Kunigas, vienas iš pagrindinių sukilimo vadų.

Pridedamas Neringos Češkevičiūtės straipsnis apie A. Mackevičių iš leidinio „1863–1864 metai Lietuvoje. Straipsniai ir dokumentai“, Kaunas, 1991, p. 22–25.

Fotografija. Autorius nežinomas, apie 1862 m.

ŠAM, poz. Nr. 419/VIII, https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-mackevicius/  

Fotografija. Aut. Abdonas Korzonas. Vilnius, apie 1860 m.

Iki šiol sukilimo istoriografijoje buvo publikuojama (ir galimai buvo žinoma) vienintelė ŠAM saugoma A. Mackevičiaus nuotrauka. Prieškarinėje lenkų spaudoje aptikus fotografiją, kur nurodoma, kad tai vieno iš sukilimo vadų A. Mackevičiaus fotografija (žr. 28 vaizdą), akivaizdu, kad tiek XIX, tiek XX amžiuose jo atvaizdų buvo nedaug ir asmenų identifikavimo problema aktuali. Tad Lenkijos nacionalinėje bibliotekoje aptiktas A. Korzono darytas A. Mackevičiaus portretas yra labai įdomus, daug klausimų keliantis faktas. Fotografijos istorikas D. Junevičius nurodo, kad tai nenustatyto kunigo fotografija.

Kol kas duomenų, kad A. Mackevičius kada nors lankėsi A. Korzono ateljė Vilniuje nerasta.

Lenkijos nacionalinė biblioteka (Biblioteka Narodowa w Warszawie)

https://polona2.pl/item/portret-antoniego-mackiewicza,NjgxMjExNw/0/#info:metadata       

Gimė 1828 m. birželio 14 (26) d. Morkių kaime nusigyvenusių bajorų Tado ir Marcijonos Vaišvilaitės Mackevičių šeimoje.

Rašytinis dokumentas. Lioliai, 1828 m. birželio 26 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1466, ap. 1, b. 6, l. 6v, §56

Viršuje yra M. Valančiaus rezoliucija.

Taip pat pateiktas A. Mackevičiaus dokumentų sąrašas.

Rašytinis dokumentas. Varniai, 1850 m. liepos 18 d. Lenkų ir rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 669, ap. 3, b. 406, l. 52, 53

Rašytinis dokumentas. Varniai, 1855 m. spalio 1 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 669, ap. 3, b. 706, l. 61

Fotografija. Autorius nenurodytas. Apie 1860 m.

Kitoje pusėje parašyta: iš kairės kunigas Antanas Mackevičius. Antrasis kunigas nenustatytas.

Lenkijos nacionalinė biblioteka (Biblioteka Narodowa w Warszawie)

https://polona2.pl/item/portret-antoniego-mackiewicza-siedzacego-przy-stoliku-z-innym-ksiedzem,NzM4MTIzNjE/0/#info:metadata

Abiejų knygų įrašai liudija, kad paskutinį kartą Paberžės bažnyčioje kunigas A. Mackevičius Šv. krikšto sakramentą ir paskutinį palaiminimą suteikė 1863 m. vasario 22 (kovo 5) d.

Rašytinis dokumentas. Paberžė, 1862–1863 m. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1422, ap. 1, b. 1, tit. lapas, l. 9v–10; b. 2. l. 2v–3

Fotografija iš Neringos Češkevičiūtės asmeninio archyvo. Paberžė, 1980 m.

Paberžės bažnytkaimis įsikūręs Kėdainių rajone, prie Liaudės upelio. Medinius Paberžės dvaro rūmus XVIII a. pab. pastatė vokiečių kilmės baronas S. Šilingas. Greta buvo pastatyta ir medinė koplyčia, kuri XIX a. viduryje sudegė. Atstatytoje bažnytėlėje 9-erius metus kunigavo A. Mackevičius. Dažnai jis pietaudavo su dvaro paveldėtoju Stanislovu Šilingu ir aptardavo svarbius sukilimo rengimo klausimus. 1863 m. kovo 20 d. Paberžės bažnyčioje A. Mackevičius perskaitė sukilėlių manifestą, surinko 250 jaunų žmonių būrį ir vienas pirmųjų Kauno gubernijoje pradėjo sukilimą.

