Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Kiek Sovietų Sąjunga, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvoje turėjo kariškių, tikslių duomenų nėra, tačiau Rusijos Federacijos Šiaurės vakarų grupės pateiktais duomenimis, 1992 m. sausio 1 d. buvo 34,6 tūkst. karių. Iš viso galėjo būti apie 7,3 tūkst. karininkų, 3,6 tūkst. praporščikų, 22,2 tūkst. kareivių ir seržantų, daugiau kaip 1,4 tūkst. kursantų, apie 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Iš tikrųjų kariškių galėjo būti kokiais 10 tūkst. mažiau. Tai penkios divizijos, o turint omenyje įvairių kariuomenės rūšių pavaldumą, iš viso buvo 295 atskiros kovinės bei aptarnaujančios dalys, daliniai ir padaliniai. Be minėtų Gynybos ministerijai pavaldžių dalinių, Lietuvoje dar buvo dislokuota KGB priklausę 6 pasienio apsaugos daliniai, Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės junginys bei Federalinės Vyriausybės ryšių ir informacijos agentūros prie Rusijos Federacijos Prezidento 6-oji radijo žvalgybos bazė, dislokuota Linksmakalnyje, Kaune. Sovietinės karinės dalys Lietuvoje užėmė 68 000 ha, arba 1,2 %, Lietuvos teritorijos. Jos buvo dislokuotos visuose didžiuosiuose miestuose ir sostinėje Vilniuje. Vilniuje buvo dislokuoti 32 stambūs kariniai objektai ir net sprogmenų sandėliai tankiai apgyvendintuose Vilniaus rajonuose. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę vienu iš svarbiausių naujos valstybės uždavinių buvo pasiekti nepriklausomos valstybės pripažinimą, o tam viena iš pagrindinių kliūčių buvo okupacinės kariuomenės buvimas Lietuvos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės vienu iš svarbiausių tikslų buvo pasiekti, kad iš Lietuvos būtų išvesta okupacinė kariuomenė. Tai buvo labai sudėtingas ir sunkus uždavinys, nes Sovietų Sąjunga iš pradžių nė neketino pripažinti Lietuvos nepriklausomybės, juo labiau – išvesti sovietinės kariuomenės. Lietuvos vadovybė, siekdama paskatinti Sovietų Sąjungą pradėti derybas dėl kariuomenės išvedimo, priėmė sprendimą atsieti Lietuvos resursus, tiek materialinius, tiek žmogiškuosius, nuo sovietinės kariuomenės.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba jau kitą dieną po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo, tai yra kovo 12-ąją priėmė nutarimą „Dėl 1967 m. spalio 12 d. TSRS visuotinės karinės prievolės jstatymo negaliojimo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo paskelbė, kad SSRS visuotinės karinės prievolės įstatymas Lietuvos Respublikos piliečiams negalioja. Šiuo nutarimu Lietuvos jaunuoliai buvo atleisti nuo pareigos tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Tai dar labiau sustiprino Lietuvos jaunuolių ryžtą neiti tarnauti į sovietinę kariuomenę, o jau tarnaujančius paskatino pasitraukti iš jos. Kitas žingsnis – panaikinti sovietinės kariuomenės karinius komisariatus, vykdančius šaukimą į sovietinę kariuomenę. Kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą nutraukti SSRS gynybos ministerijos karinių komisariatų veiklą (tiesa, realiai jų veikla buvo nutraukta tik po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje). Po šių nutarimų priėmimo Lietuvos valdžios ir valdymo institucijos, Lietuvos žmonės dėjo daug pastangų, kad būtų apsaugoti Lietuvos jaunuoliai nuo galimų sovietinių karinių struktūrų represijų. Užsibrėžtą tikslą