LLMA. F. 522, ap. 1, b. 428, l.1

Žibuntas Mikšys yra prisipažinęs, kad pats nebuvo iš prigimties naujų kelių ieškotojas ar ypatingų revoliucinių atradimų specialistas, o Kazys Janulis jam atvėrė akis į modernų meną, supažindino su abstrakcionizmu – bedaikčiu menu.

LLMA. F. 522, ap. 1, b. 428, l. 2, 3

Baigęs studijas Vokietijoje, Ž. Mikšys nuo 1949 m. iki 1955 m. gyveno JAV. Iš pradžių gyveno Detroite, vėliau persikėlęs į Čikagą užsiėmė vitražo menu, įgijo vitražisto specialybę.

Šv. Pranciškaus vitraže Ž. Mikšys įkomponavo labiausiai paplitusią viduramžių epochos knygos Jokūbo Voranginiečio „Aukso legendos“ fragmentą (viduramžių prancūzų kalba):

„Paukštelis, kuris vadinasi [kaip] cikada, gyveno figos medyje prie jo kambario ir dažnai giedodavo. Ir Pranciškus ištiesė savo ranką ir pakvietė tą paukštelį. Tas tuoj atskrido ir atsitūpė ant rankos. Ir jis jam tarė: „Giedok, mano sesele, ir šlovink mano Viešpatį“.

LLMA. F. 522, ap.  1, b. 423, l. 1, 22, 41

Gyvendamas Čikagoje Ž. Mikšys susidūrė su tipografiniu knygos menu. Sukūrė Antano Rūko eilėraščių knygos „Bokštai, meilė ir buitis“ iliustracijas, pasakų knygos „Udrosto sala“, žurnalų „Metmenys“ ir „Literatūros lankos“ vinjetes.

LLMA. F. 522, ap. 1, b. 13, l. 1-17

Ž. Mikšys siekė „pažiūrėti į raides, į žodžius, į sakinius kaip vaizduojamojo meno kūrybinius elementus“. Jo „rašmeninėje“ kūryboje raidės, žodžiai ir tekstai veikia kaip vaizdiniai elementai.

LLMA. F. 140, ap. 1, b. 376, l. 2

Net ir beraidžiai Ž. Mikšio sukurti lino raižiniai dažnai susiję su tekstais, juose vaizduojami literatūros veikėjai, tokie kaip Sibilė iš Thomas Theodor Heine‘s pasakos.

LLMA. F. 522, ap. 1, b. 427, l. 1, 4

Ž. Mikšys. Kilimo žalčių motyvais eskizas. 2000 m.

LLMA. F. 522, ap. 1, b. 427, l. 5-7

Ž. Mikšys. Žalčio kilimas keturiems foteliams. Brėžinys. 2000 m.