Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

PRATARMĖ

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 m. lapkričio 1 d. priėmė rezoliuciją, kurioje sausio 27-oji skelbiama Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Šią dieną, 1945 m. Raudonoji armija išlaisvino Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklą. Didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla buvo įkurta 1940 m. okupuotos Lenkijos teritorijoje, netoli Krokuvos esančio Osvencimo miesto apylinkėse. Vokiškai Osvencimas vadinamas Aušvicu. Aplink Aušvicą veikė 45 priverstinio darbo stovyklos, kurių kaliniai dirbo fabrikuose, šachtose, ūkiuose ir kt. Aušvico koncentracijos stovyklų komplekse taip pat veikė Birkenau (lenk. Bžezinka) naikinimo stovykla, kurioje įrengtose dujų kamerose buvo žudomi žmonės, jų kūnai buvo deginami krematoriumuose bei specialiuose laužuose. Pirmosiomis žudynių aukomis tapo Lenkijos kaliniai, Raudonosios armijos karo belaisviai. Po kelių metų Aušvicas-Birkenau tapo viena iš didžiausių masinio Europos žydų naikinimo vietų. Mirčiai pasmerkti žydai buvo atrenkami geležinkelio platformoje prie stovyklos įėjimo vartų, tik apie 20 procentų jų buvo atrinkti darbui ir papildė kalinių gretas. Aušvice buvo nužudyta apie 1 mln. žydų, 70-75 tūkst. lenkų, 20 tūkst. čigonų, 15 tūkst. raudonarmiečių, 10-15 tūkst. kalinių iš įvairių šalių. Didžioji dalis aukų buvo nunuodytos Zyklon-B dujomis, dešimtys tūkstančių sušaudyti, kiti mirė nuo bado ir ligų, kankinimų, pseudomedicininių eksperimentų. 1944 m. liepos 26 d. iš Štuthofo koncentracijos stovyklos į Aušvicą buvo išgabentos 1 893 moterys su vaikais iš Kauno ir Šiaulių getų. Iš Lietuvos į Aušvicą buvo vežti ne tik žydai, bet ir kitų tautybių politiniai kaliniai bei asmenys priverstiniams darbams. Nėra žinoma, kiek tiksliai Lietuvos gyventojų Aušvice kalėjo, žuvo ar liko gyvi. 1945 m. sausio mėn. į stovyklą įžengusi Raudonoji armija rado 7 650 likusius gyvus išsekusius įvairių tautybių kalinius. Parodoje eksponuojami Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fonde Nr. K-1, Lietuvos TSR prokuratūros Tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriaus fonde Nr. K-6 ir kituose fonduose saugomų baudžiamųjų bylų, iškeltų asmenims 1943 m. dalyvavusiems Rygos geto kalinių konvojavime į Aušvicą; asmens, tarnavusio Aušvico koncentracijos stovyklos apsaugoje, apklausos protokolai ir apklausos garso įrašo fragmentas ir kt. dokumentai; buvusių Aušvico kalinių ir jų šeimų narių filtravimo, specialaus patikrinimo dėl išvykimo į užsienį bylų dokumentai, fotonuotraukos, buvusių Aušvico kalinių liudijimo protokolai. Su šiais ir kitais dokumentais galima susipažinti Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skaitykloje.
AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą ešelonu atvežti žydai iš 1939 m. Vengrijos aneksuoto Čekoslovakijos Užkarpatės Ukrainos regiono. 1944 m. gegužės mėn.

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://www.theatlantic.com

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Chemijos gamykla I. G. Farbenindustrie AG netoli Aušvico. [1941- 1944] m.

Fotonuotrauka.

Skelbta: https://pl.wikipedia.org

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Chemijos gamyklos I. G. Farbenindustrie AG pažyma, kad Nikolajus Kulik apmokytas dirbti elektromonteriu. 1944 m. rugsėjo 21 d.

Originalas. Dokumentas vokiečių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 30763,  l. 3.