Lietuva galėjo pasiekti tik derybomis su SSRS, palaikant pažangiajai pasaulio visuomenei. Todėl kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis kreipėsi j SSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininką siūlydamas pradėti derybas dėl sovietinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. Tačiau teigiamo atsako tada nebuvo sulaukta. Pats derybų dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos procesas, tiek su Sovietų Sąjunga, tiek vėliau su jos funkcijų perėmėja Rusijos Federacija, buvo ilgas, sunkus ir sudėtingas. Derybos dėl sovietinės kariuomenės išvedimo prasidėjo 1990 m. spalio mėn. Bet jos greitai nutrūko, Sovietų Sąjungai nusprendus jėga išspręsti vadinamąjj „Lietuvos klausimą“. 1991 m. sausio mėn. buvo pabandyta Lietuvoje įvykdyti karinj perversmą ir nuversti teisėtai išrinktą Lietuvos valdžią. Tačiau Lietuvos žmonės, remiami pažangiosios žmonijos, apgynė savo Laisvę ir Nepriklausomybę.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Derybos buvo atnaujintos 1991 m. balandžio mėnesį, bet dėl vidinių procesų pačioje Sovietų Sąjungoje susitarimų nebuvo pasiekta iki pat šios valstybės žlugimo 1991 m. pabaigoje, nors po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimo rugsėjo 6 d. SSRS Valstybės tarybos nutarimu Lietuva buvo pripažinta nepriklausoma valstybe. Žlugus Sovietų Sąjungai ir Lietuvoje dislokuotą sovietinę kariuomenę į savo jurisdikciją perėmus Rusijai, 1992 m. sausio 31 d. prasidėjo derybos tarp Lietuvos ir Rusijos dėl kariuomenės išvedimo. Pirmasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos derybų delegacijų susitikimas Vilniuje baigėsi labai svarbaus dokumento „Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos Valstybinių delegacijų darbo susitikimo komunikato“ pasirašymu. Komunikate aiškiai buvo užfiksuota, kad Lietuvoje esanti buvusios Sovietų Sąjungos karinė grupuotė, perėjusi į Rusijos Federacijos jurisdikciją, yra išvedama. Prasidėjusios derybos su Rusija, nors ši ir demonstravo geranoriškumą, deja, vyko gana sunkiai. Svarbiausias diskusijų objektas buvo išvedimo terminai. Rusijos pusė, motyvuodama tuo, kad neturi pastatytų išvedamai kariuomenei karinių miestelių, trūksta butų išvedamos grupuotės karininkų ir praporščikų šeimoms ir kitomis priežastimis, tuos terminus siekė nukelti kaip galima toliau. KAM Jungtinis štabas parengė Rusijos kariuomenės išvedimo grafiką su konkrečiais skaičiavimais, pagal kurį Rusijos kariuomenė turėtų būti išvesta iki 1992 m. gruodžio 31 d. Rusijos derybų delegacijai tai buvo nepriimtina. Situacija derybose pasikeitė po Rusijos Federacijos gynybos ministro Pavelo Gračiovo susitikimo 1992 m. gegužės men. Briuselyje su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi. Čia P. Gračiovas A. Butkevičiui pareiškė, kad Rusijos kariuomenė iš Lietuvos bus išvesta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. (šis faktas nėra užfiksuotas dokumentuose. Apie tai sugrjžęs iš Briuselio Audrius Butkevičius informavo plk. Stasj Knezį). Nuo šio momento derybos vyko daug sklandžiau ir baigėsi 1992 m. rugpjūčio 8 d. Maskvoje Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiko patvirtinimu. Buvo parengti net 8 dokumentai, tačiau buvo pasirašyti tik trys. Nors nebuvo pasirašytas pagrindinis susitarimas dėl Rusijos kariuomenės išvedimo bei keli