Fotografija. Autorius nenustatytas. 1862 m.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 145, l. 9

Buvo teisiamas už bendravimą su A. Mackevičiumi ir jo būrio sukilėliais, sukilėlių manifesto perskaitymą Anykščių bažnyčioje, Ukmergės aps. gyventojų raginimą stoti į sukilėlių būrius ir t. t. Kalintas Vilniaus citadelėje Nr. 14. Pripažintas II-os kategorijos valstybės nusikaltėliu ir ištremtas 8 metams katorgos darbų į Sibirą. Palaikė ryšius su Ukmergės aps. bajorų vadovu M. Končia, tremtyje gaudavo kraštiečių paramą.

Rašytinis dokumentas. Vilnius, 1863 m. gegužės 21 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 95, l. 3–4v

Fotografija. Autorius nenustatytas. XIX a. 7 deš.

Ukmergės apskrities bajorų maršalas. Pats sukilime nedalyvavo, bet pasak liudininkų, pristatydavo maistą sukilėliams į Lėno mišką. Buvo areštuotas, kalintas Ukmergėje ir Vilniuje.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 90–90v

Stanislovo Šilingo šeima gyvena Paberžėje (Krakių parapijoje), valstybinę tarnybą turintys Zigmanto Šilingo sūnūs Mečislovas, Vladislovas ir Julijonas kilę iš Bartkūnų (Ramygalos par.), o Leopoldo sūnūs gyvena Butniūnuose.

Visi įtariami vienaip ar kitaip prisidėję prie sukilimo, tad  prašoma surinkti informaciją apie juos.

Rašytinis dokumentas. Panevėžys, 1863 m. rugpjūčio 4 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 1, b. 640, l. 9–9v

Spaudinys. Vilnius, 1863 m. rugsėjo 6 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1250, ap. 1, b. 30, l. 955

Šilingas (1819–1895) buvo ne tik aktyvus sukilimo rėmėjas, sukilėlių valdžios apskrities viršininkas, o V. Šilingienė talkino organizuojant įvairias sukilimo akcijas, išsiuvinėjo sukilėlių Paberžės būrio vėliavą.

Rašytinis dokumentas. Šiauliai, 1863 m. rugsėjo 27 d. Rusų ir lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 2, b. 640, l. 54–56v

Fotografija. Autorius nenustatytas. XIX a. 7 deš.

Šabunevičius – bajoras, Rudausių dvaro Kruopių parapijoje paveldėtojas, Rusijos armijos atsargos puskarininkis su sukilėlio karine uniforma. 1863 m. birželio mėn. areštuotas, kartu su S. Šilingu ir kitais tardomas Šiaulių politinių kalinių tardymo komisijoje už  A. Šilingo slapstymą savo dvare, už Antano Mackevičiaus, Jono Stanevičiaus (Pisarskio) ir Boleslovo Dluskio (Jablonovskio) sukilėlių būrių aprūpinimą maistu, sužeistųjų slėpimą ir t. t. Nuteistas 12 metų katorgos darbams kasyklose, atimant visas luomo ir paveldėjimo teises ir medalį už karinę tarnybą carinėje armijoje. Vėliau jam leista grįžti į Varšuvą.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 147, l. 44–44v

Išvadoje pažymima, kad nuteistasis yra geros sveikatos ir gali būti siunčiamas katorgos darbams. Su Šiaulių politinių kalinių tardymo komisijos narių ir Šiaulių miesto gydytojo parašais ir antspaudu.

Rašytinis dokumentas. Šiauliai, 1864 m. balandžio 25 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 2, b. 640, l. 173

Mackevičius kartu su adjutantu Florijonu d‘Artiuzi, iždininku Julijonu Radavičiumi ketino pasitraukti į Prūsiją, bet buvo suimti prie Vilkijos.

Pridedamas ir štabo kapitono Ozerskio raportas, kad suimtasis pristatomas į Kauną su turėtais revolveriu, dokumentais ir pinigais.

Rašytinis dokumentas, kopija. Vilkija, 1863 m. gruodžio 5 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 494, ap.1, b. 767, l. 241–242v

Fotografija. Maskva, XIX a. 7 deš.