N. Kulik, g. 1926 m. Molodečno m. (Baltarusija), gyveno Lentvaryje, 1944 m. kovo 24 d. buvo išvežtas priverstiniams darbams į Aušvicą. Iki Raudonosios armijos atėjimo 1945 m. sausio mėn. dirbo gamykloje elektromonteriu.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Elektromonterių grupė Aušvice. 1944 m. birželio 25 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 30763, l. 6, 6 ap.

Fotonuotrauka saugoma priverstinius darbus chemijos gamykloje I. G. Farbenindustrie AG netoli Aušvico dirbusio Nikolajaus Kulik filtracijos byloje.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Vokietijos saugumo policijos ir saugumo tarnybos SD Lietuvoje vado SS štandartenfiurerio Karlo Jagerio pasirašytas šaukimas Nikolajui Butui atvykti į apžiūrą dėl tarnybos Vokietijos saugumo policijos Apsaugos būryje. 1943 m. balandžio 9 d.

Originalas. Dokumentas vokiečių ir rusų kalbomis.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44420/3, t. 1, l. 232, 232 ap.

N. Butas, g. 1916 m. Šiaulių aps. 5 armijos Karo tribunolo 1944 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už tarnybą SS kuopoje, dalyvavimą kovose su sovietiniais partizanais, tarnybą koncentracijos stovyklų Leningrado sr. ir Pravieniškėse apsaugoje, dalyvavimą žydų pogrome ir konvojavime pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1943 m. balandžio 19 d. įsako 1 str. nuteistas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1945 m. kovo 2 d.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Nikolajaus Buto, buvusio SS kuopos nario, apklausos protokolo ištrauka apie žydų pogromą Rygos gete ir konvojavimą į Aušvicą 1943 m., kurioje teigiama, kad „to, ką atvežėme, neužteks ir vienam krosnies katilui“. 1944 m. rugpjūčio 31 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba. 

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44420/3, t. 1, l. 70, 72, 72 ap., 73, 73 ap., 74, 74 ap.

N. Butas, g. 1916 m. Šiaulių aps. 5 armijos Karo tribunolo 1944 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už tarnybą SS kuopoje, dalyvavimą kovose su sovietiniais partizanais, tarnybą koncentracijos stovyklų Leningrado sr. ir Pravieniškėse apsaugoje, dalyvavimą žydų pogrome ir konvojavime pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1943 m. balandžio 19 d. įsako 1 str. nuteistas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas 1945 m. kovo 2 d.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Ivanas (Jonas) Zilevas, buvęs SS kuopos narys. 1944 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1,ap. 58, b. 44420/3, t. 1, l. 230

I. Zilevas, g. 1914 m. Panevėžio aps. 5 armijos Karo tribunolo 1944 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už tarnybą SS kuopoje, dalyvavimą kovose su sovietiniais partizanais, tarnybą koncentracijos stovyklų Leningrado sr. ir Pravieniškėse apsaugoje, dalyvavimą žydų pogrome Rygoje ir konvojavime pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1943 m. balandžio 19 d. įsako 1 str. nuteistas sušaudyti.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Ivano (Jono) Zilevo, buvusio SS kuopos nario parodymų teismo posėdyje ištrauka apie žydų iš Rygos geto konvojavimą 1943 m. į Aušvicą. 1944 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba. 

LYA, f. K-1,ap. 58, b. 44420/3, t. 1, l. 357a ap.

I. Zilevas, g. 1914 m. Panevėžio aps. 5 armijos Karo tribunolo 1944 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už tarnybą SS kuopoje, dalyvavimą kovose su sovietiniais partizanais, tarnybą koncentracijos stovyklų Leningrado sr. ir Pravieniškėse apsaugoje, dalyvavimą žydų pogrome ir konvojavime pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1943 m. balandžio 19 d. įsako 1 str. nuteistas sušaudyti.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Aušvico koncentracijos stovyklos krematoriumo krosnys ir vežimas lavonams patalpinti į krosnį. Aušvico–Birkenau valstybinis muziejus. 2013 m.