kiti dokumentai, bet vadovaujantis patvirtintu grafiku prasidėjo organizuotas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jos teritorijoje buvusi sovietinė kariuomenė, nors ir nebuvo specialaus susitarimo dėl jos išvedimo, palaipsniui buvo išvedama. Tai sąlygojo objektyvios priežastys: šaltojo karo pabaiga, Varšuvos pakto žlugimas, Sovietų Sąjungos ekonominiai sunkumai. Todėl Sovietų Sąjungos kariuomenė buvo mažinama. Atsirado niekam nereikalingų karinių dalių bei įstaigų, tarp jų ir dislokuotų Lietuvoje, kurios buvo likviduojamos, jungiamos ar perdislokuojamos ir pan. Be abejo, Lietuvai tai buvo naudingas procesas. Šį procesą, kuris ypač paspartėjo žlugus Sovietų Sąjungai ir Lietuvoje esančią kariuomenę į savo jurisdikciją perėmus Rusijos Federacijai, visomis priemonėmis stengėsi skatinti ir Lietuvos valdžia bei valdymo institucijos. 1991 m. pabaiga – 1992 m. pradžia buvo pereinamasis Sovietų Sąjungos žlugimo ir Rusijos įsitvirtinimo laikotarpis. Susidariusi padėtis buvo labai naudinga Lietuvai. Po 1991 m. rugpjūčio pučo Lietuvoje buvo likviduoti sovietiniai kariniai komisariatai, buvo pasiekta, kad iš Lietuvos nebebūtų šaukiami naujokai į sovietinę kariuomenę, o joje tarnaujantys Lietuvos jaunuoliai būtų paleisti iš tarnybos, iš Lietuvos buvo išvesti vidaus kariuomenės daliniai. Tačiau atsirado ir naujų problemų. Viena iš jų buvo Lietuvoje esančių sovietinių karinių dalinių papildymas nauju kontingentu. Ypač daug karių į Lietuvą buvo įvesta 1991 m. gruodžio men. Siekdama užkirsti kelią naujokų jvedimui į Lietuvą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. sausio 8 d. savo nutarimu uždraudė jvesti į Lietuvą naujus karius. Nuo šio momento bet koks naujų karių įvedimas į Lietuvos teritoriją be Lietuvos Vyriausybės sutikimo tapo neteisėtas. Tačiau Rusijos kariškiai nė nemanė laikytis šio nutarimo. Ir toliau buvo įvedami naujokai, tiesa, mažesnėmis grupėmis. Siekiant įvykdyti Lietuvos Vyriausybės nutarimą, Krašto apsaugos ministerijai ir kitoms Lietuvos institucijoms buvo pavesta užtikrinti, kad į Lietuvą nebūtų įvesti nauji kariai. KAM Jungtinis štabas parengė Užkirtimo planą. Planas numatė priemones, kaip Krašto apsaugos sistemos, Vidaus reikalų ministerijos, muitinės ir kitų Lietuvos institucijų pajėgomis blokuoti sovietinius karinius dalinius, kad jie nebūtų papildyti naujais kariais. Be šio plano, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai išleido keletą bendrų įsakymų, kuriais sunormino Rusijos kariškių judėjimą Lietuvos Respublikos teritorija.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Priemonės buvo sėkmingos. Rusijos karinių dalinių papildymą naujais kariais pavyko sustabdyti. 1992 m. rugsėjo 8 d. Maskvoje pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas buvo parengtas Lietuvos kariškių iniciatyva. Teko įdėti daug pastangų, kad Rusijos kariškiai jam pritartų. Pats grafikas buvo rengiamas vadovaujantis principais, kad Rusijos kariškiai pirmiausia būtų išvesti iš sostinės Vilniaus, kad pirmiausia būtų išvedami oro desanto daliniai, perduoti Lietuvai aerodromai, kad Lietuvą pirmiausia paliktų gerai sukomplektuoti koviniai daliniai. Be to, grafiką pavyko suskirstyti ketvirčiais, tai labai palengvino Rusijos karinių dalinių išvedimo kontrolę.
Pirmasis etapas: 1992 m. rugsėjo 8 d. – 1992 m. gruodžio 31 d.
