Parodos įvertinimas

Apsaugos kodas
*alt_phpcaptcha_generated_image*
Loading
Ačiū! Jūs sėkmingai palikote atsiliepimą!

{{msg}}

ŽEMAIČIŲ PLENTUI – 85 (LCVA)

Įvadas

Virtuali paroda „Žemaičių plentui – 85“

2024 m. sukanka 85-eri metai nuo pirmojo specialiai automobilių (motorinių transporto priemonių) eismui Lietuvoje nutiesto kelio – Žemaičių plento – atidarymo. 1939 m. liepos 9 d. Raseiniuose įvykusi iškilminga atidarymo ceremonija atvėrė naują kelio ruožą, kuris sujungė Lietuvos Respublikos laikinąją sostinę Kauną su Klaipėdos uostamiesčiu. Tai vienas didžiausių tarpukario laikotarpiu įgyvendintų infrastruktūros projektų, sustiprinęs vidaus transporto galimybes, pagerinęs ekonominio vystymosi potencialą ir pagerinęs strategines Lietuvos valstybės pozicijas.

Carinės Rusijos laikais XX a. pradžioje lietuviškos gubernijos turėjo 42 494 km sausumos kelių. Didžiąją jų dalį (40 875 km) sudarė gruntiniai keliai.

Lietuvoje kelio danga pradėta tobulinti 1926 m. Įrengti pirmieji juodos dangos ruožai, kurių apimtis buvo labai nedidelė – pirmaisiais metais dervuota tik pustrečio kilometro kelio. Tokio tipo kelio konstrukcija reikalavo gausių finansinių išteklių.  Esant menkam automobilių eismui, investuoti į brangių kelių tiesimą nebuvo racionalu. Kelių poreikis išaugo didėjant automobilių eismui ir iškilus poreikiui optimizuoti šalies ūkinę sistemą, taip sukuriant efektyvią infrastruktūrą transportuoti gamybos produktus ar žaliavas. Lietuva pagal 1935 m. plentų tinklų tankumo duomenis buvo labai atsilikusi nuo kitų Europos šalių. 1935 m. Anglijoje 1 000 km kv. teritorijoje buvo 1 250 km plento, Vokietijoje – 445 km, Lenkijoje – 122 km, o Lietuvoje tik 34 km. 

1927 m. susisiekimo ministro įsakymu buvo patvirtintas Plentų valdybos naujų plentų statybos planas, kuriame buvo numatyta nutiesti 2 600 km plento (pirmuoju dešimtmečiu – 700 km) ir įkurti Kelių valdybos fondą. XX a. 3 deš. antroje pusėje buvo svarbu plentu sujungti Kauną ir Klaipėdos uostamiestį. Planuose numatytas naujasis plentas ėjo per Žemaitiją ir susiejo du didžiausius miestus be Vilniaus krašto.

Žemaičių plento statybos trasa apėmė 7 atkarpas. I–III – kelias nuo Kauno link Raseinių, IV–VII – kelias nuo Kryžkalnio link Gargždų. Kelias tarp Raseinių ir Kryžkalnio (apie 30 km), jungęs III ir IV atkarpas, buvo suskirstytas į 3 atskiras mažesnes distancijas. Statybos trasa ėjo tiesesne linija, posūkiai buvo didesnio spindulio. Inžineriniais duomenimis visą kelio ilgį sudarė 96 proc. tiesių atkarpų ir apie 4 proc. horizontalių kreivių. Matomumas kreivėse nemažesnis kaip 150 m.

Plentas pradėtas statyti 1929 m. nuo Raseinių iki Viduklės. Intensyviausia statyba vyko 1936–1938 m. Žemaičių plento tiesimas kartu su tiltų, kitų statinių statyba kainavo apie 13,517 mln. litų. Iš šios sumos 95 proc. liko savame krašte. Tiesiant reikėjo iškirsti 28 hektarus miško, nukelti 84 trobesius. Vien už plentui reikalingą žemę sumokėta 381 tūkst. litų. Iš visos sumos 4 proc. buvo sumokėti užsienio valstybėms už cementą, geležį ir kitas medžiagas. Pagrindinių medžiagų – smėlio, akmens ir žvyro –  buvo randama visoje Lietuvoje. Lietuvoje buvo randama daug akmenų, tačiau juos reikėjo stropiai atrinkti, rūšiuoti norint turėti maždaug vienodo atsparumo skaldos.

Žemaičių plentas statytas tik žmogaus ir arklio jėgomis. Vienintelis skaldos kietinimas buvo atliekamas mechaninėmis priemonėmis – lentvoliais. Toks būdas, nors ne visiškai racionalus, tačiau ūkiškai buvo pateisinamas, nes visa statyba atlikta vien savo jėgomis ir ištekliais. Buvo įdarbinti ne tik arti gyvenantys, bet ir bedarbiai, atvykę iš tolesnių Lietuvos kraštų. Plento sankasai žemė buvo vežama vilkiniais vežimais, vadinamosiomis kalamaškomis, tačiau itin molingose vietose atsižvelgiant į oro sąlygas buvo naudojami ir vagonėliai.

To meto spaudoje buvo rašoma, kad tiesiamas plentas labai svarbus mūsų kraštui, kad jis sujungs Kauną su Klaipėda, leis ūkininkams vežti javus ir kitus žemės ūkio produktus. Autobusu bus galima įveikti atkarpą per 4 valandas, su lengvąja mašina – per 3.

Virtualią parodą, skirtą Žemaičių plento 85-mečiui sudaro 6 dalys: „Lietuvos sauskelių padėtis ir jų tobulinimas tarpukario laikotarpiu“, „Žemaičių plento statybos pradžia“, „Žemaičių plento statyba (Raseinių-Viduklės-Kryžkalnio atkarpa)“, „Žemaičių plento statyba (I-III distancijos)“, „Žemaičių plento statyba (IV-VII distancijos), „1939 m. Žemaičių plento atidarymas“. Parodoje eksponuojami tarpukario Lietuvos dokumentai, susiję su šalies sauskelių situacija, sausumos kelių žemėlapiai, Ministrų Kabineto posėdžių protokolai, naujų kelių tiesimo planai, vamzdžių ir tiltų statybos projektai ir jų aiškinamieji raštai, rangovų pasiūlymai, Žemaičių plento skirtingų distancijų statybos sąmatos, reikalingų atlikti darbų paskirstos, plentų tiesimo darbų, inžinierių ir Žemaičių plento atidarymo fotografijos.

Kviečiame apžiūrėti parodą.

Lt En