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://poznamka.ru

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Jurgio (Georgo) Strodomskio, buvusio SS dalinio, kuris saugojo Aušvico koncentracijos stovyklą, nario apklausos protokolo ištrauka, kurioje nurodo, kad „nenorėdamas dalyvauti vis didėjančiame masiniame žmonių žudyme, nusprendžiau pabėgti“. 1944 m. rugsėjo 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba. 

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41773/3, t. 1, l. 52, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62.

J. Strodomskis, g. 1901 m. Raseinių aps. Vedęs vokietę, 1941 m. kovo mėn. išvyko į Vokietiją. Mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. 1943 m. dezertyravęs iš tarnybos Aušvice, apsigyveno Raseinių aps. SSRS Aukščiausiojo Teismo 1945 m. sausio 20 d. nutartimi pagal RSFSR BK 58-1a. jam mirties bausmė pakeista 20 metų katorgos darbų. Iš įkalinimo ir tremties Komijoje paleistas 1958 m. Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 1965 m. kovo 15 d. nutarimu, leista gyventi Lietuvoje.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos kaliniai. [1945 m.]

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://photochronograph.ru

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Jakovas Genkinas, buvęs Vilniaus geto, koncentracijos stovyklų Dachau, Aušvice, Miunchene kalinys. 1945 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 33133, l. 2.

J. Genkinas, g. 1913 m. Bobruisko m. (Baltarusija), dirbo chirurgu Vilniaus universiteto klinikoje. 1942 m. iš Vilniaus geto išvežtas į koncentracijos stovyklą. 1945 m. balandžio 28 d. išlaisvintas ir  išsiųstas gydytis į Turino m. (Italija). 1946 m. balandžio 27 d. buvo tikrintas SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) surinkimo-patikrinimo punkte Otvocko m. (Otwock, Lenkija), tačiau į Lietuvą negrįžo. 1948 m. paskelbta visasąjunginė paieška.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Išlaisvintų Žydų centrinio komiteto Bavarijoje (Miunchenas) pažyma apie Jakovą Genkiną. 1945 m. lapkričio 5 d.

Originalas. Dokumentas vokiečių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 33133, l. 9-2.

J. Genkinas, g. 1913 m. Bobruisko m. (Baltarusija), dirbo chirurgu Vilniaus universiteto klinikoje. 1942 m. iš Vilniaus geto išvežtas į koncentracijos stovyklą. 1945 m. balandžio 28 d. išlaisvintas ir  išsiųstas gydytis į Turino m. (Italija). 1946 m. balandžio 27 d. buvo tikrintas SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) surinkimo-patikrinimo punkte Otvocko m. (Otwock, Lenkija), tačiau į Lietuvą negrįžo. 1948 m. paskelbta visasąjunginė paieška.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Marija Aron-Kac, buvusi nacių koncentracijos stovyklų Aušvice ir Landsbergo m. (Vokietija) kalinė. 1946 m. spalio 25 d. Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 5189, l. 9.

M. Aron-Kac (1926-1951), gimė ir gyveno Rumunijoje. Motina žuvo Aušvice. 1945 m. balandžio 27 d. išlaisvinta  JAV kariuomenės. Susipažinusi su Landsberge kalėjusiu kauniečiu Jakovu Levinu, 1946 m. išvyko į Vilnių, buvo tikrinta SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilniaus patikrinimo-filtravimo punkte. 1946 m. ištekėjo už buvusio Kauno geto kalinio Samuilo Kaco, kurio tėvai, du broliai ir trys seserys žuvo Kauno gete ir Dachau koncentracijos stovykloje. M. Aron-Kac pasakė, kad „nemažai man teko iškęsti kančių, bet buvo  lemta išlikti gyvai“.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Raudonosios armijos karinio dalinio Nr. 48643 pažyma apie Antano Bartkevičiaus kalinimą Aušvico koncentracijos stovykloje. 1945 m. birželio 14 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 6020, l. 6.

A. Bartkevičius, g. 1914 m., 1935-1940 m. buvo pogrindinės Lietuvos komunistinės jaunimo sąjungos (LKJS) narys, 1940-1941 m. LKJS Kauno Marvelės r. komiteto sekretorius. Už komunistinę veiklą kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, Pravieniškių ir Aušvico koncentracijos stovyklose. Artėjant frontui naciams Aušvice pradėjus žudyti likusius gyvus kalinius, pasislėpė kanalizacijos vamzdyje. Iki 1945 m. liepos mėn. Raudonosios armijos kariams vedė ekskursijas po Aušvico koncentracijos stovyklą. 