Pirmasis organizuoto Rusijos kariuomenės išvedimo etapas, ko gero, buvo pats sudėtingiausias ir sunkiausias, nes tiek Rusijos politikai, tiek Rusijos kariškiai dar nebuvo susitaikę su mintimi, kad teks Lietuvą palikti. Stambių dalinių vadai dar bandė diktuoti Lietuvos valdžios institucijoms savo sąlygas, reikalauti, rodyti galią ir panašiai. Prasidėjus Rusijos kariuomenės išvedimui Rusijos kariniai daliniai pirmiausia stengėsi išvežti iš Lietuvos ne tik vertingiausią ginkluotę ir techniką, bet ir materialines vertybes, degalų bei techninių tepalų atsargas. Tai buvo aiškiai matyti iš pateikiamų paraiškų. Be to, Rusijos kariniai daliniai savivaliavo, nekreipdami dėmesio nei j Lietuvos Respublikos įstatymus, nei į Maskvoje pasirašytus susitarimus. Pasirašytų Maskvoje susitarimų nesilaikė netgi patys aukščiausieji Rusijos kariuomenės pareigūnai. Taip Rusijos Federacijos Šiaurės vakarų kariuomenės vadas gen. plk. Majorovas 1992 m. spalio 7 d. išleido jsakymą Nr. 247, kuriuo nustatė, kad karinių dalinių vadus, važiuojančius Lietuvos Respublikos teritorija, turi lydėti ginkluota sargyba, tuo pažeisdamas Lietuvos ir Rusijos susitarimo 4 straipsnio, skelbiančio, kad panašūs sprendimai turi būti suderinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotiniu Rusijos kariuomenės išvedimo klausimais, reikalavimus.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Be to, Lietuvos pareigūnai iš Rusijos kariškių ėmė gauti informaciją, kad uždraustas karinių objektų, netgi tų, iš kurių išvesta kariuomenė, perdavimas Lietuvai motyvuojant tuo, kad nėra tarpvalstybinio susitarimo dėl karinių objektų perdavimo. Rusijos kariuomenės išvedimas nuolat susidurdavo su jvairiais sunkumais. Spalio 29 d. Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas pasirašė potvarkį, kuriuo laikinai sustabdė Rusijos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Potvarkyje buvo iškeltas politinis reikalavimas kariuomenės išvedimą sieti su tariama žmogaus teisių problema Baltijos valstybėse. Į šį Rusijos žingsnį labai neigiamai sureago pasaulio valstybės. Pradėjus oficialų Rusijos kariuomenės išvedimą, lapkričio pradžioje Lietuvos pareigūnai konstatavo, kad išvedimas vyksta neorganizuotai. Nepaisoma protokolo dėl techninių išvedimo reikalavimų. Karinės dalys nepateikiamos inspektuoti, išskyrus smulkius dalinius. Nesilaikoma susitarime nustatytų karinių dalių, dalinių ir kariškių elgesio ir funkcionavimo taisyklių. Tačiau kariuomenės išvedimas, nors ir lėtai, bet vis dėlto vyko. Gruodžio 29 d. Rusijos kariuomenės ir Lietuvos atstovai pasirašė Vilniaus Šiaurės miestelio, kuriame buvo dislokuota 107-oji Rusijos armijos motošaulių divizija, perdavimo ir priėmimo aktą. Be abejo, tai buvo džiaugsmingas įvykis Lietuvai, tačiau tą pačią dieną Lietuvą pasiekė „Baltic News Service“ agentūros išplatintas Rusijos gynybos ministerijos pareiškimas, kuriame buvo sakoma, jog Rusijos gynybos ministerija yra priversta pareikšti, kad, jeigu ir toliau bus tęsiami neteisėti veiksmai prieš Rusijos kariškius ir jų šeimas, remdamasi birželio mėn. Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarimu Nr. 407, Rusijos kariuomenė imsis ryžtingų veiksmų, įskaitant ir pasipriešinimą ginklu, kad apgintų savo garbę, orumą ir gyvybę. Tai buvo atviras grasinimas, kuris dar kartą priminė, kad sovietinė kariuomenė, nors ir perėjusi į Rusijos Federacijos jurisdikciją, tebėra labai pavojinga.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Pirmasis Rusijos kariuomenės išvedimo etapo grafikas buvo įvykdytas tik 78 proc., t. y. išvesti 49 daliniai. Per pirmąjj etapą Lietuvos pareigūnai perėmė 52 karinius objektus. Iš jų paminėtina Vilniaus Šiaurės miestelis, kariniai miesteliai Ukmergėje, Pabradėje, Marijampolėje, pradėtas Pajuostės (Panevežys) ir Zoknių (Šiauliai) aerodromų ir karinių miestelių perėmimas. Inspektuota 19 karinių objektų.
