1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vienas iš užsienio politikos prioritetinių darbų, buvo įsitraukti į Europą jungiančią sąjungą. Vis dėlto, erdvės Lietuvai siekti eurointegracijos pradėjo vertis tik po 1991 m. rugpjūčio mėnesį įvykusio pučo. SSRS buvo diskredituota, o Lietuva pradėjo sulaukti demokratinių valstybių pripažinimo ir jungtis į tarptautines organizacijas. Vis dėlto, Lietuvoje vis dar buvo likusi Rusijos kariuomenė. Tik po jos išvedimo Lietuva galėjo atvirai siekti savo eurointegracinių tikslų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos politikai suvokė Europos Sąjungą ne tik kaip ekonominio bendradarbiavimo organizaciją, bet ir kaip saugumo struktūrą. Anot Seimo nario A. Griciaus: „Lietuva nesirengia būti saugumo vartotoja, tačiau pagal savo išgales ir saugumo teikėja tiek NATO, tiek Europos Sąjungos saugumo struktūrose“. 

Nuotraukoje: Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas dėl valstybės tarptautinės politikos tęstinumo, tarpvalstybinių ir kitų tarptautinių sutarčių vykdymo, atkurtų daugiašalių ryšių su Jungtinių Tautų Organizacija, NATO ir Europos Bendrija, Europos Taryba, Šiaurės šalių ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis plėtojimo, 1992-11-26, Lietuvos Respublikos Seimo fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 1, Apsk. vieneto Nr.:108-002. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas. 

1995 m. gruodžio 7 d. Seimas priėmė pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare“. Kitą dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialią paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje. Po paraiškos paklausus tuometinio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ar jis tikisi, kad iki šimtmečio pabaigos Lietuva taps sąjungos dalimi, jis atsakė, kad: „nu, žinote, aš pradedu tikėti, nes anksčiau galbūt labiau skeptiškai buvau nusiteikęs, bet dabar aš pradedu tikėti.”

Nuotraukose: 

1-2. Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimas „Dėl Lietuvos Respublikos paraiškos tapti Europos Sąjungos nare“, 1995-12-07, Lietuvos Respublikos Seimo fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 1, Apsk. vieneto Nr.:215., 021-022. 

Prezidento žodžiams nebuvo lemta išsipildyti, nes Lietuvai prieš prisijungiant prie ES reikėjo atlikti kalną namų darbų, tokiose srityse kaip teisės, ekonomikos. Šiuo laikotarpiu, greta kitų institucijų, LR Vyriausybės nutarimu buvo įkurta ir Vyriausybinė Europos integracijos komisija (VEIK), kurios žinioje buvo sprendžiami esminiai su eurointegracija susiję klausimai, o tarp jų teisės aktų derinimas. Komisijos posėdžiuose įprastai dalyvaudavo ministerijų atstovai (ministrai, viceministrai, kancleriai), Europos komiteto darbuotojai (biurokratai), diplomatai, kviestiniai specialistai. 1998 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo“, kuriai pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekiui dėl sparčios integracijos į Europos Sąjungą. Nacionalinėje Acquis Priėmimo Programoje (NAPP) buvo numatyti prioritetiniai darbai, kuriuos šalis privalėjo įgyvendinti. Už programos įgyvendinimą buvo atsakinga VEIK. Joje numatyti dvejopi stojimo prioritetai: artimiausio laikotarpio (A) prioritetai, kurie turi būti įgyvendinti 1998 metais ir vidutinio laikotarpio (B) prioritetai,  kurie turi būti įgyvendinti iki Lietuvai tampant ES nare. Pagal A lygio programą daugiausiai lėšų buvo numatyta skirti ūkio reformai vykdyti, institucinei-administracinei sąrangai tobulinti ir plėsti, energetikos, visų pirma atominės, problemoms spręsti. Ši programa paskatino daugybę vidaus reformų, pavyzdžiui, Seimas patvirtino Teisinės sistemos reformos metmenis, priėmė įstatymus, reglamentuojančius teisės ir teisėtvarkos sritis bei kovą su korupcija (teismų, policijos, viešųjų ir privačių interesų derinimo, politinių kampanijų finansavimo, pinigų plovimo prevencijos), taip pat įgyvendinančius reformas bankininkystės, finansinių paslaugų, vertybinių popierių, draudimo, bankroto, konkurencijos, vartotojų teisių, telekomunikacijų, energetikos, turizmo, žemės ūkio, aplinkos apsaugos, viešųjų pirkimų, viešojo administravimo, audito ir kituose sektoriuose.

Nuotraukoje:

1-5. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio, įvykusio 1998 m. balandžio 14 d., protokolas nr. 6 ištrauka, kuriame aptariamas NAPP klausimas. Lietuvos valstybės naujasis archyvas, f. 49, ap. 1, b. 10, l. 27-31.  