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Kandidato į Visasąjunginę komunistų partiją (bolševikų) narius Antano Bartkevičiaus gyvenimo aprašymas. 1947 m. sausio 26 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. 3465, ap. 2, b. 355, l. 3, 3 ap.

A. Bartkevičius, g. 1914 m., 1935-1940 m. buvo pogrindinės Lietuvos komunistinės jaunimo sąjungos (LKJS) narys, 1940-1941 m. Kauno Marvelės r. komiteto sekretorius. Už komunistinę veiklą kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime, Pravieniškių ir Aušvico koncentracijos stovyklose. Artėjant frontui naciams Aušvice pradėjus žudyti likusius gyvus kalinius, pasislėpė kanalizacijos vamzdyje. Iki 1945 m. liepos mėn. Raudonosios armijos kariams vedė ekskursijas po Aušvico koncentracijos stovyklą. 

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Baltarusijos apygardos karo prokuroro išvada dėl buvusio Aušvico darbo stovyklos kalinio Ivano Kunickovo motinos prašymo peržiūrėti bylą. 1947 m. rugpjūčio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47263/3, t. 1,l. 39.

I. Kunickovas, g. 1923 m., gyveno Vilniuje. 1943 m. suimtas ir išvežtas į Aušvico darbo stovyklą, kur dirbo elektros prietaisų fabrike IGE. Gestapo užverbuotas pranešinėti apie fabriko darbininkų, ypač žydų, politines nuotaikas, galimas diversijas. Po išlaisvinimo iš Aušvico buvo tikrintas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Bresto filtravimo punkte ir Ypatingojo pasitarimo prie SSRS NKVD 1945 m. nutarimu pagal Baltarusijos SSR BK 63-1 str. „už tėvynės išdavimą“ nuteistas 5 m. pataisos darbų lagerio.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Tatjana Kozlovskaja, buvusi Aušvico koncentracijos stovyklos kalinė. 1948 m. spalio 15 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 20775, l. 2.

T. Kozlovskaja, g. 1922 m. Minske. 1942 m. su seserim Ada pabėgo iš Minsko geto. Tėvai, brolis, dvi seserys žuvo gete. 1943 m. su seserim išvežtos į Aušvicą. 1945 m. sausio mėn. išvežtos į Ravensbriuko, Noištato koncentracijos stovyklas Vokietijoje. Po išlaisvinimo 1945 m. gegužės mėn. sulaikyta ir įdarbinta Raudonosios armijos kariniame dalinyje apskaitininke, kur dirbo iki 1948 m. Buvo tikrinta SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilniaus patikrinimo-filtravimo punkte.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Chononas Barabaneris, buvęs Vilniaus geto, koncentracijos stovyklų Estijoje, Štuthofe kalinys. 1948 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 24486, l. 21 ap.

Ch. Barabaneris, g. 1909 m. Disnos m. (Baltarusija), nuo 1928 m. gyveno Vilniuje. 1945 m. kovo 13 d. išlaisvintas Raudonosios armijos ir iki 1948 m. dirbo jos daliniuose. Žmona Eva Grinštein su 9 m. sūnumi Grigorijumi žuvo Aušvico koncentracijos stovykloje, tėvai, sesuo, brolis nacių nužudyti Baltarusijoje.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Chonono Barabanerio, buvusio Vilniaus geto, koncentracijos stovyklų Estijoje, Štuthofe kalinio autobiografija. 1948 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba. 

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 24486, l. 22.

Ch. Barabaneris, g. 1909 m. Disnos m. (Baltarusija), nuo 1928 m. gyveno Vilniuje. 1945 m. kovo 13 d. išvaduotas Raudonosios armijos ir įdarbintas jos daliniuose iki 1948 m. Žmona Eva Grinštein su 9 m. sūnumi Grigorijumi žuvo Aušvico koncentracijos stovykloje, tėvai, sesuo, brolis nacių nužudyti Baltarusijoje.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Buvęs Dachau koncentracijos stovyklos kalinys Dovydas Tamše su sūnumi. 1966 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 60, b. 876, l. 2.