Kilęs iš Kijevo miestiečių. Maskvos universiteto Filologijos fakulteto studentas. Buvo A. Mackevičiaus adjutantas. Kartu su A. Mackevičiumi ketino pasitraukti į Prūsiją, bet 1863 m. gruodžio 5 (17) d. buvo suimti prie Vilkijos. Karo lauko teismas atėmė iš jo visas pilietines teises, konfiskavo turtą ir nuteisė jį sušaudyti. Vėliau nuosprendis buvo pakeistas ištrėmimu į Sibirą 10 metų katorgos.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 148, l. 59–59v

Rašytinis dokumentas. Kaunas, 1863 m. gruodžio 15 (27) d. Rusų ir lenkų k.

Pridedamas dokumento vertimas į lietuvių k. iš N. Češkevičiūtės straipsnio leidinyje „1863–1864 metai Lietuvoje. Straipsniai ir dokumentai“, Kaunas, 1991, p. 28–29.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, ap. 219, b. 121, l. 19–19v

Žemaičių vyskupas, teologas, rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio Lietuvoje organizatorius. Prasidėjus sukilimui dėl užimamų pareigų jis laikėsi atsargios nesikišimo politikos ir pritarimo sukilimui atvirai nereiškė. Tačiau išlikę daugybė bylų, kuriose vyskupas gynė prie sukilėlių prisidėjusius kunigus. M. Muravjovui pareikalavus, kad Vilniaus ir Žemaičių vyskupai viešai pasmerktų sukilimą, M. Valančius parašė šį kreipimąsi, nes buvo patikintas, kad savanoriškai pasitraukę iš sukilimo nebus baudžiami.

Spaudinys. Varniai, 1863 m. rugsėjo 6 d. Spausdinta A. Kirkoro spaustuvėje Vilniuje.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 439, ap. 1, b. 22, l.1–1v

Atvirlaiškis. XX a. pr.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 9, b. 17, l. 281

Dokumentas. Be datos. Antraštės vietoje pieštuku įrašyta: Rašytas kunigo A. Mackevičiaus po teismo.

Rašytinis dokumentas (originalas nerastas, vertimas į rusų k.). Kaunas, 1863 m. [gruodžio 10–16 d.]. Rusų k.

Pridedamas dokumento vertimas į lietuvių k. iš N. Češkevičiūtės straipsnio iliustruotame žurnale „Švyturys“, 1988, nr. 12, p. 22–23.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, ap. 219, b. 121, l. 13–15v

Dabar – E. Ožeškienės g. 41, prie Kauno evangelikų reformatų bažnyčios.

Spaudinys, rašytinis dokumentas. Kaunas, 1863 m. gruodžio 16 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1799, l. 52

Plano viršuje įrašas, kad Jo imperatoriškoji Didenybė Aleksandras ant plano originalo savo ranka užrašė „taip ir būti“.

Brėžinys. Krasnoje Selo, 1871 m. birželio 23 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, ap. 121, b. 204a, l. 1

Rašytinis dokumentas. Kaunas, 1863 m. gruodžio 18 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1799, l. 55

Rašytinis dokumentas. Kaunas, 1863 m. gruodžio 18 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1799, l. 54–54v

„[...] kad po kunigo mirties likę daiktai neliktų fanatiškiems jo pasekėjams kaip atsiminimas [...]“.

A. Mackevičiaus tabokinė, sidabrinis laikrodis, varinis madalikėlis, kryželis, rožinis su relikvijomis buvo perduoti administracijai, o pinigai (50 rub. 45 kap.) padalinti jį saugojusiems sargybiniams.

Rašytinis dokumentas. Kaunas, 1863 m. gruodžio 19 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 378, PS, 1863, b. 1799, l. 59

Su Šiaulių politinių kalinių tardymo komisijos narių ir Šiaulių miesto gydytojo parašais.

Numalšinus sukilimą, baronas Stanislovas Šilingas (1819–1895) buvo ištremtas į Sibirą, o Paberžės dvaras ir visas turtas perduotas caro valdininkui I. Tichejevui. Vilhelmina Šilingienė buvo priversta išvažiuoti į Paryžių. Grįžęs S. Šilingas iš tremties apsigyveno Vilniuje. 1895 m. mirė Varšuvoje.