Lietuvos progresą nuolat sekė atstovai iš Briuselio. Susitikimai su užsienio svečiais Lietuvos politikams buvo tapę kone kasdienybę, jų metu buvo analizuojamas šalies progresas, motyvacija ir laukiantys darbai. 2000 m. vasario 15 d. buvo pradėtos derybos dėl narystės Europos Sąjungoje, o 2002 m. jos buvo sėkmingai baigtos.

Nuotraukose: 

1. Europos Parlamento Pirmininko Egono Klepscho vizitas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas (dešinėje), Europos Parlamento Pirmininkas Egonas Klepschas (kairėje). Data - 1994-05-31, Fotografijos autorius - nenustatytas, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Juršėno asmens fondas Nr. 9, Apyrašas Nr. 3, Ju-VII-080-052.

2. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio (kairėje) susitikimas su Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Prezidente Leni Fischer (dešinėje). Data - 1998-03-11, Fotografijos autorius - Gintaras Mačiulis, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Lietuvos Respublikos Seimo fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 24SK, VIII-080-484.

3. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio (dešinėje) susitikimas su Europos Parlamento Pirmininku Jose Maria Gil-Roblesu (kairėje). Data - 1998-11-10, Fotografijos autorius - Gintaras Mačiulis, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Lietuvos Respublikos Seimo fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 24SK, VIII-080-234.

4.Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko (dešinėje) susitikimas su Europos Parlamento Generaliniu sekretoriumi Julianu Priestley (kairėje). Data - 2001-10-10. Fotografijos autorius - Gintaras Mačiulis, Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Lietuvos Respublikos Seimo fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 24SK, IX-080-10.

Lietuvos politikams siekiant narystės Europos Sąjungoje ne ką mažiau svarbu buvo edukuoti visuomenę apie ES, laukiančius privalumus ir įsipareigojimus, jeigu šalis prisijungtų prie bendrijos. Vienas iš būdų kaip tai padaryti - per nacionalinį transliuotoją leisti laidas ar jų epizodus skirtus švietimui apie ES.

2000 m. vasario 2 d. eteryje pasirodė laida „Spaudos klubas. Specialus interviu. Studijoje Europos komisijos pirmininkas Romanas Prodis”. Kaip ir anotacija skelbia, šios laidos temos pasirinkimui įtaką padarė vasario 15 d. prasidėsiančios derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. Europos komisijos pirmininkas laidoje ES pateikia kaip Lietuvai naudingą terpę augti, tobulėti ir paneigia egzistuojančius mitus, pavyzdžiui, dėl priespaudos iš Sąjungos, akcentuoja lygiavertiškumą, demokratiją, pagarbą. Anot R. Prodžio: „Lietuva yra Europos dalis“.

Laidoje „Spaudos klubas. Kodėl Lietuva nori stoti į Europos Sąjunga“ dalyvavo vyriausias Lietuvos derybininkas su ES, užsienio reikalų viceministras Vygaudas Ušackas, seimo narė Vilija Abramikienė, politologas, moderniųjų krikščionių - demokratų sąjungos vicepirmininkas Egidijus Vareikis, seimo narys Rimantas Smetona, profesorius Edmundas Stancikas. Laidoje tarsi atstovaujamos dvi stovyklos: tie, kurie palaiko ir agituoja už stojimą (V. Ušackas, V. Abramikienė ir E. Vareikis) – teigia, kad Lietuvos troškimas siekti Europinio vertybių, tokių kaip demokratija, saugumas, apeliuojama į istorinį tęstinumą. ES matoma kaip potenciali vieta vystyti ekonomiką, užsitikrinti saugumą. 

Nuotraukoje: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Vytauto Landsbergio (kairėje) susitikimas su Europos Komisijos pirmininku Romanu Prodžiu (dešinėje).Data - 2000-02-10, Fotografijos autorius - Gintaras Mačiulis. Lietuvos Respublikos Seimo archyvas, Lietuvos Respublikos Seimo fondas Nr. 2, Apyrašas Nr. 24SK, VIII-080-80

