baltijos kelias – kelias į Laisvę, 1989 08 23: dešimtmetį minint“ (1999) ir „Į laisvę Baltijos keliu, 1989–2009“ (2009) autorius.
***

BALTIJOS KELIAS – UNIKALUS REIŠKINYS PASAULIO TAUTŲ KOVOJE UŽ LAISVĘ, REIKŠMINGA LIETUVOS, LATVIJOS IR ESTIJOS TAUTOMS KOVOS APRAIŠKA


Tai 2 milijonų rankomis susikibusių žmonių grandinė, sujungusi Vilnių, Rygą ir Taliną Baltijos kelyje (600 km. ruože) 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Stiprybės sėmėmės iš ilgaamžės, sudėtingos ir garbingos praeities. Partizaninėje kovoje labai reikšminga Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija, kuri, reikšdama lietuvių tautos valią, numatė Lietuvos valstybės atkūrimo kelius.

Išeivijos Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK) tų pačių metų birželio 14 d. priėmė „Lietuvių chartą“, kurioje pabrėžiama lietuvių kova „apginti ir išlaikyti nepriklausomą lietuvių valstybę“.

Amerikos Lietuvių Tarybos iniciatyva 1949 m. JAV vyriausybė patvirtino pripažįstanti Lietuvos nepriklausomybę. 1953 m. JAV Kongreso sudarytas komitetas, sukaupęs didžiulę istorinę, teisinę, diplomatinę medžiagą, priėjo išvadą, kad Lietuva, Latvija, Estija buvo okupuotos jėga ir neteisėtai.

1967 m. spalio mėn. Vašingtone išeivijos lietuvių paskelbtame manifeste pabrėžiama, kad niekados nesutiks su Lietuvos pavergimu, kaltina Sovietų Sąjungą agresija, reikalaujama, kad Sovietų Sąjunga atitrauktų iš Lietuvos savo kariuomenę, šaukiasi Jungtinių Tautų pagalbos Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą nutraukti.

1978 m. Lietuvos Laisvės Lyga pareiškime SNO Generalinei Asamblėjai ir „Moraliniu ultimatumu SSRS Vyriausybei“ akcentuoja siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

1982 m. birželio 14-ąją JAV prezidentas R. Reiganas pavadino Baltijos šalių laisvės diena, paskelbė pasauliui deklaraciją, pabrėžiant, kad JAV niekada nėra pripažinusios prievartinės Baltijos valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą.

1987 m.rugpjūčio 23 d. pirmą kartą Lietuvoje viešai, dalyvaujant gausiai miniai, paminėta Molotovo-Ribentropo sandėrio diena prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1987 m. lapkričio 2 d. demonstarcijos-mitingo Vilniuje dalyviai (145 lietuviai, 6 latviai, 4 estai) pasirašė protesto laišką SSKP Gen. sekretoriui M. Gorbačiovui, akcentuojant 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo-Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų agresyvųjį pobūdį, pradedant II pasaulinį karą ir okupuojant Lietuvą, Latviją ir Estiją.

1988 m. vasario 11 d. JAV prezidentas R. Reiganas, remdamasis Kongreso rezoliucija, vasario 16-ąją paskelbė Lietuvos nepriklausomybės diena.

Sąjūdis telkia jėgas

1988 m. rugpjūčio 23 d. – Didysis Sąjūdžio mitingas Vingio parke. 250 m. tūkstančių žmonių. Protestas dėl 1939 m. SSRS ir Vokietijos sutarties, kuria buvo pasidalytos Baltijos valstybės. Istorinė tiesos diena.

Hitlerizmas ir Stalinizmas jau viešai vertinami kaip kruvina politinė ir karinė ekspansija į kitas teritorijas.

1988 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Laisvės Lyga organizavo Molotovo-Ribentropo sąmokslo antro slapto protokolo pasirašymo minėjimą Gedimino aikštėje. Dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. Protestuojančią minią guminėmis lazdomis vaikė sov. milicijos spec. daliniai. 1988 m. lapkričio 20 d. Sąjūdis paskelbė moralinę Lietuvos nepriklausomybę.

1989 m. vasario 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijos Kaune deklaracijoje skelbiama:
„...nors Vokietija ir SSRS 1939-40 m. aneksavo Lietuvą, juridinis tarptautinis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas tebegalioja. Sąjūdis žengs keliu į valstybinį suverenitetą.“

1989 m. gegužės 13–14 d. Baltijos Asamblėja Taline buvo svarbi Baltijos šalių valstybingumo atkūrimo kelyje. Joje Estijos, Latvijos Liaudies Frontai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis priėmė svarbius dokumentus. Baltijos tautų teisių deklaracijoje pabrėžiama tautinės kultūros svarba. Skelbiama natūralia ir neatimama tautų teise: gyventi istoriškai susiklosčiusioje savo teritorijoje; teisę apsispręsti ir laisvai nustatyti savo politinį statusą; teisę išsaugoti savo kultūrą ir savitumą. Kreipimesi į valstybių vadovus pabrėžiamas valstybinis napriklausomybės siekis. Reikalaujama stalinizmo politiką ir valstybinio teroro sistemą pripažinti genocidu prieš Baltijos valstybes.