Rašytinis dokumentas. Šiauliai, 1864 m. balandžio 25 d. Rusų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1248, ap. 2, b. 640, l. 172

Fotografija (aut. nenurodytas) iliustruotame savaitraštyje „Kurjer Poranny“, Nr. 23, išleistame 64-ųjų sukilimo metinių minėjimo proga.

Fotografija žinoma. A. Mackevičiaus biografiją tyrinėjęs G. Ilgūnas turėjo jos kopiją ir teigia, kad tai A. Mackevičiaus nuotrauka.

Vienas jos egzempliorius saugomas ŠAM („1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“, 2013 m., ŠAM, T-N 5091, su nuoroda V. Ževuskio (Walery Rzewuski) fotoateljė, Krokuva. XIX a. 7–8 deš.

Kitas egzempliorius saugomas LNM (1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje, 2013, ATV-5707). Jame nurodoma, kad tai Panevėžio, vėliau Suvainiškio bažnyčių kunigas Antanas Mackevičius už dalyvavimą politinėse manifestacijose ir sukilėlių būryje ištremtas į Tobolsko guberniją.

Tikėtina, kad tai yra būtent šio bendrapavardžio Suvainiškio bažnyčios kunigo A. Mackevičiaus fotografija, nes LVIA saugoma ne viena byla apie šio asmens dalyvavimą politinėse demonstracijose, vėliau sukilime ir tremtį.

Spaudinys. Varšuva, 1927 m. sausio 23 d. Lenkų k.

Lietuvos valstybės istorijos archyvas, f. 1135, ap. 6, b. 181, l. 38v

Fotografijos iš asmenio Neringos Češkevičiūtės archyvo. Paberžė, 1980–1981 m.

Sovietų laikais Antano Mackevičiaus laisvės dvasią išsaugojo ir Paberžę išgarsino dar viena ryški asmenybė. Tai 1966 m. į Paberžę perkeltas disidentas, vienuolis kapucinas kunigas tėvas Stanislovas, Algirdas Mykolas Dobrovolskis (1918–2005). Nors į Paberžę užartais keliais buvo sunku patekti, pas jį lankėsi daug kultūros žmonių, jaunimo, disidentų iš visos Sovietų Sąjungos. Greta sielovadinio darbo jis laikė ir platino draudžiamą literatūrą, rūpinosi našlaičiais, narkomanais, alkoholikais, benamiais, kaupė bažnytinio meno ir etnologinę medžiagą. Rinko su sukilimu susijusius artefaktus, paveikslus, dekoracijas ir t. t. Klebonijoje, svirne sukaupė unikalią liturginių drabužių ir ritualinių reikmenų kolekciją ir įkūrė muziejų.

Sovietų laikais iš Šilingo dvaro buvo likę tik apleisti griuvėsiai, apžėlę parko alėjos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo atstatytame dvare įkurtas 1863–1864 m. sukilimo muziejus – vienintelis tokio pobūdžio muziejus Lietuvoje.

Fotografijos iš asmenio Neringos Češkevičiūtės archyvo. Paberžė, 1980–1981 m.

Kapinaitėse nuo seno buvo gausu tradicinių šio krašto koplytstulpių ir kryžių, skirtų čia palaidotiems 1863–1864 m. sukilimo dalyviams ir jų šeimų nariams. Vienoje fotografijoje įamžintas (2-as iš dešinės) Tėvas Stanislovas nuolat rūpinosi kapinaitėmis ir sukilimo dalyvių įamžinimu. Klebonijoje įrengtose dirbtuvėse pastoviai buvo kalamos tradicinės „Paberžės“ saulutės su kryžiais. Dažnai buvo skaptuojami koplytstulpiai. Taip buvo pastatyti koplytstulpiai Sukilėliams, Pamirštiems, Negrįžusiems... ir kitais Tėvo Stanislovo gudriai sugalvotais alegoriniais pavadinimais kryžiai.

Fotografijų autorei teko dalyvauti statant koplytstulpius.