2003 m. prasidėjus referendumui dėl stojimo į Europos Sąjungą padaugėjo nacionalinio transliuotojo rodomų laidų skirtų situacijai plėtoti ir analizuoti, viena iš jų prieš tai minėta– „Spaudos klubas“, tačiau temos aktualumas matomas ir kitos laidos kontekste – „Paskutinė kryžkelė“. Aptariamuoju laikotarpiu buvo išleistos 5 laidos skirtos Europos Sąjungai. Pavyzdžiui, vienoje iš laidos epizodų vedėjas Raigardas Musnickas laidoje kalbino Seimo narį Stanislovą Buškevičių, istoriką Edvardą Kriščiūną, ekonomistą Algį Avižieną, Seimo narę Ireną Šiaulienę, Seimo vicepirmininką Gintarą Steponavičių ir Seimo narį Rolandą Pavilionį. Pastebima, kad pasisakantys prieš paradoksaliai baiminosi Lietuvos demokratijos ir savarankiškumo praradimo grėsmės. Pavyzdžiui, E. Krišiūnas ir A. Avižienas teigia, kad lietuvių kalba bus sunaikinta ir uzurpuota ES, taip pat šalyje padaugės imigrantų, kurie sukeltų problemų. R. Pavilionis oponavo šiam teiginiui, pabrėždamas, kad Lietuva yra ilgalaikė Europos dalies, dėl to ES siekia išsaugoti šalių kitoniškumą, o ne jį sunaikinti. 

Eurogrąža, tai laidų ciklas, prasidėjęs 2001 vasario 13 d. ir baigėsi 2002 gruodžio 14 d., per šį laikotarpį išėjo 40 laidų, kurios buvo skirtos integracija į ES, siekiant edukuoti visuomenę apie potencialias permainas. Pirmojoje laidoje pašnekovai: vyriausiasis euroderybininkas dėl stojimo į Europos Sąjunga Petras Auštrevičius ir Tarptautinių santykių politikos mokslų instituto dėstytojas Evaldas Nekrašas. E. Nekrašas paneigė mitą, kad Lietuva prarastų savo tautines vertybes, tuo tarpu P. Auštrevičius akcentavo, kad ES yra demokratinių pažiūrių, dėl to Lietuva savo identitetą išsaugos. 

Pastebima tendencija, kad XXI amžiaus pradžioje laidų pašnekovai dažniau būdavo Europos Sąjungos derybininkai ar atsakingi politikai, tačiau artėjant referendumui ar po jo, laidose dažniausiai pasirodydavo visuomenėje aktyvus piliečiai ar vietiniai Seimo nariai. Laidų tematika rodo, kad aktualiausios temos buvo identitetas, ekonomika, įsipareigojimai ir potenciali nauda. 

Nuotraukoje: Referendumas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje.  Reklaminis stendas.  Vilnius, 2003 m. gegužės 11 d. L. Dmuchovskajos nuotrauka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-123164.

Lietuvai įvykdžius visus reikalavimus liko paskutinis žingsnis – surengti referendumą. Referendumas įvyko 2003 m. gegužės 10-11 d. Ruošiantis referendumui visų pirmą reikėjo pakeisti Referendumo įstatymą, taipogi suderinti kai kuriuos Lietuvos teisės aktus su europine teise. Vienas iš  referendumo išskirtinumų, buvo jo trukmė – jis vyko dvi dienas, tikintis, kad tai pritrauks daugiau piliečių ateiti prie balsavimo dėžių. Tokia praktika buvo uždrausta 2019 m. Už atiduotą balsą žmogus gaudavo žalią lipduką su geltonu užrašu „Aš balsavau”, šis principas yra taikomas iki šiol. Vienintelis skirtumas, kad tuomet parodžius lipduką bendrovės „VP Market” parduotuvėse „T Market”, „Minima”, „Media” ir „Maxima” pirkėjas turėjo galimybę už vieną centą įsigyti butelį gaiviojo gėrimo, šokoladinį batonėlį, butelį lietuviško alaus arba skalbimo miltelių. Paskelbta akcija pritraukė minias balsuotojų į prekybos centrus, kurie iš lentynų šlavė skalbimo miltelius. Tiesa, ši akcija iš karto susilaukė kritikos dėl savo neetiškumo ir kaltinimų, kad taip perkami rinkėjų balsai. Šio žingsnio nereikalingumą pripažįsta ir tuometinis VRK vadovas Zenonas Vaigauskas ir buvęs Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas. Referendumas buvo pasisekęs, nes atėjo balsuoti daugiau nei tikėtasi – 63% balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, iš kurių 91,03% pritarė Lietuvos narystei ES. Siekiant atliepti kiekvieno piliečio poreikius, biuletenį buvo galima pasirinkti iš trijų kalbų: lietuvių, lenkų arba rusų. 