Antrasis etapas: 1993 m. sausio 1 d. – 1993 m. kovo 31 d.
Per šį laikotarpį iš Lietuvos turėjo būti išvestos Rusijos Federacijos kariuomenės 46 karinės dalys, daliniai ir įstaigos bei daliniai, neišvesti pirmajame etape. Reikia konstatuoti, kad antrajame etape sulėtėjo kariuomenės išvedimo tempai. Prasidėjo politiniai procesai prieš kariuomenės išvedimą. 1993 m. kovo 29 d. Briuselyje įvykusiame NATO ir Vidurio bei Rytų Europos valstybių gynybos ministrų posėdyje Rusijos Federacijos gynybos ministras P. Gračiovas pareiškė, kad Rusijos kariuomenės išvedimas iš Baltijos valstybių yra pristabdomas. Į šį P. Gračiovo pareiškimą iš karto buvo reaguota Lietuvoje ir kitose šalyse. Kilus pasaulio visuomenės pasipiktinimui, kariuomenės išvedimas buvo tęsiamas. Tačiau per šį laikotarpį buvo išvesta tik 24-ios kovinės dalys, daliniai ir įstaigos. Kaip ir pirmajame etape, karinių objektų perdavimas buvo delsiamas, grobstoma viskas, ką įmanoma pagrobti, nes ir toliau buvo laikomasi nuostatos, kad prieš išeinant būtina parduoti viską, kas įmanoma.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Apibendrinant pirmųjų dviejų Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos patirtį, buvo pastebėtos tam tikros tendencijos. Buvo dirbtinai sudaromos prielaidos uždelsti kariuomenės išvedimą ir jo neužbaigti iki išvedimo grafiko nustatyto termino. Vis labiau ėmė ryškėti Rusijos politikos bruožai – iki paskutinio momento išlaikyti savo rankose svarbiausius karinius objektus, tinkamiausius galimai karinei intervencijai kelius, pajėgiausius karinius dalinius išvesti paskiausiai. Jau 1993 m. pradžioje buvo galima perduoti Lietuvai Kazlų Rūdos ir Gaižiūnų aerodromus, esančius oro desanto žinioje, tačiau 1993 m. kovo 1 d. A. Butkevičiui susitikus su oro desanto pajėgų vado pavaduotoju gen. plk. O. Pikausku, tai padaryti buvo atsisakyta. Neišvestas, pažeidžiant grafiką, 367 atskirasis sraigtasparnių pulkas, dislokuotas Kaune. 18 transporto aviacijos divizijos aerodromai Panevežyje ir Kedainiuose anksčiau buvo planuojami perduoti 1993 m. gegužės mėn., tačiau po Karo transporto aviacijos vado pirmojo pavaduotojo gen. ltn. Dirdino apsilankymo 1993 m. vasario 21 d. Panevėžyje buvo pareikšta, kad Panevėžio aerodromas su būtiniausiais objektais bus perduotas tik rugpjūčio 31 d. Daugiausia paraiškų papildomai įvesti karių, motyvuojant nepakankamu žmonių skaičiumi, pateikta būtent į oro desanto dalinius bei 367 sraigtasparnių pulką Kaune.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Pasikeitė minėtų karinių dalinių vadovybės elgesys su perimančiais ir inspektuojančiais karinius objektus KAM atstovais. Su jais arba nebuvo leidžiamasi į kalbas, arba buvo bendraujama su pasityčiojimu ir ironija. Oro desanto, karinės transporto aviacijos bei sraigtasparnių dalys, Rusijoje vykdant ginkluotųjų pajėgų reformą, buvo jungiamos į naują kariuomenės rūšį – greitojo reagavimo pajėgas, todėl pirmiau paminėti šių dalinių veiksmai Lietuvoje kėlė Lietuvos vadovybės pagrįstą susirūpinimą.
