Ginučių vandens malūną XIX a. antroje pusėje pastatė dvarininkas Gimžauskas iš Linkmenų, į talką pasikvietęs kelis ūkininkus. Tačiau šiuo malūnu ne visi buvo patenkinti, nes per jį buvo užtvindyti valstiečių dirbami laukai, todėl vyko valstiečių ir Gimžausko vietiniai teismai[1]. Po Gimžausko mirties visas malūnas atiteko kaimui ir buvo nuomojamas. Už lėšas gautas iš nuomos vietoj medinio vandens rato įrengta turbina, pakeisti šiaurinės sienos rąstai, apie 1934 m. skiedrų stogas pakeistas skardiniu.  Per karą daugelis aplinkinių malūnų buvo sudeginti arba nugriauti, todėl čia malti grūdų žmonės atvažiuodavo iš atokiausių vietovių. Jis veikė iki 1968 m. Jame ne tik miltus malė – metalinės turbinos sukimosi jėgą Ginučių kaimo gyventojai naudojo ir elektros gamybai. 1978 m. malūną nupirko Ignalinos turistinė bazė ir pradėjo jį remontuoti. Šiuo metu malūnas saugomas valstybės ir priklauso Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai, čia įrengtas įrenginių muziejus. Tai yra vienintelis iš šešių (Minčios, Ginučių, Pakretuonės, Pakaso, Gaveikėnų ir Brukninės) parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą[2].

__________________________________________________________

[1] https://www.ignalina.info/lankytinos-vietos/ginuciu-vandens-malunas/

[2] https://www.aparkai.lt/lankytinos-vietos/ginuciu-vandens-malunas/