Senoji Stelmužės bažnyčia laikoma seniausiu medinės architektūros palikimu Lietuvoje. Pastatyta prieš 1596 m. kaip kilmingos, iš Vestfalijos kilusios giminės fon Berkų šeimos koplyčia. Nors įvairiuose šaltiniuose pateikiama, kad ji galutinai įrengta 1650 m. Zarasų krašto muziejaus knygoje ,,Stelmužės XVII A. Dvaro istorija“, minima, kad ji galėjo būti pastatyta 1613 m., nes yra išlikusios fotografijos su 1613 m. bažnyčios varpų įspaudais.

Stelmužės bažnyčios interjeras įrengtas 1713 m. Jame gausu vertingų baroko stiliaus puošmenų: bareljefų, horeljefų, skulptūrų, spirališkų kolonų, originalios medinės ornamentikos. Nuo 1808 m. bažnyčia priklauso katalikams. Rusijos imperijos metais dvaro sodybą (ir bažnyčią) valdė dvarininkai Valujevai. XX a. 7 dešimtmetyje bažnyčia remontuota, 1963 m. čia įkurtas liaudies skulptūros muziejus, nuo 1979 m. bažnyčioje veikia Zarasų krašto muziejaus padalinys Bažnytinio meno muziejus. 1990 – 1991 m. bažnyčioje įvesta elektra, presbiterijos dalies languose sudėti dailininko A. Surgailio vitražai[1]. Muziejus bažnyčioje įkurtas 1997 m.[2]. Paskutinė restauracija atlikta 2008 m., jos metu panaikinti sovietmečiu atliktos rekonstrukcijos padariniai[3].

Varpinė –  retas varpinių tipas; joje jungiamos dvi skirtingos formos ir paskirties patalpos: varpų bokštas ir sandėlis arba lavoninė. Varpinė dviejų tūrių, kaip dauguma Lietuvos varpinių. Ji kompaktiško stačiakampio plano, su rytinėje dalyje iškilusiu kvadrato plano, į viršų siaurėjančiu bokštu. Stogas dvišlaitis, bokšto keturšlaitis, dengtas mediniais gontais, su mediniu kryžiumi viršuje. Sienos medinių rąstų, fasadai apkalti horizontaliomis lentomis. Pamatas skaldytų akmenų mūro. Pietų fasade vienvėrės dvisluoksnės durys su metalo apkaustais. Bokšto viršutinė dalis su atvira galerija. Yra du 1613 metais nuliedinti varpai. Stelmužės varpinei, kaip ir kitoms Lietuvos varpinėms bei kitiems sakraliniams pastatams, būdingas funkcionalumas, proporcijų ir silueto raiškumas, formų paprastumas. Varpinė traktuojama ne kaip savarankiškas kūrinys, bet daugiau ar mažiau sakralinio ansamblio sudėtinė dalis. Varpinė pastatyta XVII a., rekonstruota 1873 m., restauruota 1959 m. ir 1980 m.[4]. Dvaro sodybą, be bažnyčios su varpine, dar sudaro Vergų bokštu vadinamas pastatas, svirnas, rūsys, tvartas, kumetynas.

Rūsyje perlaidoti Valujevų giminės palaikai. Stelmužės dvarą Rusijos imperijos metais valdę Valujevai buvo palaidoti greta bažnyčios esančiame mauzoliejuje, XX a. antroje pusėje perkelti į bažnyčios rūsio patalpą. Bažnyčioje išliko aštuonios reljefinės Kryžiaus kelio stotys, procesijų altorėlis su paveikslais Ecce homo ir Švč. Mergelė Marija, zakristijos varpelis su pakaba, pulpitas, presbiterijos suolas-klauptas, klausykla, indas švęstam vandeniui.

_________________________________________________

[1] https://www.vle.lt/straipsnis/stelmuzes-baznycia-ir-varpine/

[2] https://www.visitzarasai.lt/lt/lankytinos-vietos/top-lankomiausi-turizmo-objektai-zarasu-rajone/stelmuzes-baznytinio-meno-muziejus--baznycioje

[3] https://www.vle.lt/straipsnis/stelmuzes-baznycia-ir-varpine/

[4] Ten pat.