D. Tamše, g. 1905 m., gimė ir gyveno Kauno m. Jo pirmoji žmona Ida Tamšienė, dukra Ida Tamšaitė žuvo Aušvico koncentracijos stovykloje, tėvas Mejeris Tamše, sūnus, brolis Idelis, sesuo Riva Blecher karo metais nužudyti Kaune.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Ados Omeljančiuk liudijimo apie kalinimą Aušvico koncentracijos stovykloje protokolas. 1968 m. sausio 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-6, ap. 2, b. 146, l. 85, 86, 87, 88, 89.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Tatjanos Chorošajevos (iki santuokos – Kozlovskajos) liudijimo apie kalinimą Aušvico koncentracijos stovykloje protokolas. 1968 m. sausio 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-6, ap. 2, b. 146, l. 90, 91, 92, 93.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Georgijaus Ivanterio liudijimo apie kalinimą Aušvico koncentracijos stovykloje protokolas. 1968 m. sausio 31 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-6, ap.2, b. 146, l. 101, 102, 103, 104, 105.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Berta Berman (Blochaitė), buvusi Telšių vaistinės provizoriaus padėjėja, išsigelbėjusi iš Telšių geto. 1972 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 60, b. 5744, l. 19.

B. Berman, g. 1913 m. Raseiniuose. Išsigelbėjusi iš Telšių geto, 1941-1944 m. slapstėsi. Sesuo Vera Kacienė (Blochaitė) žuvo Aušvico koncentracijos stovykloje, tėvas Aronas Blochas ir brolis Velvl 1941 m. sušaudyti Raseiniuose, vyras Nochimas Bermanas 1941 m. sušaudytas Telšiuose. Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) operatyvinio štabo nutarimu, sesuo Ira Posel su dukra, vyru ir jo tėvais 1941

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Pinia Markovičius, buvęs Kauno geto, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys. 1972 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 87769, l. 1.

P. Markovičius, g. 1903 m., liudijo baudžiamojoje byloje, kurioje kiemsargis buvo kaltinamas Vokietijos okupacinei valdžiai nurodęs  žydų butus Kaune, Nemuno g. 19 name. P. Markovičiaus penkiametis  sūnus 1943 m. pasmaugtas talpinant Kauno geto kalinius į vagonus, dukra ir pirmoji žmona žuvo Klogos (Estija) koncentracijos stovykloje, 15 m. sūnus sudegintas Aušvico krematoriume.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Pinios Markovičiaus, buvusio Kauno geto, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio, liudijimo protokolo ištrauka. 1946 m. rugpjūčio 15 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 4903/3, l. 32, 32 ap.

P. Markovičius, g. 1903 m., liudijo baudžiamojoje byloje, kurioje kiemsargis buvo kaltinamas Vokietijos okupacinei valdžiai nurodęs  žydų butus Kaune, Nemuno g. 19 name. P. Markovičiaus penkiametis  sūnus 1943 m. pasmaugtas talpinant Kauno geto kalinius į vagonus, dukra ir pirmoji žmona žuvo Klogos (Estija) koncentracijos stovykloje, 15 m. sūnus sudegintas Aušvico krematoriume.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Buvęs Kauno geto, Aušvico koncentracijos stovyklos kalinys Jakovas Visgordijskij su sūnumi. 1972 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. L-3, ap. 1, b. 87319, l. 5.