Nuotraukose:

1. Koncertas Katedros aikštėje, skirtas stojimo į Europos Sąjungą referendumui, Vilnius, 2003 m. gegužės 8 d., L. Dmuchovskajos nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-123150.
2. Koncertas Katedros aikštėje, skirtas stojimo į Europos Sąjungą referendumui. Iš kairės: A. Adamkienės labdaros ir paramos fondo pirmininkė Alma Adamkienė, LR Prezidentas Vladas Adamkus, Kristina Brazauskienė, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilnius, 2003 m. gegužės 6 d., L. Dmuchovskajos nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-123161.
3. Koncertas Katedros aikštėje, skirtas stojimo į Europos Sąjungą referendumui, Vilnius, 2003 m. gegužės 8 d., L. Dmuchovskajos nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-123154.
4. Referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje rezultatų laukimas Seime. Iš kairės: LR Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas, LR laikinasis Prezidentas Artūras Paulauskas. Vilnius, 2003 m. gegužės 11 d., L. Dmuchovskajos nuotrauka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-123177.

2003 m. balandžio 16 d. iškilmingoje ceremonijoje Atėnuose (pirmininkaujant Graikijai) buvo pasirašyta Lietuvos ir kitų būsimų naujųjų valstybių narių stojimo į Europos Sąjungą sutartis. 

2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. 

Prie Lietuvos kelio siekiant narystės prisidėjo daugybė politikų, derybininkų, tačiau būtų galima išskirti šiuos: 

Prezidentai: Algirdas Mykolas Brazauskas ir Valdas Adamkus.

Petras Auštrevičius – 2000-2003 m. Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius. 2001-2002 m.: vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. 2004-2004 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams. 

Vytenis Povilas Andriukaitis – Nuo 2001-07-12 - Seimo Pirmininko pavaduotojas, nuo 2001-07-31 - Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas. 2002-2003 m. - Lietuvos atstovų Europos Konvente delegacijos vadovas. 

Oskaras Jusys – 2001–2004 m., Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Bendrijų vadovas.

Justinas Karosas –  2001–2004 m. ir 2005–2006 m. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Klaudijus Maniokas – 1998–2000 m. Europos komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Integracijos strategijos departamento direktorius, 2000–2003 m. Europos komiteto generalinio direktoriaus pavaduotojas. 2001–2003 m. Lietuvos vyriausiojo derybininko dėl narystės Europos Sąjungoje pavaduotojas.

Rolandas Pavilionis – 2000–2004 m. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Lietuvos ir Prancūzijos tarpparlamentinių ryšių grupės vadovas.

Algirdas Saudargas –  1992–1996 m., 1996–2000 m. ir 2000–2004 m. LR Seimo narys. 1996–2000 m. Gedimino Vagnoriaus, Rolando Pakso ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybėse – užsienio reikalų ministras.

Antanas Valionis – 2001-2004 m. vadovavo Lietuvos Respublikos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje delegacijai. 2001-2002 m. buvo Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininkas. 2000-2006 m. – Užsienio reikalų ministras, kartu su premjeru Algirdu Mykolu Brazausku pasirašė Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą sutartį.

Darius Žeruolis – Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje, D. Žeruolis dirbo Integracijos strategijos departamento direktoriumi Europos komitete prie Vyriausybės ir buvo Lietuvos derybų dėl narystės ES delegacijos koordinacinės grupės narys, taip pat yra dirbęs Vyriausybės kanceliarijos ES politikos analizės ir tarpinstitucinio koordinavimo departamento direktoriumi, Vyriausybės kanclerio pavaduotoju ES reikalams.

Nuotraukoje: Iškilminga Europos Sąjungos vėliavos pakėlimo ceremonija prie Lietuvos Respublikos Prezidentūros Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Vilnius, 2004 m. gegužės 1 d. Žaltauskaitės nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, CDF-001529.

Dvidešimt metų Lietuvos narystės Europos Sąjungoje jubiliejus yra proga ne tik pagerbti mūsų šalies kelionę į europinę bendruomenę, bet ir įvertinti jos pasiekimus, iššūkius ir ateities perspektyvas. Ši paroda buvo ne tik retrospektyva į praeitį, bet ir kvietimas į ateitį - tęsti bendradarbiavimą, stiprinti europines vertybes ir siekti dar geresnės ateities visiems Europos Sąjungos piliečiams. Lietuva, prisijungusi prie Europos Sąjungos, įsijungė į dinamišką, kintančią ir kartu solidarumo grindžiamą bendruomenę, kurios tikslas yra stiprinti taiką ir demokratiją. Toliau siekdami šių tikslų ir kurdami bendrus sprendimus, mes užtikrinsime, kad Lietuva ir Europos Sąjunga bendradarbiaudamos toliau formuos ateitį, kurioje mūsų vertybės ir tikslai įgyvendinami stiprėjančiame, vieningame ir atvirame Europos kontinente.

Nuotraukoje: Europos Sąjungos valstybių vėliavos prie Rotušės Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Vilnius, 2004 m. gegužės 1 d. I. Žaltauskaitės nuotrauka. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, CDF-001547.