Asamblėjos Taline metu iškyla samprata „Pabaltijo kelias“ kaip Europos kelias, puoselėjant visos Europos kultūros palikimą, laisvų ryšių, derybų kelias, Rytų ir Vakarų garbingų sandėrių paieškų kelias. Juo Baltijos tautos pasiruošusios žengti.

1989 m. gegužės 25 d. prasidėjusiame Sovietų Sąjungos deputatų suvažiavime Lietuvos delegacija reikalavo pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą. Buvo pripažinta, kad slaptieji protokolai buvo. Jie buvo pasmerkti. Laimėta diplomatinė pergalė (ji pasiekta jau po Baltijos kelio).

1989 m. birželio 18 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo pareiškime sakoma, kad Lietuvos suvereniteto siekimas yra pagrindinis tikslas.

Tai akcentuojama vėlesnėse tarptautinėse konferencijose. 1989 m. liepos 17 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pareiškime skelbiama parašų rinkimo akcija dėl Molotovo-Ribentropo pakto, kad mūsų gyvenimo nebevairuotų dviejų užkariautojų susitarimai; kad mūsų žemėje nebebūtų okupacinės kariuomenės.

1989 m. rugpjūtį nepriklausomų Baltijos šalių idėja palaikoma JAV Kongrese, vyriausybėje. Deja, demokratiškumo ir teisingumo iš SSRS nesulaukta. Baltijos tautoms ir toliau teko dėti daug pastangų rodant pasauliui savo laisvės troškimą. Originaliai tą sprendė Baltijos Taryba.

1989 m. rugpjūčio 12 d. Baltijos Tarybos posėdyje Latvijos Cėsio mieste priimtas dokumentas „Baltijos kelias“ – gimė akcijos idėja.

Lietuva toliau telkia jėgas

1989 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus Kalnų parke įvyko Sąjūdžio mitingas, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 50-mečiui paminėti. Susirinko per 40 tūkst. žmonių. Reiškiamas susirūpinimas dėl Maskvoje dirbančios pakto vertinimo komisijos vilkinančios demagoginės veiklos. Įvardinamas Lietuvos laisvės siekis. Kritiškai vertinama bolševikinė sistema.

Dviejų agresyvių valstybių sutartis smerkiama mitinguose Kauno Santakoje, Palangoje.

1989 m. rugpjūčio 23 d. JAV Senato parama kovojančioms dėl nepriklausomybės Baltijos šalims Estijai, Latvijai ir Lietuvai:
„1939 m. nepriklausomos Baltijos šalys buvo sunaikintos Stalino ir Hitlerio susitarimu. Metų metais nesilpnėjančiomis Pabaltijo žmonių pastangomis išsaugotas jų kultūrinis ir tautinis identitetas, nesiliaujantis priešinimasis priverstiniam įjungimui į Sovietų Sąjungą. Štai kodėl JAV savo užsienio politika niekados nepripažino sovietų uzurpacijos tose žemėse. Masinės taikingos demonstarcijos šiandien parodys, jog sovietų kariuomenei jau seniai laikas palikti Estiją, Latviją ir Lietuvą. Visame Pabaltijyje rengiami minėjimai rodo, kad Baltijos šalių žmonėms šiandien svarbiausia – panaikinti nacių-sovietų pakto slaptųjų protokolų pasekmes.“

1989 m. rugpjūčio 23 d. Vašingtonas. JAV senatorius Bobas Doilas:
„Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonėms. <...> Šiandien istorinės svarbos diena jums ir svarbi data pasaulio kovos už laisvę istorijoje. <...> Mes žavimės jūsų kova, viltingai žvelgiame į jau pasiektą pažangą ir mes būsime šalia jūsų, kai jums teks spręsti likusius – gasdinančiai sunkius uždavinius.“

