Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Paminklai, skirti įamžinti Baltijos kelią, fotografo Antano Stanevičiaus kadruose.

Skaidrių anotacijos:
1. Žmonės prie paminklinio akmens „Baltijos kelio“ akcijos metu ties Pasvaliu. 1989 m. rugpjūčio 23 d.
2. Paminklinis kryžius ties Pasvaliu. 1989 m. rugpjūčio 23 d.
3. Paminklinis žymuo „Baltijos kelias“. 2014 m.
2014 m. rugpjūčio 23 d., minint Baltijos kelio 25-ąsias metines, Pasvalio rajone atidengtas klaipėdiškių žymuo, nurodantis vietą, kur prieš ketvirtį amžiaus vieningoje grandinėje stovėjo Klaipėdos krašto atstovai. Klaipėdiškių žymenį pašventinus Pasvalio klebonui, priesaiką davė apie dvi dešimtis jaunųjų šaulių, specialiai atvykusių būtent į šią uostamiesčiui reikšmingą vietą.
4. Meninė kompozicija „Batijos kelias, Baltijas ceļš, Balti kett“. 2014 m.
2014 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos-Latvijos pasienyje, Saločiuose (Pasvalio raj.), iškilmingai atidengtas Baltijos keliui skirtas paminklas. Jį atidengė trijų šalių parlamentų pirmininkai.

Fotografijos – iš asmeninio Antano Stanevičiaus archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Paminklai, skirti įamžinti Baltijos kelią, fotografo Kęstučio Svėrio kadruose.

Skaidrių anotacijos:
1. Paminklinis akmuo ties Pasvaliu.
2. Paminklinis kryžius ties Pasvaliu. 
3. Paminklinis akmuo su kryžiumi ties Pasvaliu.
4. Paminklinis kryžius ties Pasvaliu.
5. Rokiškėnų statytas paminklas Baltijos keliui atminti ties Panevėžiu.
6. Kuršėniškių statytas kryžius Baltijos keliui atminti ties Paįstriu, prie kelio Pakruojis-Pasvalys.

Fotografijos – iš asmeninio Kęstučio Svėrio archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Žmonės prie paminklinio akmens „Baltijos kelio“ akcijos metu Piniavos gyvenvietėje ties Panevėžiu. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Fotografijos autorius – nežinomas.
LVNA, f. 10, ap. 1, b. 532, l. 39.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Švenčioniškiai prie skulpt. J. Jakšto paminklinio kryžiaus Baltijos keliui atminti. 1989 m. rugpjūčio 23 d.

Fotografijos autorius – nežinomas.
LVNA, f. 10, ap. 1, b. 532, l. 43.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Paminklai, skirti įamžinti Baltijos kelią, Širvintų pedagogo Edvardo Gatelio ir fotografo Jono Lisausko kadruose.

Skaidrių anotacijos:
1. Širvintiškiai prie atminimo kryžiaus šalia Viesų viaduko (Širvintų raj.). 1989 m. rugpjūčio 23 d. Fotografijos autorius – Edvardas Gatelis.
2–4. Širvintiškiai atminimo akmens statymo ties autostrados viaduku prie Rimučių k. (Širvintų raj.) metu. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Fotografijų autorius – Edvardas Gatelis.
5–6. Širvintiškiai atminimo akmens statymo ties autostrados viaduku prie Rimučių k. (Širvintų raj.) metu. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Fotografijų autorius – Jonas Lisauskas.

Fotografijos – iš asmeninių Edvardo Gatelio ir Eugenijaus Žitlinsko archyvų.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Paminklai, skirti įamžinti Baltijos kelią, istoriko Romo Batūros kadruose.

Skaidrių anotacijos:
1. Paminklėlis: „Atgimstančiai Lietuvai 1989 VIII 23“. Baltijos kelio 16-asis km.
2. Ties Širvintų kryžkele: „Akcija Baltijos kelias 1989 08 23“.
3. Metalo vamzdžių kryžius: „Tiesa – tautos stiprybė 1939–1989. Kėdainiečiai“. Baltijos kelio 84-asis km.
4. Stogastulpis su metaline saulute prie Jiešmens upelio. Įrašai: „Baltijos kelias 1989 08 23“; „Dieve, sergėk mūsų tautą“; „Klaipėdos ir Klaipėdos rajono Sąjūdžio žmonės“.

Fotografijos – iš asmeninio Romo Batūros archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Baltijos kelio 15-ųjų metinių minėjimas.

2004 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos gyventojai dalyvavo pilietinėje akcijoje „Baltijos kelio atminimo puokštė“. Perduodami vieni kitiems gėlių puokštę nuo Gedimino kalno iki Katedros aikštės nunešė jaunuoliai, kurie dar būdami vaikai lygiai prieš 15 metų dalyvavo visas Baltijos šalis sujungusioje akcijoje. Čia buvo nutiesta ir ilgiausia Lietuvoje trispalvė – 850 metrų ilgio tautinių spalvų austinė juosta. Po ekumeninės maldos prie Arkikatedros, į kurią sukvietė trijų pagrindinių Lietuvos konfesijų hierarchai, puokštė automobiliais buvo vežama Baltijos kelio maršrutu iki Saločių pasienio perėjimo punkto. Lietuvos miestų ir rajonų atstovai puokštę perdavė vieni kitiems tose vietose, kur 1989 metais stovėjo Baltijos kelyje.

