2023 m. rugpjūčio 31 d. sukako 30 metų, kai buvo išvesta Rusijos Federacijos kariuomenė iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Paskutinio Rusijos Federacijos kariuomenės dalinio išvedimas visiškai įtvirtino Lietuvos Nepriklausomybę.
Kiek Sovietų Sąjunga, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvos Respublikoje turėjo kariškių, tikslių duomenų nėra, tačiau Rusijos Federacijos Šiaurės vakarų grupės pateiktais duomenimis, 1992 m. sausio 1 d. buvo 34,6 tūkst. karių. Iš viso galėjo būti apie 7,3 tūkst. karininkų, 3,6 tūkst. praporščikų, 22,2 tūkst. kareivių ir seržantų, daugiau kaip 1,4 tūkst. kursantų, apie 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Iš tikrųjų kariškių galėjo būti kokiais 10 tūkst. mažiau. Tai penkios divizijos, o turint omenyje įvairių kariuomenės rūšių pavaldumą, iš viso buvo 295 atskiros kovinės bei aptarnaujančios dalys, daliniai ir padaliniai. Be minėtų SSRS (vėliau – Rusijos Federacijos) Gynybos ministerijai pavaldžių dalinių, Lietuvoje dar buvo dislokuota KGB priklausę 6 pasienio apsaugos daliniai, Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės junginys bei Federalinės Vyriausybės ryšių ir informacijos agentūros prie Rusijos Federacijos Prezidento 6-oji radijo žvalgybos bazė, dislokuota Linksmakalnyje, Kaune. Sovietinės karinės dalys Lietuvoje užėmė 68 000 ha, arba 1,2 %, Lietuvos Respublikos teritorijos. Jos buvo dislokuotos visuose didžiuosiuose miestuose ir sostinėje Vilniuje. Vilniuje buvo dislokuoti 32 stambūs kariniai objektai ir net sprogmenų sandėliai tankiai apgyvendintuose Vilniaus rajonuose. Pats derybų dėl okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos procesas, tiek su Sovietų Sąjunga, tiek vėliau su jos funkcijų perėmėja Rusijos Federacija, buvo ilgas, sunkus ir sudėtingas. Derybos dėl sovietinės kariuomenės išvedimo prasidėjo 1990 m. spalio mėn. 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respubliką paliko paskutinis Rusijos karinis dalinys – Kauno Vaidoto gatvėje dislokuotas 108-asis oro desanto pulkas. Lietuvoje vėl neliko svetimos kariuomenės. Didelį darbą išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos atliko daugybė žmonių: Lietuvos politikai, ekspertai, krašto apsaugos sistemos kariai ir darbuotojai.

Šiai progai Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą „30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos“. Parodoje eksponuojami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir kitų valstybinių įstaigų rengti dokumentai. Nušviečiamas susirašinėjimas tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS, vėliau Rusijos Federacijos, institucijų bei jų deleguotų asmenų, atsakingų už okupacinės kariuomenės išvedimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Taip pat bus galima susipažinti su įsakymais, nutarimais, pareiškimais (bei jų projektais), susijusiais su okupacinės kariuomenės išvedimu, susirašinėjimo, bendradarbiavimo dokumentais, pasirengimo deryboms dėl šalies gynybos, SSRS ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuvoje, SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos tarp Lietuvos Respublikos ir SSRS dokumentais. Parodos lankytojai turės puikią progą pamatyti gausybę čia eksponuojamų fotografijų, kai kurias, gal net pirmą kartą, paskaityti karo istoriko dr. Gintauto Surgailio įžvalgas. Vaizdo įrašų galerijoje patalpinta 2013 m. rugsėjo 6 d. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykusios mokslinės konferencijos „Lietuvos kariuomenės indėlis išvedant SSRS kariuomenę“, skirtos SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 20-mečiui, filmuota medžiaga.

Už visokeriopą pagalbą rengiant šią parodą Dėkojame: Lietuvos karininkui, karo istorikui, humanitarinių mokslų daktarui, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausiajam mokslo darbuotojui, atsargos pulkininkui leitenantui Gintautui Surgailiui, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos „Ramovės“ vedėjui, atsargos kapitonui Arūnui Alonderiui, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjui, Kovo 11-osios Akto signatarui, buvusiam Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento generaliniam direktoriui (1990–1991) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrui (1991–1993) Audriui Butkevičiui, buvusiam Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininkui (1991–1993) bei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro pavaduotojui (1991–1994), atsargos pulkininkui leitenantui Jonui Gečui, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento Dokumentų administravimo skyriaus darbuotojai Meilei Jonuškienei, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Rinkinių saugojimo ir tyrinėjimo skyriaus muziejininkėms Deimantei Giedrimaitei ir Gabijai Genčiauskaitei, Lietuvos centrinio valstybės archyvo Fotodokumentų skyriaus vedėjai Simonai Juzėnienei, jos patarėjai Miglei Maleckaitei ir vyriausiajai archyvistei Jūratei Katilienei.
Tegu ši paroda bus atminimas jiems ir priminimas ateinančioms kartoms to, kas jau po truputį eina į užmarštį – Lietuva atgavo Nepriklausomybę ir visišką laisvę tik lietuvių tautos bei visų Lietuvoje gyvenusių ir parėmusių lietuvių siekius gyventi laisviems ir nepriklausomiems ryžto ir pastangų dėka.

Parodos partneriai:
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
***
Parodos meninė vizualizacija. Autorius – dail. Jokūbas Zovė. 2023 m.