1989 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo pareiškimas pasaulio tautoms, valstybių vyriausybėms ir visiems geros valios žmonėms:
„Sukanka 50 metų, kai buvo buvo pasirašyta SSRS ir Vokietijos sutartis su slaptaisiais protokolais. Šio sandėrio padariniai iki šiol nepanaikinti ir lemia Lietuvos bei kitų tautų gyvenimą. <...> Tačiau Lietuva niekada nesusitaikė su savo beteise padėtimi ir neatsisakė siekio atkurti nepriklausomą valstybę. Pareiškiame:
1. SSRS ir Vokietijos 1939 m. ir 1941 m.slapti susitarimai ir juos liudijantys dokumentai tikrai buvo. Tai patvirtina politinių įvykių raida bei istorinių šaltinių analizė.
2. 1940 m. birželio 14 d. SSRS ultimatumas Lietuvai ir neriboto karinio kontingento įvedimas į Lietuvos Respubliką buvo agresijos aktas prieš suverenią valstybę <...>.
3. <...> Lietuvių tauta kviečiama vieningai taikiu būdu atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką.
4. <...> Okupacinės armijos buvimas Lietuvoje apriboja žmonėms galimybę laisvai apsispręsti <...>.
Prieš šios armijos buvimą jau pasisakė per 1400000 Lietuvos žmonių savo parašais.“

1989 m. rugpjūčio 23 d. baigėsi parašų rinkimo akcija, kurią pradėjo Lietuvos Laisvės Lyga ir perėmė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Surinkta apie 1500000 parašų, išreiškiančių tvirtą norą gyventi Nepriklausomoje Lietuvoje.

„Baltijos kelio“ akcija. 1989 m. rugpjūčio 23 d.
Visuomenės susitelkimas dėl Stalino ir Hitlerio sandėrio pasekmių-okupacijos panaikinimo,
Nepriklausomybės atkūrimo.

Vilniuje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas patvirtino dokumentą „Baltijos kelias“. Jame teigiama, kad Hitlerio-Stalino paktas įjungė tris Baltijos valstybes į Sovietų Sąjungos interesų sferą: „Trys šalys – Tautų Sąjungos narės buvo Raudonosios armijos okupuotos, padaryta viskas, kad ištrintų Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikas iš žemėlapio ir Europos atminties <...>. Kolonijinė valdžia siekė fiziškai sunaikinti Baltijos tautas masinių žudynių, trėmimų į Sibirą ir mūsų kryptingo asimiliavimo keliu. <...> mes įsitikinę, kad Europos visuomenė ir demokratinės jėgos Rytuose prisijungs prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos reikalavimo anuliuoti šį paktą. <...> Bendrųjų Europos namų prielaida yra teisė į laisvą visų Europos tautų apsisprendimą. <...> Mes ieškojome sprendimo, ir mūsų atrastą sprendimą pavadinome Baltijos keliu. <...> Baltijos kelias – tai Europos kelias, tai paskutinis kolonijinių teritorijų Europoje išlaisvinimo kelias!“ Dokumente reikalaujama tarptautinės teisės principų įgyvendinimo Europoje, Estijos, Latvijos ir Lietuvos aneksijos pripažinimo neteisėtu ir neteisingu aktu.

Lietuva Baltijos kelio magistralėje

Baltijos Tarybos, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pakviesti žmonės entuziastingai priėmė idėją politinį Lietuvos, Latvijos, Estijos laisvės, Stalino ir Hitlerio sandėrio pasekmių panaikinimo, valstybinės nepriklausomybės siekį vaizdžiai išreikšti ilgoje magistralėje nuo Vilniaus Gedimino pilies bokšto per Rygą iki Talino Ilgojo Hermano bokšto. Tai pasaulyje nematyta, bet labai vaizdi ir įtikinama, taiki, bet tvirta Laisvės siekio išraiška.

Taip 1989 m. rugpjūčio 23 d., 19 val. Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės – 2 milijonai (Lietuvoje – milijonas), susikibę rankomis, vardan savo Laisvės siekio gyva grandine sujungė Baltijos šalių sostines.

Į numatytą Baltijos kelio ruožą vedantys keliai buvo perpildyti mašinų, važiuojančių į miestams, rajonams, organizacijoms numatytus stovėjimo ruožus. Kai kur perpildytais keliais buvo nebeįmanoma pravažiuoti. Koordinuojant veiksmus, raminami įstrigusieji ir siūloma nespėjusiems lipti iš mašinų ir susikibti rankomis – „vis tiek mes visi Lietuvoje stovime šiame kelyje ir esame kartu“ (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis).

Susidarė nepertraukiama grandinė pagrindiniame kelyje ir daugelis šalutinių grandinių kituose Lietuvos keliuose. Baltijos kelyje, didelėse gyvenvietėse, vyko mitingai, žmonės statė kryžius, altorius, kai kur laikė šv. Mišias, dideli kaimyninių tautų mitingai vyko Lietuvos-Latvijos ir Latvijos-Estijos pasieniuose, degė laužai. Visur tvyrojo didžiulis dvasinis pakilimas.

Virš trasos iš lėktuvo buvo beriamos gėlės. Žmonės tai entuziastingai sutiko.

Jau tą pačią dieną, o taip pat ir vėliau, prie kelio, kur stovėjo atskirų miestų, rajonų, bendruomenių žmonės, buvo statomi atminimo ženklai – paminklėliai, akmenys su įrašais, kryžiai, stogastulpiai, rūpintojėliai. Susidarė Baltijos kelio atminimo memorialas.