Trečiasis etapas: 1993 m. balandžio 1 d. – 1993 m. birželio 30 d.
Etapo pradžioje Lietuvoje buvo likę apie 12,6 tūkst. Rusijos karių. Trečiajame etape turėjo būti išvesti 89 kariniai daliniai, įskaitant ir 26 likusius neišvestus antrajame etape. Šiame etape daug Rusijos kariuomenės išvedimo techninių problemų pavyko išspręsti balandžio mėnesį krašto apsaugos ministro A. Butkevičiaus vizito į Maskvą ir gegužės 18–19 d. vykusio Rusijos Federacijos gynybos ministro P. Gračiovo vizito Lietuvoje metu. Ypač svarbią reikšmę turėjo P. Gračiovo vizitas. Jo metu apsvarstyta net 18 su išvedimu susijusių klausimų: ir daugumai buvo surastas sprendimas. Tačiau 1993 m. birželio mėnesį buvo susidariusi gana kritiška situacija ir atrodė, kad Rusijos kariuomenė nebus išvesta pagal pasirašytą grafiką. Karinės oro pajėgos vėlavo 5 mėnesiais, nesilaikė grafiko karinis jūrų laivynas. Be to, kariniai objektai buvo perduodami Lietuvai perdavimo ir priėmimo aktuose nenurodant padarytos ekologinės žalos. Nebuvo atliekama ir paliekamų teritorijų ekologinės būklės ekspertizė, o be ekspertų išvadų buvo nejmanoma reikalauti, kad Rusija kompensuotų padarytą žalą gamtai.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Okupacinės kariuomenės išvedimo apžvalga: užuomazgos, parengiamieji darbai, išvedimo etapai

Tačiau nepaisant visų problemų, trečiojo etapo pabaigoje, galima sakyti, Rusijos kariuomenės jau nebebuvo. Todėl paskutinįjį Rusijos kariuomenės išvedimo etapą galima vertinti kaip Rusijos kariuomenės likučių išvedimą.
Ketvirtasis etapas: 1993 m. liepos 1 d. – 1993 m. rugpjūčio 31 d.
1993 m. rugpjūčio viduryje Rusijos karinių dalinių Lietuvoje buvo likę visai nedaug ir atrodė, kad nebus jokių problemų juos išvesti. Tačiau 1993 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija gavo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos pranešimą, kad sustabdomas Rusijos Federacijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Toks sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad nėra pasirašyto politinio susitarimo dėl kariuomenės išvedimo. Reikia pažymėti, kad tik rugpjūčio 30 d. ryte Lietuvos Respublikos Prezidentui Algirdui Brazauskui pavykus susiskambinti su Rusijos Federacijos Prezidentu Borisu Jelcinu pavyko jį įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimas būtų baigtas laiku.
Parengta pagal:
Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos dokumentuose / sudarytojai – Algis Balaišis, Gintautas Surgailis. Vilnius: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2005. P. 7–14.

30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Rusijos kariuomenės išsidėstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje pirmojo išvedimo etapo metu schema. 1992 m. rugsėjo 8 d.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, f. 2, ap. 5, b. 4, l. 1.
30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Rusijos kariuomenės išsidėstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje antrojo išvedimo etapo metu schema. 1993 m. sausio 1 d.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, f. 2, ap. 5, b. 4, l. 2.
30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Rusijos kariuomenės išsidėstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje trečiojo išvedimo etapo metu schema. 1993 m. balandžio 1 d.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, f. 2, ap. 5, b. 4, l. 3.
30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos (LVNA)

Rusijos kariuomenės išsidėstymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ketvirtojo išvedimo etapo metu schema. 1993 m. liepos 1 d.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, f. 2, ap. 5, b. 4, l. 4.
Lt En