Pirmą kartą Salos kaip gyvenvietė istoriniuose dokumentuose paminėtos 1783 m., surašant Linkmenų parapijos kaimus, ir pavadinta užusienių[1]. Kaimelis išsiskiria savo unikalia architektūra ir išplanavimu, todėl čia įsteigtas Salų kultūrinis rezervatas. Iš XIX a. išliko tik pirkia ir svirnas, kiti trobesiai statyti jau XX a. pradžioje[2]. Kaimelio trobesiai statyti atskiromis grupelėmis, be centrinės gatvės (padrikasis kaimas). Vakarinė kaimo dalis (Salos II) – architektūros paminklas. Sodybose yra 16 paminklinių XIX a. pirmos pusės – XX a. pirmos pusės pastatų. Gyvenamieji namai dvigaliai (su pirkaitėmis), svirnai nedideli, su priesvirniais. Atokiau nuo gyvenamųjų namų, svirnų ir tvartų slėnyje stovi kluonai, prie ežero – pirtys. Namų puošyba saikinga, su antlangių ir palangių kiaurapjūvio ornamentais. Tvartai nedideli, vienos patalpos. Kluonai įvažiuojami iš galo, pėdinės statybos[3]. Sodybiniui užstatymui būdingas darnus, kompaktiškas medinių gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatų išdėstymas atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Pirkios stovi aukštesnėse vietose, ūkiniai – žemesnėse, visų sodybų kluonai sugrupuoti nuošaliau, šiaurės rytinėje kaimo dalyje. Sodybos netaisyklingų formų, neturi aiškių ribų. Pastatams būdingos į kertes suleistų medinių rastų konstrukcijos, dvišlaičiai ir valminiai stogai dengti malksnomis ar šiaudais. Želdinių išsidėstymas vientisas ir sudaro organišką prie kaimo prisišliejusių giraičių, gyventojų sodintų medžių bei krūmų ir savaimingai išaugusių želdinių derinį, prie pagrindinio įėjimo į pirkią sodinti dekoratyviniai krūmai ir gėlės[4].
___________________________________________________________
[1] https://www.vietosdvasia.lt/item/salos/
[2] https://www.aparkai.lt/lankytinos-vietos/etnografiniai-kaimai-salos-ii/
[3] Ten pat.
[4] Ten pat.