Iškilmingai, trimis kalbomis skamba giesmė „Bunda jau Baltija“.

Lietuva vėl nepriklausoma

1990 m. kovo 11 d. Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe. Lietuvos išsivadavimo iš sovietinės okupacijos, Nepriklausomybės atkūrimo kovoje Baltijos kelias užima ypatingą, svarbią vietą.

Romas Batūra
2019 m. liepos 10 d.

***
Skaidrės:
1. Istorikas Romas Batūra.
Iš asmeninio Romo Batūros archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Mitingas dėl Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

1988 m. rugpjūčio 23 d.
Kalba – disidentas Robertas Grigas.

Fotografijos autorius – Antanas Ališauskas.
Iš asmeninio Antano Ališausko archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Molotovo-Ribentropo pakto minėjimo mitingas prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus.

1988 m. rugpjūčio 23 d.

Fotografijos autorius – Edmundas Katinas.
Iš asmeninio Edmundo Katino archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje.

1989 m. vasario 16 d.
Nepriklausomybės paskelbimo sukaktį paminėjo visa Atgimimo dvasia alsuojanti Lietuva: šventiniai renginiai vyko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje bei kituose miestuose.

Fotografijos autorius – Antanas Stanevičius.
Iš asmeninio Antano Stanevičiaus archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies frontų delegatai Baltijos Asamblėjos Taline metu.

1989 m. gegužės 13 d.

Fotografijos autorius – Antanas Stanevičius.
Iš asmeninio Antano Stanevičiaus archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies frontų delegatai pasibaigus Baltijos Asamblėjos Taline sesijai.

1989 m. gegužės 14 d.
Centre iš kairės stovi: Latvijos Liaudies Fronto Dūmos Tarybos pirmininkas Dainis Ivan, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, Estijos Liaudies Fronto valdybos narys Edgaras Savisaaras.

Fotografijos autorius – Antanas Stanevičius.
Iš asmeninio Antano Stanevičiaus archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies Frontų delegatai Baltijos Tarybos posėdžio metu.

1989 m. liepos 15 d. Estijos mieste Pernu susirinko trijų Baltijos šalių atstovai ir veiksmų derinimui įkūrė Baltijos Tarybą, į kurią delegavo po 5 atstovus. Pirmajame šio derinimo posėdyje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį atstovavo Virgilijus Čepaitis (pirmas iš kairės), Bronislovas Kuzmickas (antroje eilėje antras iš kairės) ir Romualdas Ozolas (centre). Posėdžio metu sutarti ne tik Baltijos Tarybos darbo principai, bet ir aptarta estų idėja suorganizuoti Baltijos kelią į laisvę ir nepriklausomybę – toks buvo pirminis renginio pavadinimas.

LVNA, f. 5, ap. 1, b. 473, l. 63.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas protesto mitingas Vilniaus Kalnų parke, skirtas paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines.

1989 m. rugpjūčio 22 d.
Mitingo metu pasmerkti TSRS-Vokietijos 1939 m. sutarties slaptieji protokolai ir jų pasekmės Baltijos valstybėms.

Fotografijos autorius – Algirdas Sabaliauskas.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas protesto mitingas Vilniaus Kalnų parke, skirtas paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines.

1989 m. rugpjūčio 22 d.
Iš kairės stovi: Julius Juzeliūnas, Romualdas Ozolas, Mečys Laurinkus, Kazimiera Prunskienė, Romas Gudaitis, Vytautas Landsbergis, Virgilijus Čepaitis, Aloyzas Sakalas.

Fotografijos autorius – Algirdas Sabaliauskas.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio surengtas protesto mitingas Vilniaus Kalnų parke, skirtas paminėti Molotovo-Ribentropo pakto 50-ąsias metines.

1989 m. rugpjūčio 22 d.
Dainuoja – Vytautas Babravičius-Simas.

Fotografijos autorius – Algirdas Sabaliauskas.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Baltijos kelio trasos „Vilnius-Širvintos-Ukmergė-Panevėžys-Pasvalys-Bauskė“ detalūs aprašymai (planai).

LVNA, f. 10, ap. 1, b. 411, l. 55; b. 246, l. 26.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Akcijos „Baltijos kelias“ schema.

LVNA, Aleksandro Ambrazevičiaus fondas, sąrašo Nr. 1, sąlyginis vieneto Nr. 167.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Baltijos kelio 25-mečio proga išleistas detalus žemėlapis „The Baltic Way 23 August 1989 Estonia, Latvia, Lithuania“.

2014 m.
Iš Lietuvos valstybės naujojo archyvo rinkinių.

Lt En