J. Visgordijskij, g. 1931 m. Kalėjo Kauno gete, 1943 m. liepos mėn. išvežtas į į Aušvicą. 1945-1946 m. gydėsi ligoninėje Lenkijoje. Tėvas Josif Visgordijskij, motina Nesia-Rocha Visgordijskaja, sesuo Leja, brolis Mejeris žuvo Kaune 1941 m., brolis Dovydas kalėjo Landsbergo m. koncentracijos stovykloje (Vokietija), tapo invalidu, mirė 1946 m. ligoninėje. XX a. Lietuvos žydų enciklopedinio žinyno (2007) duomenimis, J. Visgordijskij 1995-2000 m. dirbo Izraelio Premjero Šimono Pereso vairuotoju.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Buvę Vokietijos saugumo policijos ir saugumo tarnybos SD policijos bataliono nariai Lavrentijus Artamonovas ir Sergejus Dementjevas, konvojavę žydus iš Rygos geto į Aušvico koncentracijos stovyklą. 1974 m.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47694/3, t. 3, l. 76; t. 4, l. 247.

Fotonuotraukos darytos Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie SSRS Ministrų Tarybos Pskovo srities valdybos Tardymo izoliatoriuje.

L. Artamonovas, g. 1924 m. Zarasų m., gyveno Vilniuje ir S. Dementjevas, g. 1923 m. Zarasų m., gyveno Celinogrado m., Leningrado karinės apygardos Karo tribunolo 1975 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamosios atsakomybės už valstybinius nusikaltimus įstatymo 1 str. nuteisti 12 (Artamonovas) ir 10 (Dementjevas) metų laisvės atėmimu griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje už dalyvavimą kovose su sovietiniais partizanais Pskovo sr., Rygos geto likvidavime 1943 m., tarnybą Pravieniškių koncentracijos stovyklos apsaugoje ir dalyvavimą sušaudant daugiau kaip 200 iš Prancūzijos atvežtų žydų.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Moisiejus Preisas, buvęs Kauno geto, koncentracijos stovyklų Štuthofe, Aušvice, Dachau kalinys. 1947 m.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 17108, l. 2 ap.

M. Preisas, g. 1930 m., gimė ir gyveno Kauno m. Tėvas Girša Preisas iš Kauno geto išvežtas į Štuthofo, Aušvico, Dachau koncentracijos stovyklas, sesuo Riva kalinta Štuthofe, motina Rachilė Preisienė žuvo Štuthofe, seserys Berta ir Dvora žuvo sovietinių partizanų būryje 1944 m. Zarasų r.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Moisiejaus Preiso, buvusio Kauno geto, koncentracijos stovyklų Štuthofe, Aušvice, Dachau kalinio prašymas išduoti pažymą apie kalinimą koncentracijos stovyklose. 1988 m.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 59, b. 17108, l. 8, 9.

M. Preisas, g. 1930 m., gimė ir gyveno Kauno m. Tėvas Girša Preisas iš Kauno geto išvežtas į Štuthofo, Aušvico, Dachau koncentracijos stovyklas, sesuo Riva kalinta Štuthofe, motina Rachilė Preisienė žuvo Štuthofe, seserys Berta ir Dvora žuvo sovietinių partizanų būryje 1944 m. Zarasų r.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Moisiejus Preisas, buvęs Kauno geto, koncentracijos stovyklų Štuthofe, Aušvice, Dachau kalinys, savo namuose Švenčionyse prie kambario sienos, skirtos prisiminimams apie mirties lagerius. 2015 m.

Fotonuotrauka.

Skelbta: http://www.lzb.lt

M. Preisas, g. 1930 m., gimė ir gyveno Kauno m. Tėvas Girša Preisas iš Kauno geto išvežtas į Štuthofo, Aušvico, Dachau koncentracijos stovyklas, sesuo Riva kalinta Štuthofe, motina Rachilė Preisienė žuvo Štuthofe, seserys Berta ir Dvora žuvo sovietinių partizanų būryje 1944 m. Zarasų r.

AUŠVICO ISTORIJOS (LYA)

Vokietijos saugumo policijos ir saugumo tarnybos SD policijos bataliono nario Segejaus Dementjevo apklausos fragmentas apie mokymąsi SD mokykloje Sužu Muižoje prie Rygos ir žydų iš Rygos geto konvojavimą į Aušvicą. 1975 m. kovo 12 d.

Garso įrašas rusų kalba, trukmė 6:20 min.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47694/3, PPB, magnetinė juosta Nr. 46.

Lt En