Skaidrių anotacijos:
1. Filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Romuldas Ozolas akcijos metu.
2. Merginos tautiniais drabužiais akcijos metu.
3. Teisininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Motieka akcijos metu.
4. Kardinolas, buvęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis akcijos metu.
5. Merginos tautiniais drabužiais akcijos metu.
6. LPS Iniciatyvinės grupės narys, buvęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis akcijos metu.
7. Buvęs LR Seimo pirmininkas, Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas ir Latvijos Prezidentė Vaira Vykė-Freiberga akcijos metu.

Fotografijų autorė – Lina Žilytė.
Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimas.

2014 m. rugpjūčio 20–23 d. Lietuva minėjo Europoje ir visame pasaulyje unikalios akcijos – Baltijos kelio trijose Baltijos šalyse 25-erių metų sukaktį. Rugpjūčio 22 d. surengtos Baltijos kelio atminimo ženklų atidengimo ceremonijos prie valstybinės reikšmės kelių Vilnius-Panevėžys ir Panevėžys-Pasvalys-Ryga esančiose automobilių poilsio aikštelėse. Rugpjūčio 23 d. Vilniaus Katedros aikštėje, Laisvės bulvare Rygoje, Rugpjūčio 20-tosios aikštėje Taline ryte vyko pilietinė iniciatyva „Baltijos keliui – 25“. Po jos – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bei Baltijos kelio sąšaukos „Parašyk palinkėjimą Lietuvai iš kartos į kartą“ pradžios renginys Katedros aikštėje. Vėliau Baltijos kelio sąšaukos delegacija palydėta į susitikimus su miestų ir miestelių atstovais Baltijos kelyje. Vidudienį prie Seimo buvo pasodintas ąžuoliukas, skirtas Baltijos kelio 25-mečiui bei apdovanoti mokiniai, dalyvavę rašinių konkurse „Ką man reiškia Baltijos kelias“.

Skaidrių anotacijos:
1. Pilietinės akcijos „Baltijos keliui – 25“ oficialus ženklas.
2. Baltijos kelio sąšaukos „Parašyk palinkėjimą Lietuvai iš kartos į kartą“ renginio atidarymas.
3, 4. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė renginio metu.
5. Filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Bronislovas Genzelis renginio metu.
6. Žurnalistas, LPS Iniciatyvinės grupės narys Algimantas Čekuolis ir Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs LPS Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis.
7. Renginio akimirka.
8. Baltijos kelio knyga su palinkėjimų dėže ir Vilniaus Arkikatedroje šventinta duona keliauja po Lietuvą.

Fotografijų autorius – Kęstutis Svėrys.
Iš asmeninio Kęstučio Svėrio archyvo.

BALTIJOS KELIU – Į LAISVĘ! (LVNA)

Baltijos kelio 25-ųjų metinių minėjimas.

2014 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos-Latvijos pasienyje (Saločiuose) susirinko žmonės iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kur laukė trijų Baltijos šalių parlamentų vadovai bei Lietuvos ir Latvijos vyskupai, gausybė reporterių. Nuskambėjus visų trijų Baltijos šalių himnams, šventės dalyvius skrydžiu pasveikino NATO oro policijos misiją Lietuvoje vykdantys lenkų naikintuvai. Renginio metu kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė Loreta Graužinienė, Estijos Rygikogo pirmininkas Eiki Nestor ir Latvijos Saeimo pirmininkė Solvita Aboltinia, kurie iškilmingai atidengė paminklą Baltijos keliui atminti. Paminklą pašventino Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas bei vyskupas iš Latvijos. Nepriklausomybės Akto signatarai, Sąjūdžio iniciatoriai įžiebė simbolinį laužą, prie kurio sušilo Baltijos kelio minėjimo dalyviai.

Skaidrių anotacijos:
1. Diplomatas Antanas Vinkus, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas (trečias iš kairės) ir vyskupas iš Latvijos (antras iš kairės) renginio metu.
2. Seimo narys Juozas Olekas renginio metu.
3. Meninė kompozicija „Batijos kelias, Baltijas ceļš, Balti kett“. Skulptoriai – R. S. Zinkevičiai. 2014 m.
4, 5. Baltijos šalių parlamentų vadovai simboliškai atidengia paminklą.
6. Simbolinis Baltijos kelio laužas.
7. Prie laužo susirinkusius žmones sveikina filosofas, Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.

Fotografijų autorius – Kęstutis Svėrys.
Iš asmeninio Kęstučio Svėrio archyvo.

Lt En